Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (Išlikęs) (0)
Adresas: Anykščių r. sav., Užunvėžių k. (Kurklių sen.)
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Karolis Reisonas
Stiliai: Eklektika
Metai: 1937 - 1940
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Utena
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Bažnyčia
Medžiagos: Medis
Nuotraukos: 5
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

XX a. 4-ame dešimtmetyje sakraliniuose pastatuose moderniosios racionalistinės krypties architektūros apraiškos saikingos. Mūriniuose statiniuose dominuoja stambios ramios masės, supaprastintos formos, stačiakampiai bokštai, tačiau išlaikyta bazilikinė erdvinė struktūra, senesnių bažnyčių architektūros įtaka. Medinių sakralinių pastatų architektūrą naujos idėjos paveikė dar mažiau[1]. Užunvėžių bažnyčia – vienas iš nedaugelio šio laikotarpio pavyzdžių, kuomet pastato architektūroje bandyta sieti racionalios mūrinės sakralinės architektūros statybos principus su tradicijomis.

1938 m. Užunvėžių medinės bažnyčios projektą parengė architektas inžinierius Karolis Reisonas[2]. Ukmergės apskrities statybos komisija, peržiūrėjusi brėžinius, statybos bylą perdavė Statybos ir Sauskelių inspekcijai, pageidaudama, „kad bažnyčia būtų statoma nedegamos medžiagos“[3]. Tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta ir patvirtintas medinės bažnyčios projektas. Bažnyčia pastatyta iki 1940 m.[4].

Bažnyčia vienbokštė, masyvaus tūrio ir dydžio. Ji stačiakampio plano, vienanavė, užsibaigianti siauresne už navą stačiakampe presbiterija. Abipus jos pristatytos žemos zakristijos. Iš pradžių (pagal projektą) fasadai buvo apkalti vertikaliomis lentomis. Dabar dominuoja horizontalus apkalimas, vertikali apkala palikta tik bokšto ir frontonų fasadų plokštumose.

Pagrindiniame fasade derinamos stilinei architektūrai būdingos detalės su liaudies architektūros formomis. Bažnyčios portalas panašus kaip klasicistiniuose sakraliniuose pastatuose: priešais įėjimą kyšo keturių kolonėlių portiko formos atviras prieangis. Virš durų įkomponuotas gotikai būdingas elementas – „rožė“, kurios ornamentai drožinėti, stilizuotų formų. Kukliais liaudiškais drožiniais puoštas fasado trikampis frontonas, stogo vėjalentė, bokšto viršutinis tarpsnis (projekte drožiniai buvo ir portiko frontone). Portiko šonuose fasado vertikalumą pabrėžia vienas virš kito išdėstyti siauri stačiakampiai langai. Virš fasado trikampio frontono kylantis bokštas masyvus, stačiakampis, užsibaigiantis piramidiniu bokšteliu.

Šonininių fasadų sprendimas lakoniškų formų: lygias plokštumas skaido siauros ir aukštos langų juostos. Tokios pat formos langai ir presbiterijos šoniniuose fasaduose, kurie sudaro kontrastą su zakristijos sienose esančiais beveik kvadratinės formos langais.

Interjeras paprastų, saikingų formų, gana modernus. Originalus galinės presbiterijos sienos sprendimas – virš didžiojo altoriaus yra kryžiaus formos langas.

 

Silvija Slaminskienė



[1] Laužikaitė, L. 1918–1940 m. statytų Lietuvos medinių bažnyčių architektūra. Liaudies kultūra, 1998, Nr. 6, p. 25, 32.

[2] LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42.

[3] LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 41.

[4] Misius, K; Šinkūnas, R. Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius: Pradai, 1993, p. 205.