Kauno miesto kanalizacijos ir vandentiekio sistemos pradėtos įrenginėti 1924 metais. Šiems darbams vadovavo inžinierius Steponas Kairys[1]. Oficiali kanalizacijos tiesimo darbų pradžia paskelbta 1924 rugsėjo 26 dieną. Oficialioje ceremonijoje dalyvavo burmistro J. Vileišio vadovaujama Kauno miesto taryba, kiti garbūs svečiai, o pradėtus darbus pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas[2].

Miesto kanalizavimo darbai suplanuoti įžvelgiant dideles Kauno, kaip laikinosios sostinės, plėtros galimybes (buvo prognozuojama, kad per 20 metų miesto gyventojų skaičius išaugs iki 200 000). Pagal tuometį projektą galutinai kanalizuoti buvo numatyta tik senamiestį ir naująją miesto dalį. Be senamiesčio kanalizacijos, vienas iš stambiausių kanalizacijos kolektorių buvo Žemuosiuose Šančiuose, Mažeikių gatvėje. Tarpukariu šis kolektorius buvo skirtas nutekėti kritulių vandeniui, kuris telkėsi Žemųjų Šančių viduryje – dauboje tarp Aukštųjų Šančių šlaito ir Nemuno kalvos. Čia susikaupęs vanduo užliedavo buvusias Brolių Šmitų dirbtuves, "Metalo" įmonę ir gyventojų kiemus[3].

Žemųjų Šančių kolektoriaus magistralinis kanalas buvo klojamas nuo Juozapavičiaus prospekto tiesia linija iki Nemuno. Kolektoriaus sienos ir skliautai raudonų  plytų mūro. Šio kanalo ilgis 450 m, gylys 4–9 m, po juo yra paklotas ūkio kanalas. Nuo Juozapavičiaus prospekto kanalas pasidalija į dvi atšakas: viena eina po Juozapavičiaus prospektu, kita – po Siūlų gatve. Magistralinio kanalo aukštis apie 1,8 m, dugno plotis apie 2 m; kolektoriaus po Siūlų gatve aukštis – apie 1,25 m, plotis – apie 1,5 m.  Kanalo dugne įrengta atskira vaga mažajam lietaus debitui surinkti, sienose – lietaus vandens surinkimo angos. Po magistralinio kanalo dugnu paklota ūkio kanalizacija, jos priežiūrai palikti plytų mūro šuliniai, uždengti betoniniais dangčiais. Magistralinio kanalo gale prie Nemuno įrengti du 1–1,5 metro aukščio slenksčiai.

Renata Kilinskaitė