Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai
(Išlikęs
, k.k.v.r.
15970
)
<p style="text-align: justify;">Tarpukario architektūriniai procesai neretai apibūdinami kaip savotiškas mūšio laukas tarp modernybės ir tradicinių architektūros formų. Lietuviškajame kontekste architektas V. Dubeneckis, pateikęs savąją modernumo ir tradicijos jungimo viziją, šiame procese suvaidino vieną iš ryškiausių vaidmenų. Svarbiausi V. Dubeneckio darbai tapo ne tik reikšmingi urbanistiniai orientyrai, bet ir įtakojo bendrąją to meto architektūrinės estetikos sampratų raidą.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip pastebi V. Dubeneckio kūrybą tyrinėjęs E. Gūzas, „prestižinė statyba Lietuvoje 1920–1930 m. laikotarpiu buvo įgijusi labai abejotiną stilistinę kryptį. Kaip liudija stambiausi to meto Kauno pastatai (E. Fryko <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=983">Seimo rūmai</a>, M. Songailos <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=661">Lietuvos banko</a> ir Fizikos instituto projektai ir kt.), nors ir sunkiai besiverčiančios Lietuvos valstybės respektabilumas buvo suvokiamas ir stengiamasi jį įgyvendinti tradiciniais klasikiniais pompastiškais stereotipais. [...] V. Dubeneckio kūrybos veikla – nuoseklus perėjimas nuo neoklasicizmo ir stilizuotos eklektikos į moderniškus (to meto supratimu) funkcionalius ir savitus sprendimus. Nors visos Lietuvos architektūros perorientavimas nebuvo vien V. Dubeneckio nuopelnas, jo vaidmuo – ryškus ir lemiamas. Suvokdamas Lietuvos kultūros tradicijas ir jų esmę V. Dubeneckis Kauno architektūrai suteikė mastelį, ritmo ir gabaritų sistemą, suprasdamas galimybes ir perspektyvas – suformulavo prabangos, ištaigingumo ir santūrumo kriterijus, recionalumo bei funkcionalumo reikalavimus. Jo kūryboje ir įvyko ta vidinė sintezė, profesinis perimamumas, leidęs sujungti klasikines tradicijas ir modernizmo tendencijas į darnią visumą“<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Medicinos fakulteto rūmai – akivaizdi šių minčių iliustracija. Vertindami architektūrinę rūmų stilistiką galėtume pasitelkti anglakalbėje architektūrologijoje paplitusį terminą<em> stripped classicism </em>(į lietuvių kalbą galbūt verstiną „supaprastintas klasicizmas“). Planinėje struktūroje, fasaduose akivaizdžiai apčiuopsime simetriją, monumentalumą, istoriniams objektams būdingus bruožus. Ypač tuo pasižymi A. Mickevičiaus gatvės fasadas, kurio rizalitų supama centrinė dalis ir įėjimas – tarsi istoriniuose rūmuose. Tačiau Spaustuvininkų g. fasadas gerokai modernesnis. Savitą pobūdį šios gatvės išklotinei suteikia lenktas ir gausiai įstiklintas centrinis rizalitas (suapvalinta iškyša). Panašią pusiausvyrą tarp modernizmo ir istorizmo galime įžvelgti ir fasaduose bei interjere. Jeigi palygintume Medicinos fakultetą su E. Gūzo minėtais istorizmo pavyzdžiais, akivaizdu, kad architektūrinė ornamentika čia gerokai kuklesnė, sumoderninta. Kokstruktyviniu požiūriu statinys gana įprastas – plytų mūro, perdangos buvo „klotos ant metalinių sijų“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Taigi, architektūriniai sprendimai balansuoja tarp modernumo ir istorizmo, o funkcine prasme rūmai buvo neabejotinai šiuolaikiški, priartino medicinos studentų ir profesorių sąlygas prie Europos standartų. Kaip pastebima to meto spaudoje, pastatas projektuotas „Briuselio universiteto medicinos fakulteto naujų rūmų, kurie laikomi vieni iš geriausių Europoje, pavyzdžiu. Briuselio tokiuose rūmuose išsitenka taip pat 7 medicinos fakulteto institutai, tačiau Briuselio nauji rūmai yra atsiėję apie 12 milijonų litų, o kauniškiai – tik apie du milijonus litų. Kauniškiuose rūmuose, mat, nėra tokios prabangos, juos statant žiūrėta tik praktiškų patogumų ir kuo didžiausio taupumo“<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Kokybiniai poslinkiai itin ryškiai atsiskleidžia naują pastatą lyginant su prieš tai šioje vietoje veikusiu anatomikumu. Kaip prisimena profesorius Jurgis Žilinskas, 1920 m., kuomet anatomikumas buvo kurtas gavus apleistus, prieš karą buvusios prieglaudos namus, aplinka buvo itin skurdi: „Sukalėme dvi medines skrynias lavonams laikyti, gavome suolų studentams“<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Naujieji rūmai buvo kurti kaip universali ir moderni universitetinių tyrimų bei mokymo įstaiga: „Į vieną korpusą, kuris išeina į Kalėjimo gatvę [dab. Spaustuvininkų g.], sutalpinta anatomijos, teismo ir socijalinės medicinos ir bendrosios patologijos su patologine anatomija institutai. Mickevičiaus gatvės korpuse yra sutalpinti fiziologijos ir fiziologinės chemijos, farmakologijos, histologijos su embriologija ir farmacijos su farmakognozija“ <a title="" href="#_ftn5">[5]</a>. 1936 m. rūmuose įrengtas krematoriumas  buvo dar vienas modernybės ženklas. VDU Medicinos fakulteto pamatai ir kertinis akmuo buvo pašventinti 1931 m. liepos 3 d. <a title="" href="#_ftn6">[6]</a> Rūmų statyba baigta greičiau nei per dvejus metus. Naujieji rūmai pašventinti 1933 m. vasario 15 d.<a title="" href="#_ftn7">[7]</a> Po Akių klinikos bei Fizikos-chemijos instituto rūmų pastatymo objektas pratęsė universiteto plėtrą mieste.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Gūzas E. <em>Dubeneckis ir Lietuva</em>: mokslinės konferencijos, skirtos architekto Vladimiro Dubeneckio gyvenimui ir kūrybai, pranešimai. Kaunas, 1988, p. 28.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas Mickevičiaus g. 9. Iš <em>Kauno architektūra.</em> Vilnius: Mokslas, 1991, p. 167.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Pašventinti ir iškilmingai atidaryti naujieji V. D. universiteto medicinos fakulteto rūmai.<em> Lietuvos aidas, </em>1933, vasario 17.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Žilinskas, J. <em>Atsiminimai</em>. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005, p. 192.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> Atidaryti nauji medicinos fakulteto rūmai. <em>Dienos naujienos, </em>1933, nr. 39.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> J. Ks. V.D. Universitetas satosi naujus rūmus medicinos fakultetui. <em>Lietuvos aidas</em>, 1931, liepos 4.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> Pašventinti ir iškilmingai atidaryti naujieji V. D. universiteto medicinos fakulteto rūmai.<em> Lietuvos aidas, </em>1933, vasario 17.</p>
</div>
</div>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., A. Mickevičiaus g. 9
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Vladimiras Dubeneckis
Metai: 1931
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Švietimo, Akademija / Universitetas / Kolegija
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 21
Susiję bibliografijos įrašai
Atidaryti nauji V. D. Universiteto klinikos rūmai
Atidaryti nauji V. D. Universiteto klinikos rūmai
Lietuvos Aidas
1930-12-01 p.p.5
Straipsnis
Jau baigiami statyti Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto rūmai
Jau baigiami statyti Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto rūmai
1932-10-10 p.7
Žinutė
Kaune pereitą sezoną buvo maksimalinė namų statyba
Kaune pereitą sezoną buvo maksimalinė namų statyba
Lietuvos Aidas
1932-01-04 p.p. 5
Straipsnis
Senosios Perlojos bažnyčios klausimu
Senosios Perlojos bažnyčios klausimu
Lietuvos Aidas
1932-06-08 p.5
Straipsnis
 Vytauto Didžiojo muziejaus statyba
Vytauto Didžiojo muziejaus statyba
Lietuvos Aidas
1932-06-13 p.4
Straipsnis
Medicinos fakulteto statyba
Medicinos fakulteto statyba
Lietuvos Žinios
1931-06-22 p.5
Žinutė
Mirė prof. Dubeneckis
Mirė prof. Dubeneckis
Lietuvos Aidas
1932-08-11 p.2
Straipsnis
Medicinos fakulteto rūmų
Medicinos fakulteto rūmų
Lietuvos Žinios
1931-07-03 p.5
Žinutė
Lenino plytos Kaune
Lenino plytos Kaune
Lietuvos Žinios
1931-07-04 p.7
Žinutė
Pradėjo statyti medicinos fakulteto rūmus
Pradėjo statyti medicinos fakulteto rūmus
Lietuvos Žinios
1931-07-04 p.8
Straipsnis
Meno mokykla
Meno mokykla
Lietuvos Aidas
1932-11-15 p.5
Straipsnis
Kauno apskr. savivaldybės šių metų veikla
Kauno apskr. savivaldybės šių metų veikla
Lietuvos Aidas
1932-11-25 p.7
Straipsnis
Per 20 m. sveikatos reikalai Lietuvoje daug pagerėjo
Per 20 m. sveikatos reikalai Lietuvoje daug pagerėjo
Lietuvos Aidas
1938-02-15 p.33
Straipsnis
Firma, kuri labai daug prisidėjo prie krašto statybinės pažangos
Firma, kuri labai daug prisidėjo prie krašto statybinės pažangos
Lietuvos Aidas
1938-02-15 p.48
Straipsnis
Dekanas prof. V. Lašas apie V.D.U. klinikų statybą
Dekanas prof. V. Lašas apie V.D.U. klinikų statybą
Lietuvos Aidas
1938-04-11 p.4
Straipsnis
Sąlygos Kauno ligoninei statyti
Sąlygos Kauno ligoninei statyti
Lietuvos Aidas
1936-02-11 p.p.8
Straipsnis
Vytauto D. Universitetas paruošė 10 m. veikimo planą
Vytauto D. Universitetas paruošė 10 m. veikimo planą
Lietuvos Aidas
1938-05-11 p.8
Straipsnis
Vytauto Didžiojo muziejus
Vytauto Didžiojo muziejus
Lietuvos Aidas
1934-03-24 p.16
Straipsnis
Kaune steigiama veterinarijos akademija
Kaune steigiama veterinarijos akademija
Lietuvos Aidas
1936-06-23 p.8
Žinutė
Dėl Kauno arkikatedros bazilikos bokšto
Dėl Kauno arkikatedros bazilikos bokšto
Lietuvos Aidas
1938-07-20 p.4
Straipsnis
Medicinos fakulteto rūmų kertinio akmens pašventinimas
Medicinos fakulteto rūmų kertinio akmens pašventinimas
Naujoji Romuva
1931-07-12 p.676
Straipsnis
Žinutė apie universiteto patalpas
Žinutė apie universiteto patalpas
Lietuvos Žinios
1922-08-17 p.2
Žinutė
Naujų Muziejo rūmų reikalu
Naujų Muziejo rūmų reikalu
Lietuva
1922-05-09 p.3
Straipsnis
Del venerinės ligoninės iškėlimo iš Panemunės
Del venerinės ligoninės iškėlimo iš Panemunės
Lietuva
1923-08-21 p.1
Straipsnis
Naujieji medicinos fakulteto rūmai
Naujieji medicinos fakulteto rūmai
Lietuvos Žinios
1933-02-17 p.4
Straipsnis
1 25
Susiję objektai
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
1927
Antano Gravrogko namas Kaune
Antano Gravrogko namas Kaune
1930 - 1932
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
1938 - 1939
Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune
Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune
1926 - 1931
Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos namai
Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos namai
1926 - 1928
Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos flygeliai
Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos flygeliai
1928
Kino teatras „Kapitol“ Kaune
Kino teatras „Kapitol“ Kaune
1930 - 1942
Antano ir Petro Steikūnų gyvenamasis namas
Antano ir Petro Steikūnų gyvenamasis namas
1940
Lietuvos banko pastatas Raseiniuose
Lietuvos banko pastatas Raseiniuose
1933 - 1934
Jono ir Sofijos Sližių gyvenamasis namas
Jono ir Sofijos Sližių gyvenamasis namas
1931
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
1929 - 1936
Pradžios mokykla Šančiuose
Pradžios mokykla Šančiuose
1935
Viešbutis "Lietuva" Kaune
Viešbutis "Lietuva" Kaune
1925
Meno mokyklos rūmai Kaune
Meno mokyklos rūmai Kaune
1922
Karininkų ramovė Kaune
Karininkų ramovė Kaune
1931 - 1937
Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)
Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)
1936 - 1938
Kauno klinikų kompleksas
Kauno klinikų kompleksas
1937 - 1939
Fabriko "Ragutis" gyvenamasis namas
Fabriko "Ragutis" gyvenamasis namas
1922 - 1923
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
1937 - 1938
K. ir T. Deveikių namas
K. ir T. Deveikių namas
1913
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija (buv. 2-oji vidurinė mokykla)
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija (buv. 2-oji vidurinė mokykla)
1937 - 1938
„Metropolitain“ kino teatras
„Metropolitain“ kino teatras
1927 - 1928
Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1883 - 1949
Valstybės draudimo įstaiga
Valstybės draudimo įstaiga
1932
Gyvenamasis namas darbininkams ir tarnautojams
Gyvenamasis namas darbininkams ir tarnautojams
1936 - 1941
Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose
Lietuvos banko rūmai Mažeikiuose
1937 - 1938
Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija
Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija
1924 - 1925
Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“ Kaune
Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“ Kaune
1929
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
1930
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
1930
Zarasų apskrities ligoninės pastatas
Zarasų apskrities ligoninės pastatas
1933 - 1935
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
1933 - 1934
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
1939
Šakių apskrities ligoninė
Šakių apskrities ligoninė
1933 - 1937
Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“ Birštone
Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“ Birštone
1937
Gyvenamasis namas Kaune, Vytauto pr. 52
Gyvenamasis namas Kaune, Vytauto pr. 52
1929
Karmėlavos bažnyčia
Karmėlavos bažnyčia
1919
Plungės geležinkelio stotis
Plungės geležinkelio stotis
1931 - 1932
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
1933 - 1937
1 39

Tarpukario architektūriniai procesai neretai apibūdinami kaip savotiškas mūšio laukas tarp modernybės ir tradicinių architektūros formų. Lietuviškajame kontekste architektas V. Dubeneckis, pateikęs savąją modernumo ir tradicijos jungimo viziją, šiame procese suvaidino vieną iš ryškiausių vaidmenų. Svarbiausi V. Dubeneckio darbai tapo ne tik reikšmingi urbanistiniai orientyrai, bet ir įtakojo bendrąją to meto architektūrinės estetikos sampratų raidą.


Kaip pastebi V. Dubeneckio kūrybą tyrinėjęs E. Gūzas, „prestižinė statyba Lietuvoje 1920–1930 m. laikotarpiu buvo įgijusi labai abejotiną stilistinę kryptį. Kaip liudija stambiausi to meto Kauno pastatai (E. Fryko Seimo rūmai, M. Songailos Lietuvos banko ir Fizikos instituto projektai ir kt.), nors ir sunkiai besiverčiančios Lietuvos valstybės respektabilumas buvo suvokiamas ir stengiamasi jį įgyvendinti tradiciniais klasikiniais pompastiškais stereotipais. [...] V. Dubeneckio kūrybos veikla – nuoseklus perėjimas nuo neoklasicizmo ir stilizuotos eklektikos į moderniškus (to meto supratimu) funkcionalius ir savitus sprendimus. Nors visos Lietuvos architektūros perorientavimas nebuvo vien V. Dubeneckio nuopelnas, jo vaidmuo – ryškus ir lemiamas. Suvokdamas Lietuvos kultūros tradicijas ir jų esmę V. Dubeneckis Kauno architektūrai suteikė mastelį, ritmo ir gabaritų sistemą, suprasdamas galimybes ir perspektyvas – suformulavo prabangos, ištaigingumo ir santūrumo kriterijus, recionalumo bei funkcionalumo reikalavimus. Jo kūryboje ir įvyko ta vidinė sintezė, profesinis perimamumas, leidęs sujungti klasikines tradicijas ir modernizmo tendencijas į darnią visumą“[1].


Medicinos fakulteto rūmai – akivaizdi šių minčių iliustracija. Vertindami architektūrinę rūmų stilistiką galėtume pasitelkti anglakalbėje architektūrologijoje paplitusį terminą stripped classicism (į lietuvių kalbą galbūt verstiną „supaprastintas klasicizmas“). Planinėje struktūroje, fasaduose akivaizdžiai apčiuopsime simetriją, monumentalumą, istoriniams objektams būdingus bruožus. Ypač tuo pasižymi A. Mickevičiaus gatvės fasadas, kurio rizalitų supama centrinė dalis ir įėjimas – tarsi istoriniuose rūmuose. Tačiau Spaustuvininkų g. fasadas gerokai modernesnis. Savitą pobūdį šios gatvės išklotinei suteikia lenktas ir gausiai įstiklintas centrinis rizalitas (suapvalinta iškyša). Panašią pusiausvyrą tarp modernizmo ir istorizmo galime įžvelgti ir fasaduose bei interjere. Jeigi palygintume Medicinos fakultetą su E. Gūzo minėtais istorizmo pavyzdžiais, akivaizdu, kad architektūrinė ornamentika čia gerokai kuklesnė, sumoderninta. Kokstruktyviniu požiūriu statinys gana įprastas – plytų mūro, perdangos buvo „klotos ant metalinių sijų“[2].


Taigi, architektūriniai sprendimai balansuoja tarp modernumo ir istorizmo, o funkcine prasme rūmai buvo neabejotinai šiuolaikiški, priartino medicinos studentų ir profesorių sąlygas prie Europos standartų. Kaip pastebima to meto spaudoje, pastatas projektuotas „Briuselio universiteto medicinos fakulteto naujų rūmų, kurie laikomi vieni iš geriausių Europoje, pavyzdžiu. Briuselio tokiuose rūmuose išsitenka taip pat 7 medicinos fakulteto institutai, tačiau Briuselio nauji rūmai yra atsiėję apie 12 milijonų litų, o kauniškiai – tik apie du milijonus litų. Kauniškiuose rūmuose, mat, nėra tokios prabangos, juos statant žiūrėta tik praktiškų patogumų ir kuo didžiausio taupumo“[3]. Kokybiniai poslinkiai itin ryškiai atsiskleidžia naują pastatą lyginant su prieš tai šioje vietoje veikusiu anatomikumu. Kaip prisimena profesorius Jurgis Žilinskas, 1920 m., kuomet anatomikumas buvo kurtas gavus apleistus, prieš karą buvusios prieglaudos namus, aplinka buvo itin skurdi: „Sukalėme dvi medines skrynias lavonams laikyti, gavome suolų studentams“[4].


Naujieji rūmai buvo kurti kaip universali ir moderni universitetinių tyrimų bei mokymo įstaiga: „Į vieną korpusą, kuris išeina į Kalėjimo gatvę [dab. Spaustuvininkų g.], sutalpinta anatomijos, teismo ir socijalinės medicinos ir bendrosios patologijos su patologine anatomija institutai. Mickevičiaus gatvės korpuse yra sutalpinti fiziologijos ir fiziologinės chemijos, farmakologijos, histologijos su embriologija ir farmacijos su farmakognozija“ [5]. 1936 m. rūmuose įrengtas krematoriumas  buvo dar vienas modernybės ženklas. VDU Medicinos fakulteto pamatai ir kertinis akmuo buvo pašventinti 1931 m. liepos 3 d. [6] Rūmų statyba baigta greičiau nei per dvejus metus. Naujieji rūmai pašventinti 1933 m. vasario 15 d.[7] Po Akių klinikos bei Fizikos-chemijos instituto rūmų pastatymo objektas pratęsė universiteto plėtrą mieste.


Vaidas Petrulis




[1] Gūzas E. Dubeneckis ir Lietuva: mokslinės konferencijos, skirtos architekto Vladimiro Dubeneckio gyvenimui ir kūrybai, pranešimai. Kaunas, 1988, p. 28.


[2] Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas Mickevičiaus g. 9. Iš Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 167.


[3] Pašventinti ir iškilmingai atidaryti naujieji V. D. universiteto medicinos fakulteto rūmai. Lietuvos aidas, 1933, vasario 17.


[4] Žilinskas, J. Atsiminimai. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005, p. 192.


[5] Atidaryti nauji medicinos fakulteto rūmai. Dienos naujienos, 1933, nr. 39.


[6] J. Ks. V.D. Universitetas satosi naujus rūmus medicinos fakultetui. Lietuvos aidas, 1931, liepos 4.


[7] Pašventinti ir iškilmingai atidaryti naujieji V. D. universiteto medicinos fakulteto rūmai. Lietuvos aidas, 1933, vasario 17.


Fasado projektas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 148, l. 5
Fasado projektas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 148, l. 5
I a. planas. Iš: "Technika ir ūkis", 1934, nr. 7
I a. planas. Iš: "Technika ir ūkis", 1934, nr. 7
Fakultetas tarpukariu. ČDM, Gp - 50697 2
Fakultetas tarpukariu. ČDM, Gp - 50697 2
Amfiteatrinė auditorija. Iš: "Naujas žodis", 1933, nr. 1, viršelis.
Amfiteatrinė auditorija. Iš: "Naujas žodis", 1933, nr. 1, viršelis.
V. Petrulio nuotr., 2006 m.
V. Petrulio nuotr., 2006 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
V. Petrulio nuotr., 2006 m.
V. Petrulio nuotr., 2006 m.
V. Petrulio nuotr., 2006 m.
V. Petrulio nuotr., 2006 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
 Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
 Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
 Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
 Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. J. Verksnienės nuotr., 2012 m.
A. Petrašiūno nuotr., 2012 m., iš KPD Kultūros vertybių registro bylos.
A. Petrašiūno nuotr., 2012 m., iš KPD Kultūros vertybių registro bylos.
 Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
 Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
 Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.