Respublikinė Klaipėdos ligoninė (buvusi Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė)
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Po 1923 m. sukilimo prie Lietuvos prijungtame Klaipėdos krašte vis dar veikė buvusios Vokietijos imperijos sveikatos apsaugos įstatymai, pagal kuriuos gydytojo praktika galėjo verstis tik Vokietijos universitetų diplomus turintys gydytojai, todėl šiame regione gyvenantiems lietuviams medicinos paslaugos buvo sunkiau pasiekiamos ir brangios. Daktaro J. Šliūpo iniciatyva 1931 m. pagal inžinieriaus R. Steikūno projektą Klaipėdoje pradėta statyti Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Oficialus jos atidarymas įvyko 1933 m. birželio 10 d. Tuo metu tai buvo viena moderniausių ligoninių Lietuvoje. Ją pastatyti kainavo daugiau nei 1 milijonas litų, o anuomet pažangiai ligoninės įrangai skirta dar apie pusė milijono litų. Ligoninės statybą finansavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">1933 m. atidaryta ligoninė buvo trijų aukštų, lėkštais šlaitiniais stogais. „Įstaiga turėjo 100 lovų, veikė 3 skyriai: vidaus ligų, moterų ligų ir chirurgijos. 1936 m. buvo įkurtas ausų-nosies-gerklės skyrius ir ambulatorija“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Ligoninę sudarė trys korpusai – XX a. pirmojoje pusėje du ligoninės korpusai buvo gydomieji, o trečiajame gyveno medicinos personalas. 1936 m. personalui skirtas korpusas paaukštintas ketvirtu aukštu. 1938 m., ėmus stigti vietos ligoniams, pradėtas statyti gydomojo korpuso 4 aukštas, bet 1939 m. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą bei uždarius ligoninę jis liko nebaigtas. Tarpukariu iš S. Nėries gatvės pusės buvęs žemas vestibiulio priestatas pabrėžė pagrindinį įėjimą, bet paskui, sovietmečiu, pagrindinis įėjimas perkeltas.</p>
<p style="text-align: justify;">Daug dėmesio buvo skiriama ligoninės įrangai. Panašiai kaip ir vėliau iškilusiose <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=943">Kauno klinikose</a> stengtasi įsigyti moderniausią to meto medicinos aparatūrą. Anuomet spauda rašė: „Rentgeno aparatas firmos <span>„</span>Koch Stercel<span>“</span> yra moderniškiausias visoje Lietuvoje. Taip pat operaciniai įtaisymai įrengti pagal naujausius reikalavimus, turį visus šių dienų patobulinimus. Neskaitant mažesnėms operacijoms reikalingų stalų, ligoninė turi tris didelius operacijų stalus šveicarų firmos <span>„</span>Schaer<span>“</span>. Virtuvę ir skalbyklą įrengė vokiečių firma „Senking Werke“<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Kad nesigirdėtų žingsnių, palatų ir koridorių grindys buvo išklotos medžiaga, vadinama <span>„</span>fama“. Pusrūsiuose stovėjo centrinio šildymo katilas, buvo patalpos dezinfekcinėms kameroms, saugykloms, šaldytuvams. Pusrūsio grindys iš aukštos kokybės mozaikinio betono, išklotos keraminėmis plytelėmis<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Antrojo pasaulinio karo metais ligoninėje veikė karo jūreivių lazaretas, bet kaip ir dauguma kitų miesto pastatų ji labai nukentėjo nuo karinių veiksmų. Iš karto po karo, 1945 m., bandyta ligoninę gaivinti – pastatai suremontuoti, kiek buvo įmanoma surinkta įranga, iš naujo suburtas personalas. Ligoninė savo veiklą atnaujino 1945 m., turėdama tik 50 stacionarių vietų ligoniams, tačiau sparčiai plėtėsi. Ligoninės pavadinimas kaip ir jos reikšmė sovietmečiu bei antrosios Lietuvos nepriklausomybės metais nuolat keitėsi (srities, apskrities, respublikinė). 1989 m. buvo grąžintas Raudonojo Kryžiaus ligoninės vardas, o 2010 m., prisijungusi naujų filialų, ligoninė tapo respublikinės reikšmės ir ėmė vadintis Respublikine Klaipėdos ligonine. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ligoninės statinių kompleksas prasiplėtė: pastatytas administracinis priestatas su įvažiavimu į vidinį kiemą, vakarinėje kiemo dalyje iškilo ambulatorinio konsultacinio padalinio priestatas. 2010 m. baigtas rekonstruoti patologijos ir mikrobiologijos korpusas ligoninės vidiniame kieme. Po rekonstrukcijos šio korpuso plotas padidėjo daugiau nei 700 kv. m.<a title="" href="#_ftn5">[5]</a></p>
<p style="text-align: justify;"><em>Renata Kilinskaitė</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Ligoninės istorija. Iš <em>Respublikinė Klaipėdos ligoninė</em> [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2013 m. vasario 3 d.]. Prieiga per internetą: <a href="http://www.rkligonine.lt/ligonines-istorija">http://www.rkligonine.lt/ligonines-istorija</a></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a>  Ten pat.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Atidaryta Raudonojo kryžiaus ligoninė Klaipėdoje. <em>Lietuvos aidas</em>, 1933, birželio 12, p. 4.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Tatoris, J. <em>Senoji Klaipėda</em>. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 225.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> Lukošiūtė, L., Respublikinė Klaipėdos ligoninė keičia požiūrį į patologijos skyrių. <em>Kauno diena</em>, 2010, gruodžio 29. Prieiga per internetą: http://kauno.diena.lt/dienrastis/priedai/sveikata/respublikine-klaipedos-ligonine-keicia-poziuri-i-patologijos-skyriu-322565</p>
</div>
</div>
Adresas: Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., S. Nėries g. 3
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Metai: 1931
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinių kompleksas, Sveikatos apsaugos
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 22
Susiję objektai
Telšių Žemaitės (buv. M. Valančiaus) gimnazija
Telšių Žemaitės (buv. M. Valančiaus) gimnazija
1935 - 1936
Kauno centrinis paštas
Kauno centrinis paštas
1930 - 1932
Karo invalidų bendrabutis
Karo invalidų bendrabutis
1934 - 1935
Kazimiero Škėmos daugiabutis namas Kaune
Kazimiero Škėmos daugiabutis namas Kaune
1932 - 1933
Jono Vileišio namas Kaune
Jono Vileišio namas Kaune
1930
M. Bruskienės gyvenamasis namas Kaune
M. Bruskienės gyvenamasis namas Kaune
1932 - 1933
Grigorijaus Gumeniuko namas Kaune
Grigorijaus Gumeniuko namas Kaune
1938
Kauno apskrities savivaldybės rūmai
Kauno apskrities savivaldybės rūmai
1932 - 1934
Abramo Gotlibo namas Kaune
Abramo Gotlibo namas Kaune
1930 - 1931
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
1933 - 1935
Boriso Goldbergo gyvenamasis namas Kaune
Boriso Goldbergo gyvenamasis namas Kaune
1937
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas Kaune
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas Kaune
1930 - 1931
A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas
A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas
1928
Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune
Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune
1931 - 1932
Antano Gylio ligoninės pastatas
Antano Gylio ligoninės pastatas
1932 - 1934
J. Papečkio gyvenamasis namas Kaune
J. Papečkio gyvenamasis namas Kaune
1937
Petro Mačiulio gyvenamasis namas Kaune
Petro Mačiulio gyvenamasis namas Kaune
1935 - 1936
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
1933 - 1940
Kino teatras "Romuva" Kaune
Kino teatras "Romuva" Kaune
1938 - 1940
Pradžios mokykla žydų vaikams Kaune
Pradžios mokykla žydų vaikams Kaune
1930 - 1931
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
1932
Sporto halė Kaune
Sporto halė Kaune
1938 - 1939
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
1934
Č. Pacevičiaus vila
Č. Pacevičiaus vila
1935
Architekto Stasio Kudoko gyvenamasis namas
Architekto Stasio Kudoko gyvenamasis namas
1937
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
1933 - 1935
Ugniagesių rūmai Kaune
Ugniagesių rūmai Kaune
1929 - 1930
Grigorijaus Gumeniuko gyvenamasis namas (pritaikytas Kauno 3-iajai gimnazijai)
Grigorijaus Gumeniuko gyvenamasis namas (pritaikytas Kauno 3-iajai gimnazijai)
1934 - 1935
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
1937 - 1947
Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika)
Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika)
1933 - 1935
Darbo rūmai Kaune (dab. Kauno kultūros centras)
Darbo rūmai Kaune (dab. Kauno kultūros centras)
1938 - 1939
Fiziško auklėjimo rūmai (dab. LKKA)
Fiziško auklėjimo rūmai (dab. LKKA)
1932 - 1934
Klaipėdos pedagoginio instituto Sporto ir gimnastikos rūmai
Klaipėdos pedagoginio instituto Sporto ir gimnastikos rūmai
1937 - 1938
Rašytojo Juozo Paukštelio namas
Rašytojo Juozo Paukštelio namas
1937
Žaliakalnio funikulierius
Žaliakalnio funikulierius
1931
Pradžios mokykla (dab. Jono Jablonskio gimnazija) Kaune
Pradžios mokykla (dab. Jono Jablonskio gimnazija) Kaune
1931
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
1932
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
1931 - 1934
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
1937 - 1939
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
1929 - 1932
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
1931 - 1932
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
1938
Simono Volperto privati klinika Šiauliuose
Simono Volperto privati klinika Šiauliuose
1930
Buvęs Fridos Arkusienės gyvenamasis namas
Buvęs Fridos Arkusienės gyvenamasis namas
1939
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi  Aukštesnioji komercijos mokykla)
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi Aukštesnioji komercijos mokykla)
1933 - 1935
Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune
Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune
1931 - 1940
Kultūros namų Kudirkos Naumiestyje projektas
Kultūros namų Kudirkos Naumiestyje projektas
1939
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
1938
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
1930
Žydų realinė gimnazija Kaune
Žydų realinė gimnazija Kaune
1931
Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė
Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė
1935 - 1937
Zenono ir Elenos Gerulaičių gyvenamasis namas Kaune
Zenono ir Elenos Gerulaičių gyvenamasis namas Kaune
1934
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
1935 - 1938
Raseinių senojo pašto pastatas
Raseinių senojo pašto pastatas
1933 - 1934
Vlado Stankūno namas Kaune, Savanorių g. 58
Vlado Stankūno namas Kaune, Savanorių g. 58
1934
Romo Ovsiejaus Nochimo namas Kaune
Romo Ovsiejaus Nochimo namas Kaune
1929 - 1931
Kauno vokiečių aukštesnioji realinė gimnazija (dab. A. Puškino gimnazija)
Kauno vokiečių aukštesnioji realinė gimnazija (dab. A. Puškino gimnazija)
1923 - 1930
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
1930
Ernsto Vegnerio gyvenamasis namas Kaune
Ernsto Vegnerio gyvenamasis namas Kaune
1934
Namas Kaune, L. Sapiegos g. 4
Namas Kaune, L. Sapiegos g. 4
1935
P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone
P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone
1938
Prienų karinis miestelis
Prienų karinis miestelis
1935 - 1939
Raseinių karinis miestelis
Raseinių karinis miestelis
1936 - 1939
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų kareivinių kompleksas
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų kareivinių kompleksas
1900 - 1940
Telšių karinis miestelis
Telšių karinis miestelis
1939
Šiaulių Gubernijos karinis miestelis
Šiaulių Gubernijos karinis miestelis
1920 - 1940
Seredžiaus karinis miestelis
Seredžiaus karinis miestelis
1936 - 1939
Pajuosčio karinis miestelis
Pajuosčio karinis miestelis
1931 - 1939
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
1939
Neidentifikuotas trijų aukštų pastatas
Neidentifikuotas trijų aukštų pastatas
Žemaičių muziejus „Alka“
Žemaičių muziejus „Alka“
1936 - 1941
Kėdainių gimnazija
Kėdainių gimnazija
1935 - 1944
Vila „Šilelis“
Vila „Šilelis“
1938 - 1939
Vila Naglio g. 8
Vila Naglio g. 8
Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės gyvenamieji namai
Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės gyvenamieji namai
1939
Meilacho Melamedo namas Kaune
Meilacho Melamedo namas Kaune
1938 - 1939
Janinos Rožanskienės namas
Janinos Rožanskienės namas
1939
Dumbrių namas Ukmergėje
Dumbrių namas Ukmergėje
1933
Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
1937 - 1940
Lietuvos šaulių sąjungos namai Utenoje
Lietuvos šaulių sąjungos namai Utenoje
1933
Maušos ir Natano Feinbergų namas
Maušos ir Natano Feinbergų namas
1929
Liongino Juknevičiaus namas
Liongino Juknevičiaus namas
1937
Bendrovės „Maistas“ mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje
Bendrovės „Maistas“ mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje
1931 - 1932
Buvusi Marijampolės Petro Armino pradžios mokykla
Buvusi Marijampolės Petro Armino pradžios mokykla
1934
Alytaus trečioji pradinė mokykla
Alytaus trečioji pradinė mokykla
1937
Lietuvos banko skyrius Biržuose
Lietuvos banko skyrius Biržuose
1934
Plungės geležinkelio stotis
Plungės geležinkelio stotis
1931 - 1932
Panevėžio ligonių kasos
Panevėžio ligonių kasos
1936 - 1937
Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas
Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas
1933
Buvęs notaro Jono Dikino namas Raseiniuose
Buvęs notaro Jono Dikino namas Raseiniuose
1933 - 1936
Buvusi Raseinių autobusų stotis
Buvusi Raseinių autobusų stotis
Raseinių pradžios mokykla
Raseinių pradžios mokykla
1933
Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas
Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas
1932
Kėdainių apskrities savivaldybės ligoninė
Kėdainių apskrities savivaldybės ligoninė
1935 - 1937
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
1933 - 1937
Palemono pradžios mokykla
Palemono pradžios mokykla
1935 - 1937
Buvęs Zofijos ir Leono Skukauskų namas
Buvęs Zofijos ir Leono Skukauskų namas
1931
1 97

Po 1923 m. sukilimo prie Lietuvos prijungtame Klaipėdos krašte vis dar veikė buvusios Vokietijos imperijos sveikatos apsaugos įstatymai, pagal kuriuos gydytojo praktika galėjo verstis tik Vokietijos universitetų diplomus turintys gydytojai, todėl šiame regione gyvenantiems lietuviams medicinos paslaugos buvo sunkiau pasiekiamos ir brangios. Daktaro J. Šliūpo iniciatyva 1931 m. pagal inžinieriaus R. Steikūno projektą Klaipėdoje pradėta statyti Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Oficialus jos atidarymas įvyko 1933 m. birželio 10 d. Tuo metu tai buvo viena moderniausių ligoninių Lietuvoje. Ją pastatyti kainavo daugiau nei 1 milijonas litų, o anuomet pažangiai ligoninės įrangai skirta dar apie pusė milijono litų. Ligoninės statybą finansavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija[1].


1933 m. atidaryta ligoninė buvo trijų aukštų, lėkštais šlaitiniais stogais. „Įstaiga turėjo 100 lovų, veikė 3 skyriai: vidaus ligų, moterų ligų ir chirurgijos. 1936 m. buvo įkurtas ausų-nosies-gerklės skyrius ir ambulatorija“[2]. Ligoninę sudarė trys korpusai – XX a. pirmojoje pusėje du ligoninės korpusai buvo gydomieji, o trečiajame gyveno medicinos personalas. 1936 m. personalui skirtas korpusas paaukštintas ketvirtu aukštu. 1938 m., ėmus stigti vietos ligoniams, pradėtas statyti gydomojo korpuso 4 aukštas, bet 1939 m. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą bei uždarius ligoninę jis liko nebaigtas. Tarpukariu iš S. Nėries gatvės pusės buvęs žemas vestibiulio priestatas pabrėžė pagrindinį įėjimą, bet paskui, sovietmečiu, pagrindinis įėjimas perkeltas.


Daug dėmesio buvo skiriama ligoninės įrangai. Panašiai kaip ir vėliau iškilusiose Kauno klinikose stengtasi įsigyti moderniausią to meto medicinos aparatūrą. Anuomet spauda rašė: „Rentgeno aparatas firmos Koch Stercel yra moderniškiausias visoje Lietuvoje. Taip pat operaciniai įtaisymai įrengti pagal naujausius reikalavimus, turį visus šių dienų patobulinimus. Neskaitant mažesnėms operacijoms reikalingų stalų, ligoninė turi tris didelius operacijų stalus šveicarų firmos Schaer. Virtuvę ir skalbyklą įrengė vokiečių firma „Senking Werke“[3]. Kad nesigirdėtų žingsnių, palatų ir koridorių grindys buvo išklotos medžiaga, vadinama fama“. Pusrūsiuose stovėjo centrinio šildymo katilas, buvo patalpos dezinfekcinėms kameroms, saugykloms, šaldytuvams. Pusrūsio grindys iš aukštos kokybės mozaikinio betono, išklotos keraminėmis plytelėmis[4].


Antrojo pasaulinio karo metais ligoninėje veikė karo jūreivių lazaretas, bet kaip ir dauguma kitų miesto pastatų ji labai nukentėjo nuo karinių veiksmų. Iš karto po karo, 1945 m., bandyta ligoninę gaivinti – pastatai suremontuoti, kiek buvo įmanoma surinkta įranga, iš naujo suburtas personalas. Ligoninė savo veiklą atnaujino 1945 m., turėdama tik 50 stacionarių vietų ligoniams, tačiau sparčiai plėtėsi. Ligoninės pavadinimas kaip ir jos reikšmė sovietmečiu bei antrosios Lietuvos nepriklausomybės metais nuolat keitėsi (srities, apskrities, respublikinė). 1989 m. buvo grąžintas Raudonojo Kryžiaus ligoninės vardas, o 2010 m., prisijungusi naujų filialų, ligoninė tapo respublikinės reikšmės ir ėmė vadintis Respublikine Klaipėdos ligonine. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ligoninės statinių kompleksas prasiplėtė: pastatytas administracinis priestatas su įvažiavimu į vidinį kiemą, vakarinėje kiemo dalyje iškilo ambulatorinio konsultacinio padalinio priestatas. 2010 m. baigtas rekonstruoti patologijos ir mikrobiologijos korpusas ligoninės vidiniame kieme. Po rekonstrukcijos šio korpuso plotas padidėjo daugiau nei 700 kv. m.[5]


Renata Kilinskaitė




[1] Ligoninės istorija. Iš Respublikinė Klaipėdos ligoninė [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2013 m. vasario 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.rkligonine.lt/ligonines-istorija


[2]  Ten pat.


[3] Atidaryta Raudonojo kryžiaus ligoninė Klaipėdoje. Lietuvos aidas, 1933, birželio 12, p. 4.


[4] Tatoris, J. Senoji Klaipėda. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 225.


[5] Lukošiūtė, L., Respublikinė Klaipėdos ligoninė keičia požiūrį į patologijos skyrių. Kauno diena, 2010, gruodžio 29. Prieiga per internetą: http://kauno.diena.lt/dienrastis/priedai/sveikata/respublikine-klaipedos-ligonine-keicia-poziuri-i-patologijos-skyriu-322565


Raudonojo kryžiaus ligoninė tarpukariu. MLIM archyvo nuotr.
Raudonojo kryžiaus ligoninė tarpukariu. MLIM archyvo nuotr.
Operacinė. Iš leidinio "Vytauto Didžiojo mirties 500 metų metinėms", 1933
Operacinė. Iš leidinio "Vytauto Didžiojo mirties 500 metų metinėms", 1933
Ligoninės fragmentas sovietmečiu. Iš leidinio "Klaipėda", 1988, p. 84
Ligoninės fragmentas sovietmečiu. Iš leidinio "Klaipėda", 1988, p. 84
Vaizdas iš S. Neries g. pusės 2007 m. V. Petrulio nuotr.
Vaizdas iš S. Neries g. pusės 2007 m. V. Petrulio nuotr.
Vaizdas iš S. Neries g. pusės 2007 m. V. Petrulio nuotr.
Vaizdas iš S. Neries g. pusės 2007 m. V. Petrulio nuotr.
Vaizdas iš Vilties g. pusės 2007 m. V. Petrulio nuotr.
Vaizdas iš Vilties g. pusės 2007 m. V. Petrulio nuotr.
Vaizdas iš Vilties g. pusės 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Vaizdas iš Vilties g. pusės 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės pusrūsis. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Ligoninės interjeras. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Fojė prie pagrindinio įėjimo. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.
Fojė prie pagrindinio įėjimo. R. Kilinskaitės nuotr., 2013 m.