„Britanikos“ viešbutis Kaune (Neįgyvendintas) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Kęstučio g. 26
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Alfredas Paulauskas
Stiliai: Vėlyvasis modernizmas
Metai: 1977 - 1988
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Viešbutis
Nuotraukos: 10
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Daugiaaukščių viešbučių statyba sovietinėje Lietuvoje buvo gana savitas visuomeninės architektūros reiškinys. Įdomu, kad šiuos objektus galima vertinti ne tik jų praktinės paskirties požiūriu, bet ir kaip vieną iš šaltojo karo frontų. Anuomet viešbučių tinklo Vakaruose savininkas Conradas Hiltonas teigė: „Mes valdome viešbučius užsienyje dėl tos pačios priežasties kaip ir mūsų šalyje [JAV – V. P.] – duoti pelną mūsų akcininkams. Tačiau jei vis dar kalbame apie laisvę, apie komunizmą, apie laimę, tai mes, kaip tauta, turime parodyti savo didžią galią ir jėgą gėrio kovoje prieš blogį”[1]. Akivaizdu, Sovietų Sąjunga nenorėjo prisipažinti pralaimėjusi. Atsiradus bent minimalioms techninėms galimybėms, šie moderniojo pasaulio pranašumo ir galios simboliai pradėjo kilti ir sovietiniuose miestuose. Lietuvoje tokio funkcinio tipo pradininkas – „Lietuvos“ viešbutis Vilniuje. Vėliau daugiaaukščiai, miestų panoramas atveriantys viešbučių tūriai iškilo Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje.

Gana netikėta, tačiau Kaunas ilgą laiką tenkinosi gan kukliu, ankstyvu sovietmečiu iškilusiu „Baltijos“ viešbučiu. Nors pastatas ir daugiaaukštis, tačiau akivaizdu, kad antras pagal dydį respublikos miestas turėjo sulaukti įspūdingesnio statinio. Aštunto dešimtmečio pabaigoje šią problemą užsimota spręsti iš esmės.  Naujajame centrinės miesto dalies detalaus išplanavimo projekte (1977 m., vyr. architektas A. Steponavičius), be kitų centrinės Kauno dalies pertvarkymo darbų, buvo numatyta „tarp Gedimino ir Mickevičiaus gatvių, abipus Laisvės alėjos esančiuose kvartaluose, pastatyti du po penkis šimtus vietų turinčius viešbučius“[2]. Buvo parengti monumentalūs vėlyvojo modernizmo formų projektai. Šalia pastarųjų 1985 m. Karaliaus Mindaugo prospekte suprojektuotas, o 1988 m. pradėtas statyti dar vienas milžiniškas 300 kambarių viešbutis (arch. H. Balčiūnas). Vis dėlto šie užmojai miestui nebuvo lengvai įveikiami. 1988 m. duris atvėrė tik vienintelis „Neries" viešbutis Donelaičio g. (dabar „Park Inn“; arch. H. Balčiūnas).

„Britanikos“ viešbučio Kęstučio g. projektas buvo rengiamas Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale. Buvo pateikti keli projekto variantai – ekspresyvus bangos pavidalo monolitinis tūris ir technologiškai pažangus bei estetiškai išraiškingas kabamųjų konstrukcijų projektas, kuris būtų buvęs vienintelis tokios konstrukcijos objektas Lietuvoje[3]. Kaip prisimena architektas, dėl techninio sudėtingumo ir vieno, ir antro buvo atsisakyta. Teko kurti dar vieną projektą, jau gerokai skurdesnį ir paprastesnį, tik tam, kad kaip nors šį darbą užbaigt[4]. Galiausiai viešbutis netgi nebaigtas statyti. Statinys liko ilgus metus apleistas.

Vaidas Petrulis



[1] Heynen, H. The Jargon of Authenticity: Modernism and Its (Non)political Position. In Constructed Happiness: Domestic environment in the Cold War Era, Tallinn: Estonian Academy of Arts Proceedings 16, 2005, p. 18.

[2] Sprindys, A. Žvilgsnis į Kauno miesto rytojų. Statyba ir architektūra, 1977, nr. 6, p. 4.

[3] Konstruktoriumi su architektu dirbo J. Ražaitis.

[4] Interviu su architektu Alfredu Paulausku, Kaunas, 2007 gegužės 28, užrašė Vaidas Petrulis.