Ruošiantis minėti 1812 m. Rusijos pergalės prieš Napoleono armiją 25-metį, Rusijoje buvo nuspręsta svarbiausių mūšių vietose pastatyti paminklus. 1835 m. Nikolajus I patvirtino sąrašą, kuriame buvo suplanuota pastatyti 16 paminklų, pagal svarbą suskirstytų į tris klases. Vienintelis pirmos klasės monumentas turėjo iškilti Borodino mūšio vietoje. Antros klasės paminklai turėjo būti pastatyti dešimtyje vietovių, tarp jų ir Kaune. Iš konkursui pateiktų projektų imperatorius Nikolajus I atrinko architekto Antonio Adamini brėžinius, kuriuose paminklo siluetą sudarė obeliskas ir stačiatikių kryžius. Paminklo aukštis siekė 16,35 m[1].
Vieta paminklui pasirinkta Rotušės aikštėje. Jo atidengimas 1843 m. spalio 29 d. (pagal naująjį kalendorių – lapkričio 10 d.) valdžiai buvo dar viena galimybė pademonstruoti savo galią. Ta proga miestiečiams ir miesto svečiams buvo suorganizuota šventė.
Obeliskas netruko tapti vienu iš Kauno orientyrų. Nepaisant Rusijos užmačių, kai kurie amžininkai į jį žiūrėjo ironiškai: „Tai jokio architektūrinio išskirtinumo neturinti kolona, karūnuota nenusakomo vaisiaus – pusiau meliono, pusiau ananaso, kuris vėl vainikuotas graikišku kryžiumi. Tai vienas iš blogiausių paminklų Europoje.“[2]
Paminklas Kaune prastovėjo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Tiksli jo dingimo priežastis nėra žinoma.
Arvydas Pakštalis
[1] Pakštalis, A. Imperijos pasididžiavimas – į metalo laužą. Kauno diena. 2012 vasario 29.
[2] Edwards, H. Sutherland. The Polish Captivity:An Account of the Present Position of the Poles in the Kingdom of Poland, and in the Polish Provinces of Austria, Prussia, and Russia. T. 2. London, 1863, p. 145.
![<p style="text-align: justify;">Ruošiantis minėti 1812 m. Rusijos pergalės prieš Napoleono armiją 25-metį, Rusijoje buvo nuspręsta svarbiausių mūšių vietose pastatyti paminklus. 1835 m. Nikolajus I patvirtino sąrašą, kuriame buvo suplanuota pastatyti 16 paminklų, pagal svarbą suskirstytų į tris klases. Vienintelis pirmos klasės monumentas turėjo iškilti Borodino mūšio vietoje. Antros klasės paminklai turėjo būti pastatyti dešimtyje vietovių, tarp jų ir Kaune. Iš konkursui pateiktų projektų imperatorius Nikolajus I atrinko architekto Antonio Adamini brėžinius, kuriuose paminklo siluetą sudarė obeliskas ir stačiatikių kryžius. Paminklo aukštis siekė 16,35 m<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Vieta paminklui pasirinkta Rotušės aikštėje. Jo atidengimas 1843 m. spalio 29 d. (pagal naująjį kalendorių – lapkričio 10 d.) valdžiai buvo dar viena galimybė pademonstruoti savo galią. Ta proga miestiečiams ir miesto svečiams buvo suorganizuota šventė.</p>
<p style="text-align: justify;">Obeliskas netruko tapti vienu iš Kauno orientyrų. Nepaisant Rusijos užmačių, kai kurie amžininkai į jį žiūrėjo ironiškai: „Tai jokio architektūrinio išskirtinumo neturinti kolona, karūnuota nenusakomo vaisiaus – pusiau meliono, pusiau ananaso, kuris vėl vainikuotas graikišku kryžiumi. Tai vienas iš blogiausių paminklų Europoje.“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a></p>
<p style="text-align: justify;">Paminklas Kaune prastovėjo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Tiksli jo dingimo priežastis nėra žinoma.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Arvydas Pakštalis</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Pakštalis, A. Imperijos pasididžiavimas – į metalo laužą<em>.</em> <em>Kauno diena. 2012 vasario 29</em>.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Edwards, H. Sutherland. <em>The Polish Captivity:An Account of the Present Position of the Poles in the Kingdom of Poland, and in the Polish Provinces of Austria, Prussia, and Russia. T. 2.</em> London, 1863, p. 145.</p>
</div>
</div>](https://autcserver.baco.lt/api/images/heritage/6B1AD62D-5EF8-4E39-A6EA-9EBA20F6D533)
