Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">XX a. 4-ame dešimtmetyje sakraliniuose pastatuose moderniosios racionalistinės krypties architektūros apraiškos saikingos. Mūriniuose statiniuose dominuoja stambios ramios masės, supaprastintos formos, stačiakampiai bokštai, tačiau išlaikyta bazilikinė erdvinė struktūra, senesnių bažnyčių architektūros įtaka. Medinių sakralinių pastatų architektūrą naujos idėjos paveikė dar mažiau<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Užunvėžių bažnyčia – vienas iš nedaugelio šio laikotarpio pavyzdžių, kuomet pastato architektūroje bandyta sieti racionalios mūrinės sakralinės architektūros statybos principus su tradicijomis.</p>
<p style="text-align: justify;">1938 m. Užunvėžių medinės bažnyčios projektą parengė architektas inžinierius Karolis Reisonas<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Ukmergės apskrities statybos komisija, peržiūrėjusi brėžinius, statybos bylą perdavė Statybos ir Sauskelių inspekcijai, pageidaudama, „kad bažnyčia būtų statoma nedegamos medžiagos“<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta ir patvirtintas medinės bažnyčios projektas. Bažnyčia pastatyta iki 1940 m.<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Bažnyčia vienbokštė, masyvaus tūrio ir dydžio. Ji stačiakampio plano, vienanavė, užsibaigianti siauresne už navą stačiakampe presbiterija. Abipus jos pristatytos žemos zakristijos. Iš pradžių (pagal projektą) fasadai buvo apkalti vertikaliomis lentomis. Dabar dominuoja horizontalus apkalimas, vertikali apkala palikta tik bokšto ir frontonų fasadų plokštumose.</p>
<p style="text-align: justify;">Pagrindiniame fasade derinamos stilinei architektūrai būdingos detalės su liaudies architektūros formomis. Bažnyčios portalas panašus kaip klasicistiniuose sakraliniuose pastatuose: priešais įėjimą kyšo keturių kolonėlių portiko formos atviras prieangis. Virš durų įkomponuotas gotikai būdingas elementas – „rožė“, kurios ornamentai drožinėti, stilizuotų formų. Kukliais liaudiškais drožiniais puoštas fasado trikampis frontonas, stogo vėjalentė, bokšto viršutinis tarpsnis (projekte drožiniai buvo ir portiko frontone). Portiko šonuose fasado vertikalumą pabrėžia vienas virš kito išdėstyti siauri stačiakampiai langai. Virš fasado trikampio frontono kylantis bokštas masyvus, stačiakampis, užsibaigiantis piramidiniu bokšteliu.</p>
<p style="text-align: justify;">Šonininių fasadų sprendimas lakoniškų formų: lygias plokštumas skaido siauros ir aukštos langų juostos. Tokios pat formos langai ir presbiterijos šoniniuose fasaduose, kurie sudaro kontrastą su zakristijos sienose esančiais beveik kvadratinės formos langais.</p>
<p style="text-align: justify;">Interjeras paprastų, saikingų formų, gana modernus. Originalus galinės presbiterijos sienos sprendimas – virš didžiojo altoriaus yra kryžiaus formos langas.</p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<p style="text-align: justify;"><em>Silvija Slaminskienė</em></p>
<div><br /><hr size="1" />
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Laužikaitė, L<em>.</em> 1918–1940 m. statytų Lietuvos medinių bažnyčių architektūra. <em>Liaudies kultūra,</em> 1998, Nr. 6, p. 25, 32.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 41.</p>
</div>
<div>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Misius, K; Šinkūnas, R. <em>Lietuvos katalikų bažnyčios</em>. Vilnius: Pradai, 1993, p. 205.</p>
</div>
</div>
Adresas: Anykščių r. sav., Užunvėžių k. (Kurklių sen.)
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Karolis Reisonas
Metai: 1937
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Bažnyčia
Medžiagos: Medis
Nuotraukos: 5
Susiję objektai
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
1938 - 1939
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
1933 - 1940
Vila „Maurė“ Druskininkuose
Vila „Maurė“ Druskininkuose
1900 - 1950
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
1929 - 1936
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
1933 - 1935
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
1937 - 1947
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
1937 - 1938
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
1791 - 1934
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
1931 - 1934
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi  Aukštesnioji komercijos mokykla)
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi Aukštesnioji komercijos mokykla)
1933 - 1935
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
1933 - 1934
Vytauto Didžiojo vardo muziejaus konkursinis projektas
Vytauto Didžiojo vardo muziejaus konkursinis projektas
1929 - 1930
Valstybinė Plaučių ligų ligoninė Jurbarke
Valstybinė Plaučių ligų ligoninė Jurbarke
1913 - 1931
1 13

XX a. 4-ame dešimtmetyje sakraliniuose pastatuose moderniosios racionalistinės krypties architektūros apraiškos saikingos. Mūriniuose statiniuose dominuoja stambios ramios masės, supaprastintos formos, stačiakampiai bokštai, tačiau išlaikyta bazilikinė erdvinė struktūra, senesnių bažnyčių architektūros įtaka. Medinių sakralinių pastatų architektūrą naujos idėjos paveikė dar mažiau[1]. Užunvėžių bažnyčia – vienas iš nedaugelio šio laikotarpio pavyzdžių, kuomet pastato architektūroje bandyta sieti racionalios mūrinės sakralinės architektūros statybos principus su tradicijomis.


1938 m. Užunvėžių medinės bažnyčios projektą parengė architektas inžinierius Karolis Reisonas[2]. Ukmergės apskrities statybos komisija, peržiūrėjusi brėžinius, statybos bylą perdavė Statybos ir Sauskelių inspekcijai, pageidaudama, „kad bažnyčia būtų statoma nedegamos medžiagos“[3]. Tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta ir patvirtintas medinės bažnyčios projektas. Bažnyčia pastatyta iki 1940 m.[4].


Bažnyčia vienbokštė, masyvaus tūrio ir dydžio. Ji stačiakampio plano, vienanavė, užsibaigianti siauresne už navą stačiakampe presbiterija. Abipus jos pristatytos žemos zakristijos. Iš pradžių (pagal projektą) fasadai buvo apkalti vertikaliomis lentomis. Dabar dominuoja horizontalus apkalimas, vertikali apkala palikta tik bokšto ir frontonų fasadų plokštumose.


Pagrindiniame fasade derinamos stilinei architektūrai būdingos detalės su liaudies architektūros formomis. Bažnyčios portalas panašus kaip klasicistiniuose sakraliniuose pastatuose: priešais įėjimą kyšo keturių kolonėlių portiko formos atviras prieangis. Virš durų įkomponuotas gotikai būdingas elementas – „rožė“, kurios ornamentai drožinėti, stilizuotų formų. Kukliais liaudiškais drožiniais puoštas fasado trikampis frontonas, stogo vėjalentė, bokšto viršutinis tarpsnis (projekte drožiniai buvo ir portiko frontone). Portiko šonuose fasado vertikalumą pabrėžia vienas virš kito išdėstyti siauri stačiakampiai langai. Virš fasado trikampio frontono kylantis bokštas masyvus, stačiakampis, užsibaigiantis piramidiniu bokšteliu.


Šonininių fasadų sprendimas lakoniškų formų: lygias plokštumas skaido siauros ir aukštos langų juostos. Tokios pat formos langai ir presbiterijos šoniniuose fasaduose, kurie sudaro kontrastą su zakristijos sienose esančiais beveik kvadratinės formos langais.


Interjeras paprastų, saikingų formų, gana modernus. Originalus galinės presbiterijos sienos sprendimas – virš didžiojo altoriaus yra kryžiaus formos langas.


 


Silvija Slaminskienė




[1] Laužikaitė, L. 1918–1940 m. statytų Lietuvos medinių bažnyčių architektūra. Liaudies kultūra, 1998, Nr. 6, p. 25, 32.


[2] LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42.


[3] LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 41.


[4] Misius, K; Šinkūnas, R. Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius: Pradai, 1993, p. 205.


Pagrindinio fasado brėžinys. K. Reisonas, 1938 m. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42
Pagrindinio fasado brėžinys. K. Reisonas, 1938 m. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42
Galinio fasado brėžinys. K. Reisonas, 1938 m. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42
Galinio fasado brėžinys. K. Reisonas, 1938 m. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42
Šoninio fasado brėžinys. K. Reisonas, 1938 m. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42
Šoninio fasado brėžinys. K. Reisonas, 1938 m. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42
Bažnyčios išilginio pjūvio brėžinys. K. Reisonas, 1938 m. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42
Bažnyčios išilginio pjūvio brėžinys. K. Reisonas, 1938 m. LCVA. F. 1622. Ap. 4, b. 729, l. 42
Užunvėžių bažnyčia. Nuotr. nedatuota. Iš: Kviklys, B. Lietuvos bažnyčios. T. 3. Kauno arkivyskupija. Chicago, Illinois, p. 435
Užunvėžių bažnyčia. Nuotr. nedatuota. Iš: Kviklys, B. Lietuvos bažnyčios. T. 3. Kauno arkivyskupija. Chicago, Illinois, p. 435