Rezultatai pagal užklausą: Ieškoma frazė - Senoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia
Senoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia (Išlikęs) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Antakalnio g. 35
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Valerijonas Verbickis
Stiliai: "Tautinis stilius"
Metai: 1921 - 1923
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Bažnyčia
Medžiagos: Medis
Nuotraukos: 13
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Katalikų bažnyčių ir koplyčių statybų sklaida Vilkaviškio vyskupijos teritorijoje buvo aktyvi per visą tarpukario laikotarpį. Buvo vykdomi tiek atstatymo darbai po I pasaulinio karo padarytų nuostolių, tiek rekonstrukcijos, tiek naujų šventovių statybos. Aleksoto medinė Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas ankstyviausių naujų medinių sakralinių statinių, pastatytų pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu šioje vyskupijoje.

Aleksotas, Kauno priemiestis kairiajame Nemuno krante ir šlaite, priklausė Garliavos bažnyčiai. XX a. 3-čio dešimtmečio pradžioje, buvusio Kineriškio (vietinių vadinamo Kinderiškių) dvaro žemę įsigijo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai ir, ją sudaliję sklypais, pardavinėjo[1]. Iš pradžių įsikūrė katalikų parapijos komitetas (vietiniai gyventojai: Jonas Vailokaitis, Vincas Čivinskas, Antanas Ruseckas, Pranas Nenorta), kurio iniciatyva gautas vyskupo leidimas ir įkurta parapija[2].

Būsimai bažnyčiai sklypą dovanojo kun. Juozas Vailokaitis. 1921 m. buvo pastatyta nauja bažnytėlė iš seno kluono medžiagos[3].

1923 m. Aleksoto parapijos klebonas kun. Jaronimas Valaitis susirūpino bažnyčios padidinimu[4]. Bažnyčios padidinimo projekto autorius – inžinierius Valerijonas Verbickis[5]. Tais pačiais metais projektas patvirtintas Lietuvos atstatymo komisariato, su sąlyga, kad būtų atsižvelgta į komisijos pataisymus. Pagal šį projektą buvo pristatyta presbiterija ir zakristija.

Aleksoto medinė bažnyčia vienbokštė, stačiakampio plano, trinavė, su siauresne stačiakampe presbiterija. Abipus presbiterijos šliejasi dvi zakristijos.

Pagrindiniame fasade kvadratinis bokštas-varpinė nežymiai išsišauna į priekį. Fasaduose vyrauja liaudies architektūrai būdingi bruožai, kurie derinami su stilinės architektūros formomis. Priešais įėjimą kyšo dvikolonio portiko formos atviras prieangis. Virš jo, bokšto apatinio tarpsnio viduryje, įkomponuotas langas-rožė. Bokšto viršutinį tarpsnį iš keturių pusių skaido porinės angos su trikampėmis sąramomis, viršūnė užbaigiama piramidiniu stogeliu. Bokšte patalpinti du bronziniai varpai. Vienas jų vertingas monumentalia, išraiškinga forma ir kaip vietinės liejininkystės pavyzdys – turintis šv. Kazimiero titulą jis sukurtas 1927 m. nežinomoje Kauno liejykloje[6]. Kitas varpas, tituluotas šv. Juozapo vardu, pagamintas Lenkijoje 1772 m., o į šią bažnyčią pateko po I pasaulinio karo, grąžinant Lietuvai į Rusiją evakuotus varpus[7].

Kuklią senosios Aleksoto bažnyčios architektūrą papildo du ornamentuoti kryžiai, kurie vainikuoja vakarų fasado bokštą ir apsidę. Kryžiai sukurti apie 1921 m.[8]

Vidaus erdvę skaido trys poros lieknų kolonų. Navų erdvę gaubia trapecinio skerspjūvio lubos: viduriniosios navos lubos lygios, šoninių – nuožulnios. Kuomet bažnyčia veikė, tarp kolonų buvo statomos kėdės, suolai, erdvi praeinama buvo tik vidurinioji nava. Siaura presbiterija dengta žemu pusapvaliu medinės konstrukcijos skliautu. Navų dalies gale virš pagrindinio įėjimo dvi kolonos remia choro erdvę. Bažnyčioje buvo įrengti trys altoriai.

XX a. 4-ame dešimtmetyje meistras iš Veiverių Jonas Glamba sukūrė šiai bažnyčiai klausyklą, kuri vertinga kaip meniškas modernizuoto istorizmo stiliaus baldas[9]. R. Stankevičienės teigimu, klausyklos „struktūra paremta iš barokinių uždarojo tipo klausyklų; proporcijos, formos, bendroji išraiška įtakotos modernizuotos neorenesansinės architektūros ir dailės, o dekoras – secesinės ornamentikos"[10].

1992–1997 m. į šiaurės rytus nuo medinės bažnyčios pastatyta nauja mūrinė (architektas A. Kančas). Šiuo metu senojoje bažnytėlėje Aleksoto šv. Kazimiero parapijos „Caritas" organizuoja vaikams ir jaunimui įvairius užsiėmimus, renginius.

Silvija Slaminskienė

 


[1] Račiūnaitė, R. Nacionalinių vertybių ir miestietiškos sąmonės plėtra: tarpukario Kaunas ir jo priemiesčiai. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos studijos. 2004, Nr. 4 (13), p. 120.

[2] Ibid, p. 126.

[3] Ibid.

[4] Kun. J. Valaičio raštas Lietuvos atstatymo komisarui. 1923 03 28. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 1038, l.1.

[5] Aleksoto bažnyčios padidinimo projektas. V. Verbickis. 1923 03 26. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 1038.

[6] Žalėnas, G. Aleksotas. Šv. Kazimiero bažnyčia. Varpas (II). Iš Lietuvos sakralinė dailė. T.1. Vilkaviškio vyskupija. IV knyga: Aleksoto dekanatas. Vilnius: Gervelė, 2000, p. 31–32.

[7] Ibid, p. 30–31.

[8] Martinaitienė, G. M. Aleksotas. Šv. Kazimiero bažnyčia. Du ornamentuoti kryžiai. Iš Lietuvos sakralinė dailė. T.1. Vilkaviškio vyskupija. IV knyga: Aleksoto dekanatas. Vilnius: Gervelė, 2000, p. 32.

[9] Stankevičienė, R. Aleksotas. Šv. Kazimiero bažnyčia. Klausykla. Iš Lietuvos sakralinė dailė. T.1. Vilkaviškio vyskupija. IV knyga: Aleksoto dekanatas. Vilnius: Gervelė, 2000, p. 27–29.

[10] Ibid, p. 27.