Multifunkcinis kompleksas „Bokštas“ (Išlikęs) (1)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., I. Kanto g. 18 / Kęstučio g.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Gintautas Natkevičius, M. Mickevičius, Agnė Natkevičiūtė, E. Spūdis
Metai: 2005 - 2008
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Šiuolaikinė
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Daugiabutis, Administraciniai, Biuras/Ofisas, Prekybiniai, Kavinė/Restoranas/Valgykla
Medžiagos: Metalas, Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 9
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Vilniaus senamiesčio teritoriją nuo naujesnės miesto dalies – Gedimino pr. rajono  skiria aiški riba/orientyras, anot Kevino Lyncho[1], arba, Cliffo Moghtino žodžiais tariant, nukreipiamoji aikštė (angl. linked plazza)[2]  Katedros aikštė, o Kauno senamiesčio ir naujamiesčio vizualinis santykis komplikuotas – aiškesnė riba juntama tik pereinant iš Vilniaus g. į Laisvės alėją. Vis dėlto, pagal VšĮ Kauno planas jurisdikcinė pietinė naujamiesčio ir senamiesčio riba eina I. Kanto gatve[3], tad galime neabejodami teigti, jog šie du rajonai tarsi susilieja į vieną. Tačiau 2008 metais būtent I. Kanto ir Kęstučio gatvių kampe išdygęs naujos architektūros objektas – Gintauto Natkevičiaus suprojektuotas multifunkcinis pastatas „Bokštas“  dėl savo raiškumo, netradicinės architektūros tapo savotišku riboženkliu, skiriančiu senamiestį ir naujamiestį.

Kaip ir R. Palio suprojektuotą biurų pastatą ties įvažiavimu į Kauno senamiestį, Algimantas Bružas „Bokštą“ laiko drastiškos architektūros istorinėje aplinkoje pavyzdžiu, negana to, su pretenzija išsiskirt[4]. Tačiau, antra vertus, jeigu remsimės Nan Ellin, būtent tokie šokiruojantys objektai dažnais atvejais atskleidžia istorinių vietų pobūdį, jų prasmines vertes[5]. Tiesa, kaip pavyzdžius pastaroji autorė mini daugiausia kultūrinės funkcijos objektus, tad „Bokšto“ atvejį labiau derėtų laikyti tradiciniu rinkos ekonomikos dėsnių architektūroje įprasminimu, kuomet, anot Marijos Kaikos, ekonominio pakilimo metais drastiškai keičiasi ir miesto kraštovaizdis, ir fiziniai bei emociniai orientyrai, silpsta kultūros paveldo apsauga (pavyzdys  Londono Sičio verslo rajonas)[6].

Vis dėlto, nors „Bokštas“ ir vertintinas prieštaringai, reikia paminėti, jog pastato kompozicija yra išties įdomi ir praturtina Kauno senamiesčio ir naujamiesčio architektūrinį koloritą. Metalo tinklas, juosiantis fasadą, kuria savotišką hiperpaviršiaus įspūdį, kuris lemia pastato formos kismą laike, tad  multifunkcinis pastatas „Bokštas“ įgyja vadinamosios 4D architektūroje bruožų[7], o tai yra ganėtinai reta Lietuvos architektūroje.

Nors „Bokštas“ dėl savo tūrinės erdvinės kompozicijos, aukštingumo vargiai atitinka Vienos memorandumo postulatus, kaip antai „gerbti paveldėtą miesto kraštovaizdį“[8], visgi šis objektas gali būti laikomas Kauno tapsmo postindustriniu miestu vienu iš indikatorių. Būtent žmonių grąžinimas į miesto centrą ir postindustrinių darbo vietų kūrimas, anot Richardo Rogerso, yra kertinis miesto ekonominės ir socialinės gerovės faktorius[9]. Šiuo atveju tiek pastato polifunkcionalumas (biuras, gyvenamoji, maitinimo įstaiga), tiek ir aptarta pažangi architektūra kuria šiuolaikiško Kauno įvaizdį.

Apibendrinant derėtų pažymėti, kad „Bokšto“ vertinimas visada skyla mažiausiai į dvi dimensijas. Į pastatą galima žiūrėti kaip grynai į architektūros kūrinį, vertinti jo koncepciją, kompoziciją ir teigti, jog pastatas Kauno ar netgi Lietuvos šiuolaikinės architektūros kontekste yra vienas iš unikaliausių. Tačiau priešingas, paveldosaugai atstovaujantis, vertinimas – kur kas prieštaringesnis ir atviras įvairesnėms nuomonėms. Daug priekaištų architektas ir užsakovas yra sulaukę dėl to, kad šis pastatas užgožia Kauno miesto sienos fragmentą ir bokštelį. Vis dėlto su paveldosauga susijusius konkrečius apibendrinimus būtų etiškiau palikti visuomenei ir laikui.

Kastytis Rudokas

 



[1] Lynch A., Kevin. The Image of the City. Rankraštis. Prieiga per internetą: <http://dome.mit.edu/handle/1721.3/35651> žiūrėta 2012 m. spalis 8 d.

[2] Moughtin, Cliff. Urban Design: Street and Square. Burlibgton: Architectutal Press, 2003,  p. 99.

[3] Kauno miesto teritorijos bendrasis planas. Prieiga per internetą: http://bendrasisplanas.kaunas.lt/ žiūrėta 2012 m. spalis 8 d.

[4] Bružas, A. Šiuolaikinių Kauno orientyrų architektūros ir išplitimo ypatybės. Iš K. Šešelgio skaitymai. – 2010, nr. 3. p. 47.

[5] Ellin, Nan. Integral Urbanism. New York: Routledge, 2006,  p. 75-81.

[6] Kaika, Maria. Architecture and Crisis: Re-inventing the Icon, Re-Imag(in)ning London and Re-branding the City. In: Transt Inst Br Geogr. 2010. p. 453 – 474.

[7] Lupeikis, K., Mačiulis, M. A. 4D Architektūroje. Urbanistika ir architektūra, 2011, nr. 1, p. 31.

[8] Pasaulio paveldas ir šiuolaikinė architektūra – istorinio urbanistinio kraštovaizdžio valdymas. Iš Vienos memorandumas. Viena, 2005.

[9] Rogers, Richard. Power Andy. Mažos valstybės miestai. VDA, 2004.


Komentarai
2012 10 09 | 15:06
Gintas Leo
Liaudyje žinomas kaip „Ananasas“