Linkuvos gatvė (anksčiau vadinta Linkovstrasse, Linkovskaja)[1] nutiesta XIX amžiaus pabaigoje, kai buvo pastatyti Linkuvos įtvirtinimai (VIII fortas). Bent dalis šios gatvės išgrįsta iki Pirmojo pasaulinio karo[2].

Pagal 1929 m. parengtą Vilijampolės gatvių tinklo projektą Linkuvos, Panerių, Lampėdžių ir kt. gatvių sankryžoje turėjo būti suformuota apskritos formos aikštė (pavadinta Sąjungos vardu). Tačiau Sąjungos aikštės tvarkymo projektas buvo patvirtintas tik 1936 m., gavus gyventojų skundus dėl rekreacinių plotų trūkumo šiame rajone[3]. Apskritos formos Sąjungos aikštės projektas, iki prarandant nepriklausomybę (1940 m.), nebuvo spėtas galutinai realizuoti, o sovietmečiu šio sumanymo ir visai atsisakyta. Sąjungos aikštė buvo suformuota tarp dab. Neries krantinės ir Panerių g., į aikštės teritoriją įtraukiant buvusias kapines.

Esminiai Linkuvos g. tvarkymo darbai vykdyti XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai per šią gatvę Kaunas buvo sujungtas su Žemaičių plentu (nutiestas 1934–1939 m.). Pagal 1939 m. patvirtintą projektą Linkuvos g. važiuojamoji dalis turėjo būti 9 metrų pločio, tarp šaligatvių (2 m pločio) numatyti 1,9 m pločio gazonai. Gatvę ketinta grįsti tašytais akmenimis ant žvyro sluoksnio[4]. Linkuvos g. atkarpa, kylanti į Milikonių kalną, sovietmečiu nebuvo kapitaliai remontuojama, todėl po asfalto sluoksniu gali slypėti senųjų grindinių fragmentų.

Mindaugas Balkus