Tilmansų fabriko darbininkų klubas (Išlikęs) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Kaunakiemio g. 9
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1909
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Klubas, Teatras, Architektūra, Statinys, Kultūros/sporto/poilsio
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 4
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
XIX a. viduryje V. Sirokomlė rašė: „Kaunas jau šiandien koncentruoja visą Lietuvos gamybą. O kas gi bus, kai tebetiesiamas Peterburgo–Varšuvos geležinkelis atvers Kaunui dar du turtėjimo kelius“[1]. Retorinio klausimo atsakymas veikiausiai pranoko paties keliautojo lūkesčius. XIX a. antrojoje pusėje Kaune galime įžvelgti vadinamąjį pramonės perversmą: čia vienu metu įsikūrė keliolika stambių pramonės įmonių. Viena iš jų – tai 1867 m. brolių Tilmansų įsteigtas metalo fabrikas.

Fabriko kompleksą sudarė ne tik gamybiniai, administraciniai ir gyvenamieji pastatai. Jame stovėjo ir iš išorės įspūdžio nedarantis, tačiau dažnai įvardijamas kaip vienas seniausių kultūros židinių mieste – darbininkų klubo pastatas.

XIX a. pabaigoje fabriko savininkai sumūrijo nedidelį vieno aukšto, kvadratinio plano pastatą ir jame įkūrė darbininkų valgyklą[2]Netrukus valgykla tapo mėgstama darbininkų pasisėdėjimo vieta. Valgyklos salėje buvo organizuojami darbininkų poilsio vakarai, koncertai, statomi mėgėjiški spektakliai, skaitomos populiarios paskaitos apie mokslą ir kultūrą[3].

Besiplečiančioje įmonėje daugėjant darbininkų, valgykla tapo per ankšta. 1909 m. Tilmansai prie jos pristatė platesnį priestatą, be to, rekonstravo buvusią salę ir joje įrengė modernesnę ir didesnę sceną[4]. Naujoje salėje koncertavo „Dainos“ draugijos choras, vadovaujamas S. Šimkaus, buvo rengiami lietuviški vakarai, pasirodydavo ir įvairūs gastroliuojantys atlikėjai. Verta paminėti, kad žiūrovai buvo ne tik vietinė darbininkija – renginiai pritraukdavo ir miesto svečių. Jonas Basanavičius, savo atsiminimuose rašė: „Balandžio 14 d., atvažiavęs Kaunan, vakare Tilmanso teatre buvau latvės Wiegner-Grunbergienes koncerte ir čia susipažinau su Helsinkių universiteto docentu d-ru Niemi, kursai tuomet buvo atvažiavęs Lietuvon dėlei folkloro tyrinėjimo.“[5]

Po Pirmojo pasaulinio karo Tilmansai aktyvios veiklos klube nevystė. Tačiau remontuojant Valstybės teatrą klubo sale naudojosi miesto dramos trupė, koncertus rengė garsiausi to meto atlikėjai. XX a. 4 dešimtmetyje čia veikė kino teatras „Dailė[6].

Sovietmečiu darbininkų klubas tapo „Pergalės“ gamyklos nuosavybe.

 Arvydas Pakštalis



[1] Sirokomlė, V. Išvykos iš Vilniaus po Lietuvą. Vilnius, 1989, p. 161.

[2] Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Kaunas, 2001, p. 107.

[3] Juozapavičius, P. Šimtametis darbininkų kultūros židinys [Rankraštis]. Kaunas, 1983.IV.20, p. 8.

[4] Ten pat. P. 9.

[5] Basanavičius, J. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851–1922. Vilnius, 1997, p. 233.

[6] Lukšionytė-Tolvaišienė, op. cit.