Dabartinė Jonavos bažnyčia pastatyta 1791 m., o 1793 m. fundatoriaus vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio konsekruota šv. Jokūbo vardu[1]. Ankstyvajam klasicizmo laikotarpiui priskiriama bažnyčia ilgą laiką neišsiskyrė Jonavos panoramoje. Pagrindine miestelio dominante ji tapo tik nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio vidurio, kuomet šventovei buvo pristatyti du bokštai.

Iš pradžių stačiakampės, trinavės, halinės bažnyčios fasadus ritmiškai skaidė piliastrai ir tarp jų aukštai iškelti langai; pagrindiniame fasade buvo arkinės nišos, o viršuje trikampis frontonas; abipus stačiakampės presbiterijos stovėjo vienaaukštės zakristijos. Jonavos bažnyčios projekto autorystė nėra aiški[2]. E. Budreika nurodo, kad šios bažnyčios projekto autorius – Laurynas Gucevičius, nors kitų tyrinėtojų nuomone, pastato proporcijos ir ankstyvojo klasicizmo formos nėra būdingos šio architekto kūrybai[3].

O apie tarpukario projektus esama tikslių duomenų. Iniciatyvos ėmėsi Jonavos klebonas kun. Petras Vaitiekūnas, o „projektą sudarė garsusis mūsų Kauno inž. Reisonas" – skelbė to meto spauda[4]. 1933 m. inž. Karolio Reisono sudarytas Jonavos bažnyčios bokštų pristatymo projektas, o 1934 m. patvirtintas Kauno metropolijos kurijos Bažnytinių turtų valdybos ir Vidaus reikalų ministerijos Statybos inspekcijos, saugomas Kauno apskrities archyve[5].

Nors tuometėje spaudoje galima aptikti pakilių nuotaikų dėl pristatytų bokštų, vis dėlto naujasis projekto įgyvendinimas sudarkė buvusią bažnyčios architektūrą. Nauju archtektūriniu elementu pagrindiniame fasade tapo modernizuotos eklektikos formų frontonas: vietoj trikampio frontono pristatytas stilizuotas, laiptuoto kontūro skydas su trikampe viršūne. Abipus frontono iškilo dviejų tarpsnių bokštai, dengti gaubtais šalmais. Bokšto architektūrinės detalės (karnizai, angos ir kt.) artimos buvusiai bažnyčiai, tačiau patys bokštai nėra proporcingi bažnyčios navų tūriui.

Maždaug tuo pat metu buvo nugriauta ir bažnyčios mūrinė varpinė[6]. Buvo pastatyti šventoriaus vartai, kuriuose pakartota fasado kompozicija. 1936 m. atnaujintas bažnyčios interjeras, pagal K. Reisono projektą padidinta choro patalpa[7].

Taigi, rekonstruojant bažnyčios pagrindinį fasadą, buvo prarastas stilistiškai vieningas ankstyvojo klasicizmo pastatas, tačiau bažnyčia Jonavai suteikė Lietuvos miestams ir miesteliams būdingą panoramą. Beje, pristatant bokštus, tuo metu pritaikytos naujos medžiagos. „Jonavos bokštai – tai Lietuvos unikumas. Juose nėra nei vienos plytos, jie visi ištisai nulieti cementu ir geležimi" - rašė tarpukario dienraštis „Rytas"[8].

Silvija Slaminskienė

[1] Jankauskas, V. Jonavos šv. Jokūbo bažnyčia ir parapija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2000, p. 22.

[2] Miškinis, A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 4. Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. Vinius: Savastis, 2009, p. 148; Jankauskas, V. Op. cit., p. 22–23.

[3] Ankstyvojo klasicizmo periodo bažnyčios. Iš Lietuvos architektūros istorija: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. T. 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 503.

[4] Jonava su bokštais. Rytas, 1935, rugpjūčio 2.

[5] Kauno apskrities archyvas (KAA). F. 17. Ap. 1, b. 49, l. 18.

[6] Jankauskas, V. Op. cit., p. 78.

[7] Jankauskas, V. Op. cit., p. 78–79.

[8] Jonava su bokštais. Op. cit., p. 2.