Rezultatai pagal užklausą: Regionai - Kaunas | Laikotarpis - LDK, Pirmoji Respublika
Zabielų namas Kaune (Išlikęs, k.k.v.r. 10434) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės a. 10
Architektūros tipas: Profesionalus
Stiliai: Gotika, Klasicizmas, Renesansas
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Statinys, Architektūra, Gyvenamieji
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 10
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 1 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Gyvenamasis namas, Kauno senamiesčio architektūra
Teritorijos: Kauno senamiestis, Zabielų rūmai Kaune

Namas XVII a. antrojoje pusėje ir beveik visą XVIII a. priklausė didikų Zabielų giminei.[1] Iš visų buvusių savininkų ši giminė paliko didžiausią pėdsaką LDK ir Kauno istorijoje, todėl ir šiandien, pabrėžiant pastato istorinę svarbą, moksliniame diskurse vartojamas Zabielų namo pavadinimas. Platesniuose visuomenės sluoksniuose pastatas geriau žinomas kavinės, veikiančios nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos – „Medžiotojų užeigos“ vardu.

Literatūroje teigiama, kad pastatas formavosi gotikos, Renesanso ir klasicizmo epochose[2], tačiau jo raidai labai svarbus ir ketvirtasis – restauravimo – etapas, datuojamas 1961–1964 m. Namo istorijos pradžia siejama su XVI a., kai toliau nuo aikštės iškilo mūrinis, greičiausiai dviejų aukštų namas su rūsiu. Vakarinė šio pastato siena buvo bendra su kiek anksčiau pastatytu kaimyninės posesijos namu. XVII a. pirmojoje pusėje gotikinis pastatas buvo perstatytas: iki aikštės prailginta senoji dalis, prie jos statmenai prijungtas naujas, palei aikštę nusitęsęs, korpusas. Tokiu būdu buvo suformuota L raidės pavidalo tūrinė erdvinė kompozicija. Iš aikštės į kiemą vedė įvaža. Kaip rodo architektūriniai tyrimai, pagrindinis fasadas buvo renesansinių formų[3].

Vėliau, 1796–1801 m., vykę pertvarkymai vėl pakeitė pastato tūrinę erdvinę struktūrą ir architektūrinę išraišką. Rytinėje posesijos dalyje, prie dabartinės T. Daugirdo gatvės, pristačius naują korpusą, pastatas įgavo U raidės formos konfigūraciją. Buvusią Renesanso architektūros kompoziciją pakeitė klasicistinės formos[4]. Pastato sienos buvo suskaidytos ritmiškai išdėstytais langais ir apjuostos stambiu klasicistiniu karnizu. Pagrindiniame fasade panaikinus įvažą, buvo pristatytas keturių toskaninių kolonų, rėmusių balkoną, prieangis, o antrą aukštą virš balkono skaidė keturi piliastrai, vainikuojami trikampio frontono[5]. Toks imitacinis portikas darniai įsiliejo į Rotušės aikštės architektūrinį audinį ir padėjo suformuoti savitą aikštės pietvakarinės dalies architektūrinę jungtį, kurią sudarė miesto rotušės pietiniame bei Rotušės a. 13 (Maironio namų) rytiniame fasade sukomponuoti panašūs kolonomis paremti balkonai. Iki XX a. septintojo dešimtmečio klasicistinė pastato kompozicija išliko nepakitusi.

Zabielų rūmai restauruoti pagal architektės Dalijos Zareckienės projektą. Visuose fasaduose, išskyrus didžiąją dalį pagrindinio, nuspręsta palikti klasicizmo architektūros formas. Pagrindiniam fasadui restauruoti buvo parengti keturi skirtingi variantai. Pirmajame variante numatyta visiškai atkurti renesanso kompoziciją ir palikti nepakeistą klasicizmo laikotarpiu pristatytą rytinę dalį, o kituose siūlyta išsaugoti klasicizmo architektūros formas ir atidengti skirtingus renesansinio fasado fragmentus[6]. Buvo patvirtintas ir įgyvendintas pirmasis variantas, ir tai sunaikino Kauno klasicizmui būdingą savitą, autentišką architektūrinę kompoziciją.

Sprendimas buvo priimtas manant, kad pagrindinio fasado prieangio klasicistinio laikotarpio architektūrinė kompozicija nėra žinoma, o išlikusi yra suformuota tarpukariu, naudojant silikatines plytas[7]. Tačiau maždaug po dešimtmečio archyve buvo rasta informacija, kuri patvirtino kolonomis paremto klasicistinio balkonėlio autentiškumą[8] ir buvo publikuota 1981 m. išleistoje knygelėje „Rotušės aikštė“. 1933 m. klasicistinis prieangis su kolonomis iš tiesų buvo perstatytas, tačiau išlaikant senąsias jo formas[9], tuomet kolonose ir atsirado lemtingai suklaidinusios silikatinės plytos. Kolonomis paremto balkono autentiškumą liudija ir vokiškame laikraštyje 1916 m. išspausdinta nuotrauka. Taigi, buvo sunaikinta autentiška XVIII a. pab. suformuota klasicistinė kompozicija, kurią pakeitė daugiausia analogijomis ir kur kas mažiau – natūros tyrimų duomenimis pagrįsta Renesanso formų architektūra.

Reikia pažymėti, kad pagal natūros tyrimų duomenis atstatytos tik fasado vakarinės pusės angos, taip pat pagrindinio fasado durų forma bei konstrukcija. Įvažiavimo anga restauruota remiantis vakarinėje pusėje išlikusia autentiška informacija bei simetriškumo principu.[10] Rūsio langelio anga buvo išlikusi, jos forma koreguota pagal natūros duomenis. Pirmo aukšto langai atkurti vadovaujantis dviejų angokraščių bei sąramos fragmentais, kurie buvo atidengti išardžius XIX a. mūrą. Antro aukšto langų angos restauruotos pagal išlikusių dviejų angų parametrus.[11] Visiškai neišliko informacijos apie rytinės pusės fasado renesansinę kompoziciją, todėl angų išdėstymas sukurtas atkartojant vakarinę pusę.[12] Svarbūs meninės kompozicijos akcentai – vainikuojantis karnizas, frizo apatinės dalies karnizėlis – sukurti remiantis Tytuvėnų vienuolyno ir Kauno Švč. Trejybės bažnyčios analogiška medžiaga. Tokiu pat principu suprojektuotos durų varčios, langų staktos, rėmai.[13] Zabielų rūmuose įrengiant kavinę, buvo iškirsti dideli autentiško mūro plotai (projekto autorius – V. Parčiauskas)[14], dėl naujos plano schemos smarkiai pakeista originali plano struktūra.

Dabartinė pagrindinio fasado dalies, atkartojančios XVII a. vaizdą, kompozicija pagrįsta švelnaus kontrasto principu. Šią pastato dalį dengia rupus juodos spalvos tinkas, būdingas Kauno renesansiniams namams. Pirmame aukšte vienodais tarpais išdėstytų nedidelių segmentinių langų ritmą suardo asimetriškai įkomponuota įvaža ir durys. Visos šio aukšto angų nišos nudažytos baltai. Dideli stačiakampiai antro aukšto langai surikiuoti ramia metrine eile, tačiau vakarinėje dalyje sumažėję tarpai tarp dviejų paskutinių langų suardo absoliutų antro aukšto simetriškumą. Angos apjuostos plačiais baltais apvadais, kurių kampai viršutinėje dalyje nežymiai užapvalinti. Fasadą vainikuoja plati balta frizo ir karnizo juosta. Taigi iš utilitarių elementų suformuotos asimetriška pirmo aukšto ir (beveik) simetriška antro aukšto kompozicijos ir spalvinis kontrastas – pagrindinės kompozicijos priemonės, sukuriančios savitą architektūrinę kalbą. Tačiau, kaip rodo aukščiau pateikta tyrimų medžiaga, restauruotuose Zabielų rūmuose Renesanso architektūrą reprezentuojančios autentiškos informacijos nėra daug.

Jolita Butkevičienė



[1] Levandauskas, V.; Levandauskienė, R.; Simanavičius Ž. Kauno Rotušės aikštė. Vilnius: Mintis, 1981, p. 86.

[2] Ibid., p. 84.

[3] Kauno miesto architektūrinių paminklų restauravimas ir pritaikymas nūdienos poreikiams. Gyvenamo namo Kaune Rotušės a. 10 ataskaita. D. Zareckienė. Kaunas, 1973. KPCA, f. 5, ap. 1, b. 425, l. 14–17.

[4] Ibid., l. 18–19.

[5] Levandauskas V., Levandauskienė R., Simanavičius Ž., op. cit., p. 86.

[6] Kauno miesto architektūrinių paminklų restauravimas ir pritaikymas nūdienos poreikiams. Gyvenamo namo Kaune Rotušės a. 10 ataskaita. D. Zareckienė. Kaunas, 1973. KPCA, f. 5, ap. 1, b. 425, l. 25–27.

[7] Ibid., l. 20.

[8] KAA, F. 218, ap. 2, b. 6692, l. 17–22.

[9] KAA, F. 218, ap. 2, b. 6692, l. 17–22; Levandauskas V., Levandauskienė R., Simanavičius Ž., op. cit., p. 86.

[10] Kauno miesto architektūrinių paminklų restauravimas ir pritaikymas nūdienos poreikiams. Gyvenamo namo Kaune Rotušės a. 10 ataskaita. D. Zareckienė. Kaunas, 1973. KPCA, f. 5, ap. 1, b. 425, l. 27.

[11] Ibid., l. 28–29, 33.

[12] Ibid., l. 25–27.

[13] Ibid., l. 28–29, 33.

[14] Ibid., l. 30, 37.


Susideda iš
Ankstyvieji Zabielų namo architektūriniai fragmentai (Išlikęs, k.k.v.r. 10434) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės a. 10
Pastatas užima du siauresnius (14,5-14 m. ilgio ir 7 m. pločio) sklypus 7-ame Senamiesčio kvartale (tik rytiniame krašte įsiterpia dar vienas siauras pastatas )[1]. „Medžiotojų užeigos“ pastato vakarinėje dalyje esantis rūsys greičiausiai reprezentuoja išlikusį vėlyvosios gotikos XVI-XVII a. sandūros...
Architektūros tipas: Profesionalus
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji
Medžiagos: Mūras (akmenų)
Nuotraukos: 0
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)