Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
(Išlikęs
, k.k.v.r.
28059
)
<p style="text-align: justify;">Mūrinė Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1933 m. Tai vienas svarbiausių neoromaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Statyti naują bažnyčią nuspręsta dar carinės imperijos valdymo metais, o darbai buvo užbaigti jau nepriklausomoje Lietuvoje: „Naujos mūrinės bažnyčios projektas buvo patvirtintas 1903 m. gruodžio 22 d. „Jo Didenybės visos Rusijos imperatoriaus“ įsaku.   Bažnyčia pašventinta 1933 m. rugsėjo 24 d.“<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>  Bažnyčia iškilo šalia buvusios senosios. Įdomu, kad nors naujasis statinys neabejotinai tapo miestelio puošmena bei urbanistiniu akcentu, senosios bažnyčios griovimas to meto spaudoje sutiktas su apgailestavimu. Antai „Naujoje Romuvoje“ 1938 m. architektas A. Mošinskis rašo: „šalia žavingos senoviškos Plungės bažnyčios, kuri visais atžvilgiais yra saugotina su viskuo, kas joje yra, išaugo nauja didelė bažnyčia. Senoji (vertingas architektūros paminklas), žinoma buvo pasmerkta nugriauti. Tipiškas pas mus reiškinys: augant parapijai ir esant reikalui statyti naują didesnę bažnyčią – senoji pasmerkiama nugriauti, „apiplėšiama“, dalis meno turtų neišvengiamai žūsta“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis </em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Reiskys, V. Kaip senąją Plungės bažnyčią pakeitė naujoji. <em>Žemaičių žemė</em>, 2007, nr. 3, p. 10.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Mošinskis A., Dėl Lietuvos kultūros turtų. <em>Naujoji Romuva,</em> 1938, nr. 11, p. 273.</p>
</div>
</div>
Adresas: Plungės r. sav., Plungės m. (Plungės miesto sen.), Vytauto g. 32
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Karlas Eduardas Strandmanas
Metai: 1859
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Bažnyčia
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 15
Susiję objektai
Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
1912 - 1931
Valakbūdžio Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės pirmoji bažnyčia
Valakbūdžio Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės pirmoji bažnyčia
1936
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
1 3

Mūrinė Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1933 m. Tai vienas svarbiausių neoromaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Statyti naują bažnyčią nuspręsta dar carinės imperijos valdymo metais, o darbai buvo užbaigti jau nepriklausomoje Lietuvoje: „Naujos mūrinės bažnyčios projektas buvo patvirtintas 1903 m. gruodžio 22 d. „Jo Didenybės visos Rusijos imperatoriaus“ įsaku.   Bažnyčia pašventinta 1933 m. rugsėjo 24 d.“[1]  Bažnyčia iškilo šalia buvusios senosios. Įdomu, kad nors naujasis statinys neabejotinai tapo miestelio puošmena bei urbanistiniu akcentu, senosios bažnyčios griovimas to meto spaudoje sutiktas su apgailestavimu. Antai „Naujoje Romuvoje“ 1938 m. architektas A. Mošinskis rašo: „šalia žavingos senoviškos Plungės bažnyčios, kuri visais atžvilgiais yra saugotina su viskuo, kas joje yra, išaugo nauja didelė bažnyčia. Senoji (vertingas architektūros paminklas), žinoma buvo pasmerkta nugriauti. Tipiškas pas mus reiškinys: augant parapijai ir esant reikalui statyti naują didesnę bažnyčią – senoji pasmerkiama nugriauti, „apiplėšiama“, dalis meno turtų neišvengiamai žūsta“[2].


Vaidas Petrulis




[1] Reiskys, V. Kaip senąją Plungės bažnyčią pakeitė naujoji. Žemaičių žemė, 2007, nr. 3, p. 10.


[2] Mošinskis A., Dėl Lietuvos kultūros turtų. Naujoji Romuva, 1938, nr. 11, p. 273.


Senosios bažnyčios interjeras. M. Dobužinskio piešinys. Iš žurnalio "Naujoji Romuva", 1938, nr. 11, p. 273
Senosios bažnyčios interjeras. M. Dobužinskio piešinys. Iš žurnalio "Naujoji Romuva", 1938, nr. 11, p. 273
Plungės bažnyčios fasadas. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-0573
Plungės bažnyčios fasadas. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-0573
Plungės bažnyčia. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05576
Plungės bažnyčia. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05576
Plungės bažnyčios fasadas. KTU ASI archyvo nuotr., Sk-05575
Plungės bažnyčios fasadas. KTU ASI archyvo nuotr., Sk-05575
Plungės bažnyčios nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-0557
Plungės bažnyčios nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-0557
Plungės bažnyčios nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05580
Plungės bažnyčios nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05580
Plungės bažnyčios šoninė nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05735
Plungės bažnyčios šoninė nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05735
Plungės bažnyčios transepto skliautai. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05740
Plungės bažnyčios transepto skliautai. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05740
Plungės centrinė nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05737
Plungės centrinė nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05737
Plungės bažnyčios kryžmo skliautas. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05741
Plungės bažnyčios kryžmo skliautas. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05741
Plungės bažnyčios centrinė nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05738
Plungės bažnyčios centrinė nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05738
Plungės bažnyčios centrinė nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05742
Plungės bažnyčios centrinė nava. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05742
Plungės bažnyčios buv. klebonija, kur gyveno Čiurlionis su žmona. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05734
Plungės bažnyčios buv. klebonija, kur gyveno Čiurlionis su žmona. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05734
Plungės bažnyčios varpinė. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05578
Plungės bažnyčios varpinė. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05578
Plungės bažnyčios varpinė. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05733
Plungės bažnyčios varpinė. KTU ASI archyvo nuotr., ASI, Sk-05733