Aristavėlės dvaro rūmai
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Aristavėlės (anksčiau vadintos Arvistavos) dvaras, viena iš daugelio jo savininkų valdų, nepasižymėjo dideliu masteliu ir didele prabanga, tačiau gerai išlaikė tipišką bajoriškos rezidencijos vaizdą, kurios palikime geriausiai atsispindi viduriniojo bajorijos sluoksnio materialinė ir dvasinė kultūra.</p>
<p style="text-align: justify;">Pagal Arvistavos rūmų statybos datą (apie 1700 m.) šių dvaro rūmų statytoju reikėtų laikyti Mykolą Zabielą (miręs 1734 m.). XVIII a. pabaigoje dvaras atiteko Medekšų giminei, kuri sodybą pertvarkė ir pritaikė naujam gyvenimo būdui, bet išsaugojo barokinį dvaro siluetą. Pergyvenę dar vieną rekonstrukciją XIX a. pabaigoje, rūmai išlaikė senąsias formas ir prestižą. Tarpukariu tai buvo pavyzdinis ūkis, skleidęs pažangias idėjas ir diegęs naują ūkininkavimo praktiką.</p>
<p style="text-align: justify;">Unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Pastato išorė ir vidus pergyveno kelias rekonstrukcijas. Iš seniausio baroko laikotarpio išlikęs puošnus ekspresyvus laužytos konfigūracijos stogas su profiliuotais karniziniais apvadais. Buvo pakeista klasicistinė planinė struktūra ir apšildymo sistema, iš šio laikotarpio vertingiausia sienų ir lubų tapyba, kurioje Liudviko XV epochos stilius susipina su liaudiškais motyvais. Per antrąją rekonstrukciją XIX a. pabaigoje buvo perplanuota pietrytinė rūmų dalis, pristatytas 6 kolonų portikas. Labiausiai rūmai pasikeitė sovietų laikais: salė ir didieji kambariai suskirstyti pertvaromis, įrengti butai, perstatytos krosnys. 1980 m. tuometis „Sniečkaus” kolūkis dvaro rūmus atidavė Lietuvos liaudies buities muziejui. Tuomet jie atrodė apgailėtinai – pastatas buvo visiškai nugyventas, viename rūmų gale laikomos kiaulės… Dvaro rūmai 1987 metais buvo išardyti, pervežti į muziejų, sandėliuoti ir 2010 m. atstatyti naujoje vietoje.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Rasa Bertašiūtė</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<p style="text-align: justify;">Literatūra:</p>
<ol>
<li>Vojevodskaitė, A. A. Aristavėlės dvaro sodybos Kėdainių r. istoriniai tytrimai. 1985 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <<a href="http://projektai.llbm.lt/index.php/istorija">http://projektai.llbm.lt/index.php/istorija</a>>.</li>
<li>Gloger, Z. <em>Budownictwo drzewne w dawney Polsce</em>. Warszawa, 1905. p. 336.</li>
</ol>
Adresas: Kėdainių r. sav., Aristavėlės k. (Vilainių sen.)
Architektūros tipas: Etninis
Architektai:
Metai: 1700
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Rūmai
Medžiagos: Medis
Nuotraukos: 11

Aristavėlės (anksčiau vadintos Arvistavos) dvaras, viena iš daugelio jo savininkų valdų, nepasižymėjo dideliu masteliu ir didele prabanga, tačiau gerai išlaikė tipišką bajoriškos rezidencijos vaizdą, kurios palikime geriausiai atsispindi viduriniojo bajorijos sluoksnio materialinė ir dvasinė kultūra.


Pagal Arvistavos rūmų statybos datą (apie 1700 m.) šių dvaro rūmų statytoju reikėtų laikyti Mykolą Zabielą (miręs 1734 m.). XVIII a. pabaigoje dvaras atiteko Medekšų giminei, kuri sodybą pertvarkė ir pritaikė naujam gyvenimo būdui, bet išsaugojo barokinį dvaro siluetą. Pergyvenę dar vieną rekonstrukciją XIX a. pabaigoje, rūmai išlaikė senąsias formas ir prestižą. Tarpukariu tai buvo pavyzdinis ūkis, skleidęs pažangias idėjas ir diegęs naują ūkininkavimo praktiką.


Unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą. Pastato išorė ir vidus pergyveno kelias rekonstrukcijas. Iš seniausio baroko laikotarpio išlikęs puošnus ekspresyvus laužytos konfigūracijos stogas su profiliuotais karniziniais apvadais. Buvo pakeista klasicistinė planinė struktūra ir apšildymo sistema, iš šio laikotarpio vertingiausia sienų ir lubų tapyba, kurioje Liudviko XV epochos stilius susipina su liaudiškais motyvais. Per antrąją rekonstrukciją XIX a. pabaigoje buvo perplanuota pietrytinė rūmų dalis, pristatytas 6 kolonų portikas. Labiausiai rūmai pasikeitė sovietų laikais: salė ir didieji kambariai suskirstyti pertvaromis, įrengti butai, perstatytos krosnys. 1980 m. tuometis „Sniečkaus” kolūkis dvaro rūmus atidavė Lietuvos liaudies buities muziejui. Tuomet jie atrodė apgailėtinai – pastatas buvo visiškai nugyventas, viename rūmų gale laikomos kiaulės… Dvaro rūmai 1987 metais buvo išardyti, pervežti į muziejų, sandėliuoti ir 2010 m. atstatyti naujoje vietoje.


Rasa Bertašiūtė


 


Literatūra:


  1. Vojevodskaitė, A. A. Aristavėlės dvaro sodybos Kėdainių r. istoriniai tytrimai. 1985 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://projektai.llbm.lt/index.php/istorija>.
  2. Gloger, Z. Budownictwo drzewne w dawney Polsce. Warszawa, 1905. p. 336.
Aristavėlės dvaro eskizinis planas. LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro eskizinis planas. LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro rūmai 1955 m. H. Grinevičiaus nuotr., LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro rūmai 1955 m. H. Grinevičiaus nuotr., LLBM archyvas
Iš: Gloger, Z. Budownictwo drewne w dawnej Polsce. Warszawa, 1907
Iš: Gloger, Z. Budownictwo drewne w dawnej Polsce. Warszawa, 1907
Aristavėlės dvaro pagrindinis fasadas 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro pagrindinis fasadas 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro kampas 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro kampas 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro užpakalinis fasadas 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro užpakalinis fasadas 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro pagrindinio fasado dalis 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Aristavėlės dvaro pagrindinio fasado dalis 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Karnizo detalė 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Karnizo detalė 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Rūmų langas 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Rūmų langas 1982 m. E. J. Morkūno nuotr., LLBM archyvas
Dvaro salės sienu tapyba. PKI projektas, 1985 m. LLBM archyvas
Dvaro salės sienu tapyba. PKI projektas, 1985 m. LLBM archyvas
Sales lubų tapyba. PKI projektas, 1985 m.  LLBM archyvas
Sales lubų tapyba. PKI projektas, 1985 m. LLBM archyvas