IX fortas, 1903–1911 m. pastatytas ant Kumpės aukštumų, užbaigė pirmąjį fortifikacinį Kauno tvirtovės žiedą. Šis fortas statytas pagal prof. K. Veličkos 1897 m. projektą ir yra moderniausias iš visų pabaigtų Kauno tvirtovės fortų. IX forto kazematai betoniniai, tik dviaukščių kareivinių fasadas raudonų plytų mūro. Pastarajame forte jau buvo įrengtos to meto naujovės: elektra, kanalizacija. IX fortas gerokai mažesnis už ankstesnius, jame nėra sunkiųjų pabūklų artilerijos pozicijos. Fortas penkiakampio formos, apjuostas kontreskarpine siena, kurioje įrengti du viengubi kofrai ir vienas dvigubas. Dvigubas kofras centrine poterna sujungtas su forto pylimu ir kareivinėmis. Kontreskarpinėje sienoje esančios galerijos sujungia kofrus, taip pat turi siaurus išėjimus į forto užnugarį. Kairysis kofras kairiąja poterna sujungtas su kareivinėmis, dešinioji poterna kur kas trumpesnė ir su kareivinėmis nesusijungia. Forte įrengti šarvuoti stebėjimo postai, o prie didžiųjų poternų (centrinės ir kairiosios) išdėstyti šaudmenų sandėliai ir prieššturminės artilerijos slėptuvės. Antrajame kareivinių aukšte įrengtos karių gyvenamosios patalpos, pirmajame – elektrinė, sanitariniai mazgai, virtuvė, virtuvė su sandėliu, tvarstomasis, karininkų patalpos.
IX fortas kaip Kauno tvirtovės dalis funkcionavo tik iki Pirmojo pasaulinio karo, per kurį nenukentėjo. Tarpukariu čia buvo įsikūręs valstybinis kalėjimas, 1940–1941 metais – NKVD kalėjimas, 1941–1944 metais jame veikė žydų koncentracijos stovykla, nužudyta apie 50 000 Kauno žydų. Nuo 1958 metų IX forte veikia muziejus.
Parengė Renata Kilinskaitė
Literatūra:
Orlov, V. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915. Kaunas, 2007.