Kauno politechnikos instituto miestelis pradėtas statyti nuo Statybos rūmų, kaip anuomet buvo įprasta, gan skubiai. Kad ateinantiems metams būtų skirtos lėšos, tipinį projektą pritaikyti vietai ir parodyti valdžios atstovams derėjo per 3 mėnesius[1]. Kaip prisimena architektas Vytautas Jurgis Dičius, projektuojant pastatą jam buvo pasiūlyta pritaikyti 936-ąjį sąjunginio Valstybinio aukštųjų mokyklų projektavimo instituto „Giprovuz“ (Гипровуз) projektą: „tuomet buvo reikalaujama taikyti tipinius projektus, individualių originalių pastatų projektavimui reikėjo specialaus leidimo“[2]. Pirminį projektą architektas gerokai pakeitė: pastato planinė struktūra buvo pertvarkyta pagal užsakovų poreikius – papildomai atsirado laboratorinis korpusas, formavęs vidaus kiemą, „naujai suprojektuoti  rūmų fasadai ir pagrindinis įėjimas į rūmus.“[3] Pastatui individualumo suteikė ir skulptoriaus Juozo Ruzgo metalo plastika.

Šie rūmai pradėti statyti 1964 m., o 1965 m. čia jau įsikūrė Statybos ir santechnikos bei Elektrotechnikos fakultetai. Iš Vytauto Didžiojo universiteto KPI „paveldėjo penkis fakultetus. Keturi iš jų (Cheminės technologijos, Elektrotechnikos, Mechanikos ir Statybos) liko senaisiais pavadinimais, o vietoje universitete buvusio Architektūros fakulteto [susikūrė 1946 m.] atsirado Hidrotechnikos fakultetas. Jis netrukus buvo pavadintas Santechnikos fakultetu.“[4] Šiuo metu rūmuose yra įsikūręs Statybos ir architektūros fakultetas.

Funkcionalizmo stilistikos pastatas, buvo ir savotiškas architektūrinis manifestas žymintis perėjimą nuo istoristinių „socialistinio realizmo“ formų, link XX a. viduriui derančio modernizmo. Architektūrą studijavusiems studentams tai buvo puiki naujųjų tendencijų iliustracija. Čia netgi galime įžvelgti savotišką paralelę su tarpukariu pastatytas Fizikos ir Chemijos fakulteto rūmais (kuriuose, beje, glaudėsi ir Technikos fakultetas). Pastarieji, anot architekto Mykolo Songailos, buvo skirti architektūros studentams kaip pavyzdys klasikinių kompozicijos dėsnių studijoms. Studentų architektūrinį mentalitetą moderniosios architektūros tradicijoje formavo tarpukario architektai – Adolfas Lukošaitis,  Feliksas Bielinskis, Jokūbas Peras, Stasys Sčesnulevičius [5]. Galima teigti, kad iki 1971 m. iškeliant architektūros studijas į naujai kuriamą Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), Kauno architektūros mokykla išgyveno gana šviesų periodą.

Vaidas Petrulis