Rezultatai pagal užklausą: Architektūros tipas - Profesionalus
Kauno tvirtovės I-III fortai (Išlikęs, k.k.v.r. 26350, 26351, 26352) (0)
Adresas: Kauno r. sav., Kazliškių k. (Ringaudų sen.); Kauno r. sav., Kauno m., Pilviškių g.; Kauno r. sav., Seniavos k. (Garliavos apylinkių sen.), Titnago 43
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1882 - 1887
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinių kompleksas, Karinis, Fortas
Medžiagos: Mūras (plytų), Kitos medžiagos
Nuotraukos: 5
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Pirmi trys Kauno tvirtovės fortai labai panašios konstrukcijos ir plano: jie statyti 1882–1887 m. pagal 1879 m. Vyriausiosios inžinerinės valdybos patvirtintą tipinį projektą, yra simetriško penkiakampio formos, kazematuoti, su užnugaryje įrengtomis kareivinėmis. Visi šio tipo fortai dviejų – artilerijos ir pėstininkų – pozicijų, dėl to turėjo du pylimus: aukštesnysis centrinėje forto dalyje skirtas artilerijai, o priekinėje dalyje įrengtas žemesnis – pėstininkams. Pėstininkų pylimo kampuose įrengtos aikštelės (barbetai) lengvosioms prieššturminėms patrankoms. Fortų perimetras apjuostas gynybiniu grioviu. Kazematai raudonų plytų mūro, jų fasadai papuošti carinei Rusijai būdingais dekoro elementais, vėliau (1892–1893, 1900–1901, 1908 m.), modernizuojant fortus, kai kurie kazematai ar jų fragmentai sustiprinti betonu. Fortuose išdėstyta po penkis šaudmenų sandėlius: centrinį, po du užnugario kampuose, du įrengtus dešiniajame ir kairiajame sparne (fasinius). Pastarieji dviaukščiai, turėjo sudėtingą šildymo ir vėdinimo sistemą, susidedančią iš krosnies su šildymo katilais ir karšto vandens vamzdžių – tai užtikrindavo sausą ir pastovios temperatūros mikroklimatą. Griovio apsaugai įrengti užnugario kaponieriai, pro juos patenkama į fortą. Iš šešių kazematų sudarytas centrinis kaponierius ir du puskaponieriai; modernizuojant virš kareivinių pastatyti du puskaponieriai, skirti apsaugoti tarpams tarp gretimų fortų. Apsaugai įrengta kontreskarpinė skliautinės konstrukcijos raudono mūro siena. Skliautinė konstrukcija ne tik padėjo sumažinti sienos storį, bet ir, suskaidžius ją fragmentais, užtikrino, kad priešo ataka pažeistų kuo mažesnę sienos dalį.

Šie fortai labiausiai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, nes būtent ties jais ir vyko pagrindiniai kariniai veiksmai. Kadangi priešo artilerija tobulėjo kur kas greičiau, nei fortai buvo pritaikomi atlaikyti jos smūgius, į Kauno tvirtovę buvo be vargo įsiveržta per 11 dienų, vokiečiams panaudojus 420 mm mortyros, dar vadinamos „Didžiąja Berta“, sviedinius, kurie padarė nemažai žalos. 1-ajame forte mortyros tiesioginių šūvių sugriautas kairysis parako sandėlys, centrinė ir kairiojo puskaponierio poterna, 2-ajame – užnugario kaponieriaus dalis ir kareivinių fragmentas. Iš šių fortų geriausiai išsilaikęs 3-iasis – jame galima aptikti originalių įrangos detalių: laiptų, turėklų, langų rėmų ir kt. Šiuo metu fortai apleisti, tik 3-iojo kareivinėmis naudojasi remonto dirbtuvės.

*****

The First Fort, like the Second and the Third Forts, was built according to a typical design of a Russian fort approved in 1879. All three forts are practically alike. The plan of the Fort is of a long-drawn symmetrical hexagonal form. The Fort had two ramparts (one of them is destroyed). The territory was surrounded by as foss. Behind it there are barracks consisting of two wings, and there is a rearward caponnier in the centre between them. The central sally port divides the fort into two parts. A caponnier is built at its end, in the front part. There are two gunpowder storerooms, one in the central sally port and two at the edge of the rear. Two semi-caponniers are built at the sides of the front part. Structures of the Fort are built of red bricks, and they have been fortified with concrete during modernisation. All the structures are covered with ramparts overgrown with grass. The structures are in a poor condition though the surviving structures are still firm, a part thereof was destroyed or wrecked a little during the First World War. Then the ramparts of the Fort were devastated. The gate was cut out in the facades of the barracks in place of windows. The foss of the Fort has become boggy and overgrown with shrubs.

Renata Kilinskaitė

 

Literatūra:

Orlov, V. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915. Kaunas, 2007.