„Planetos“ kino teatras Kaune
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">„Planetos“ kino teatras – būdingas XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje prasidėjusio modernių kino teatrų statybos bumo pavyzdys. „Saulė“ ir „Palydovas“ Šiauliuose, kartotinis V. Juršio projektuotas <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=202">kino teatras</a> Klaipėdoje, Panevėžyje ir Druskininkuose, „Vilnius“ ir „Lietuva“ Vilniuje bei daug kitų per dešimtmetį įvairiuose Lietuvos miestuose iškilusių pastatų savotiškai išlaikė stalinistinio „socrealizmo“ metais sukurtą tradiciją kino teatro statiniui suteikti išskirtinumo. Neretai netgi kartotiniuose projektuose objektai atrodo orginalūs, savo formomis šiek tiek primenantys Rusijos konstruktyvistų kurtas formas. Tą, matyt, nulėmė ne tik šios laisvalaikio formos populiarumas (kaip teigiama sovietinėje spaudoje, „1966 m. Kauno kino teatrus aplankė apie 6 mln. žmonių“<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>), tačiau ir politinė kino, kaip propagandos priemonės, reikšmė.</p>
<p style="text-align: justify;">Kino teatrų architektūrinės kalbos modernėjimą septintojo dešimtmečio pradžioje įtakojo ne tik pompastiškų „socrealizmo“ formų atsisakymas, tačiau ir naujos technologijos – plačiaekraniai kino filmai. Pirmieji  du modernios dvasios, plačiam ekranui pritaikyti kartotiniai 300 ir 400 vietų kino teatrų projektai Miestų ir kaimų statybos projektavimo instituto Kauno filiale buvo parengti dar 1960 m.<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Tais pačiais metais Kaune, Vilijampolėje, buvo atidarytas ir pirmas mieste plataus ekrano kino teatras „Neringa“ (projektas parengtas 1958 m., arch. R. Dičius, projekto vadovas arch. J. Putna). Sovietų sąjungos kontekste šio funkcinio tipo pastatų architektūros modernėjimui nemenką impulsą suteikė ir plačiai sovietinėje spaudoje nušviesta milžiniško 2500 vietų kino teatro „Rosija“ statyba Maskvoje (1962 m., arch. J. Ševerdiajevas ir kt.).</p>
<p style="text-align: justify;">„Planetą“ minėtame kontekste galima vertinti ne kaip išskirtinį, tačiau kaip būdingą laikmečio ženklą. Projektas, kaip mini F. Bielinskis, buvo tipinis<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>, vietai pritaikytas architekto Jono Navako.  Jei domėn neimsime iš tarpkario metų likusių kino teatrų, kaip antai <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=609">„Romuva“</a>, 800 vietų „Planeta“ ilgą laiką buvo bene moderniausias kino teatras mieste, taigi gana akivaizdus traukos centras. Nors prieš tai buvo pastatyta „Neringa“, kiek vėliau atsirado „Ažuolynas“, „Dainava“ bei keletas kitų mikrorajonams skirtų kino teatrų, su „Planeta“ akivaizdžiau konkuravo tik to paties architekto J. Navako 1972 m. suprojektuotas „Kaunas“.  </p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Abramauskas, S., Černeckis V., Gulbinskienė A. <em>Kaunas</em>. Vilnius: Mintis, 1968, p. 80.                                                     </p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Nauji plačiaekraninių kino teatrų projektai. <em>Statyba ir architektūra</em>, 1960, birželis, p. 132.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Bielinskis, F. Kauną bepuošiant. <em>Statyba ir architektūra</em>, 1970, nr. 12, p. 2.</p>
</div>
</div>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Vytauto pr. 6
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Jonas Navakas
Metai: 1964
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Kultūros/ sporto/ poilsio/ Kiti, Kino teatras
Medžiagos: Mūras (plytų), Gelžbetonis
Nuotraukos: 6
Susiję objektai
Buvęs „Baltijos“ viešbutis (dab. VDU studentų bendrabutis ir auditorijos)
Buvęs „Baltijos“ viešbutis (dab. VDU studentų bendrabutis ir auditorijos)
1963 - 1967
Lietuvos žemės ūkio akademijos (dab. Aleksandro Stulginskio universiteto) miestelis
Lietuvos žemės ūkio akademijos (dab. Aleksandro Stulginskio universiteto) miestelis
1956 - 1964
70 butų gyvenamasis namas su parduotuve Kaune
70 butų gyvenamasis namas su parduotuve Kaune
1958 - 1961
Miestų statybos projektavimo institutas
Miestų statybos projektavimo institutas
1961
Kauno paveikslų galerija
Kauno paveikslų galerija
1978 - 1979
Buvęs fabriko „Mada“ filialas
Buvęs fabriko „Mada“ filialas
1967
1953 m. Šiaulių miesto centrinės dalies plano projektas
1953 m. Šiaulių miesto centrinės dalies plano projektas
1952 - 1953
Universalinė parduotuvė Šilutėje
Universalinė parduotuvė Šilutėje
„Lietuvos“ viešbutis Vilniuje
„Lietuvos“ viešbutis Vilniuje
1965 - 1983
Parodų paviljonas „Kupeta“ Palangoje
Parodų paviljonas „Kupeta“ Palangoje
1968
Vasaros skaitykla Palangoje
Vasaros skaitykla Palangoje
1968
Vilnonių audinių fabrikas "Drobė" sovietmečiu
Vilnonių audinių fabrikas "Drobė" sovietmečiu
1940 - 1990
Individualaus rūbų siuvimo fabrikas „Mada“
Individualaus rūbų siuvimo fabrikas „Mada“
1974
Kauno dirbtinio pluošto gamykla
Kauno dirbtinio pluošto gamykla
1959 - 1965
Lietuvos tekstilės pramonės institutas
Lietuvos tekstilės pramonės institutas
1961
Viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
Viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
1960 - 1967
1 16

„Planetos“ kino teatras – būdingas XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje prasidėjusio modernių kino teatrų statybos bumo pavyzdys. „Saulė“ ir „Palydovas“ Šiauliuose, kartotinis V. Juršio projektuotas kino teatras Klaipėdoje, Panevėžyje ir Druskininkuose, „Vilnius“ ir „Lietuva“ Vilniuje bei daug kitų per dešimtmetį įvairiuose Lietuvos miestuose iškilusių pastatų savotiškai išlaikė stalinistinio „socrealizmo“ metais sukurtą tradiciją kino teatro statiniui suteikti išskirtinumo. Neretai netgi kartotiniuose projektuose objektai atrodo orginalūs, savo formomis šiek tiek primenantys Rusijos konstruktyvistų kurtas formas. Tą, matyt, nulėmė ne tik šios laisvalaikio formos populiarumas (kaip teigiama sovietinėje spaudoje, „1966 m. Kauno kino teatrus aplankė apie 6 mln. žmonių“[1]), tačiau ir politinė kino, kaip propagandos priemonės, reikšmė.


Kino teatrų architektūrinės kalbos modernėjimą septintojo dešimtmečio pradžioje įtakojo ne tik pompastiškų „socrealizmo“ formų atsisakymas, tačiau ir naujos technologijos – plačiaekraniai kino filmai. Pirmieji  du modernios dvasios, plačiam ekranui pritaikyti kartotiniai 300 ir 400 vietų kino teatrų projektai Miestų ir kaimų statybos projektavimo instituto Kauno filiale buvo parengti dar 1960 m.[2]. Tais pačiais metais Kaune, Vilijampolėje, buvo atidarytas ir pirmas mieste plataus ekrano kino teatras „Neringa“ (projektas parengtas 1958 m., arch. R. Dičius, projekto vadovas arch. J. Putna). Sovietų sąjungos kontekste šio funkcinio tipo pastatų architektūros modernėjimui nemenką impulsą suteikė ir plačiai sovietinėje spaudoje nušviesta milžiniško 2500 vietų kino teatro „Rosija“ statyba Maskvoje (1962 m., arch. J. Ševerdiajevas ir kt.).


„Planetą“ minėtame kontekste galima vertinti ne kaip išskirtinį, tačiau kaip būdingą laikmečio ženklą. Projektas, kaip mini F. Bielinskis, buvo tipinis[3], vietai pritaikytas architekto Jono Navako.  Jei domėn neimsime iš tarpkario metų likusių kino teatrų, kaip antai „Romuva“, 800 vietų „Planeta“ ilgą laiką buvo bene moderniausias kino teatras mieste, taigi gana akivaizdus traukos centras. Nors prieš tai buvo pastatyta „Neringa“, kiek vėliau atsirado „Ažuolynas“, „Dainava“ bei keletas kitų mikrorajonams skirtų kino teatrų, su „Planeta“ akivaizdžiau konkuravo tik to paties architekto J. Navako 1972 m. suprojektuotas „Kaunas“.  


Vaidas Petrulis


 




[1] Abramauskas, S., Černeckis V., Gulbinskienė A. Kaunas. Vilnius: Mintis, 1968, p. 80.                                                     


[2] Nauji plačiaekraninių kino teatrų projektai. Statyba ir architektūra, 1960, birželis, p. 132.


[3] Bielinskis, F. Kauną bepuošiant. Statyba ir architektūra, 1970, nr. 12, p. 2.


Vytauto pr. prieš kino teatro statybą. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr.
Vytauto pr. prieš kino teatro statybą. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr.
Iš: S. Abramauskas ir kt. Kaunas, 1968, p. 82
Iš: S. Abramauskas ir kt. Kaunas, 1968, p. 82
Nebeveikiantis kino teatras 2008 m., V. Petrulio nuotr.
Nebeveikiantis kino teatras 2008 m., V. Petrulio nuotr.
Nebeveikiantis kino teatras 2008 m., V. Petrulio nuotr.
Nebeveikiantis kino teatras 2008 m., V. Petrulio nuotr.
Nebeveikiantis kino teatras 2008 m., V. Petrulio nuotr.
Nebeveikiantis kino teatras 2008 m., V. Petrulio nuotr.
Nebeveikiantis kino teatras 2008 m., V. Petrulio nuotr.
Nebeveikiantis kino teatras 2008 m., V. Petrulio nuotr.