Buvusi Jonavos arklių pašto stotis (Išlikęs, k.k.v.r. 16018) (0)
Adresas: Jonavos r. sav., Jonavos m. (Jonavos miesto sen.), J. Basanavičiaus 3
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1833 - 1835
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Inžineriniai/Infrastruktūriniai, Pašto stotis
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 8
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Jonavos miesto ūkio kilimui ir jo plėtrai lemiamą reikšmę turėjo per miestą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos traktas (plentas). Jis sujungė miestelį su Kaunu, Ukmerge, Daugpiliu ir kitais miestais. Jonavos arklių pašto stotis – svarbus šio trakto infrastruktūros elementas. Statinių komplekso statyba datuojama 1833–1835 metais. „Pašto kompleksą sudaro du ūkiniai pastatai ir nedidelis buvęs gyvenamasis namas su skersiniu koridoriumi. Pagrindinio korpuso fasadą nuo kelio pusės akcentuoja prieangio tipo portikas su keturiomis dorėninėmis kolonomis. Kompleksas stovi kompoziciniu ir vizualiniu požiūriu svarbioje mieste vietoje, ašyje, jungiančioje Neries upės tiltą ir už jo esantį kelio apeivių namą.[1]

Pagal pastatų skaičių, dydį ir teikiamas paslaugas Jonavos arklių pašto stotis priklausė „trečiajai klasei“[2]. Stotis aptarnavo pašto ir krovinių siuntas bei arklių transportu važiuojančius keleivius. Pašto stotyje buvo įrengti poilsio kambariai caro šeimos nariams ir valdininkams. Šiuo traktu važinėjo aukšto rango keleiviai, valstybės tarnautojai ir pirkliai ne tik iš Peterburgo ir Varšuvos, bet ir Rusijos bei kitų Europos šalių keliautojai[3]. Tam tikrą įspūdį apie to meto pašto interjerą galima susidaryti iš išlikusio „1834 m. šiai pašto stočiai pirktų baldų sąrašo: 3 kanapos (lakuotos, aptrauktos oda, po 60 rublių) keleivių kambariams, 12 lakuotų kėdžių po 15 rublių, 3 lakuoti staleliai po 18 rublių, 2 veidrodžiai po 50 rublių, 2 lakuoti stalai valgyklai po 15 rublių, 6 lakuotos kėdės po 12 rublių. Pašto sargo kambariui: 1 kanapa už 45 rublius, 1 lakuotas stalelis už 10 rublių ir 4 kėdės po 4 rublius. Nupirktų baldų kaina – 687 rubliai[4].

Tiesa, prabėgus kiek daugiau nei dešimtmečiui po stoties atidarymo tikrintojai jau rado nemaža trūkumų: „Per mažos arklidės, talpinančios vos 20 arklių, karietos ir bričkos stovėjo po atviru dangumi. Trūkio keturių arklių ir dviejų vežikų. Pakinktai buvo seni, rogės ir vežimai – prasti, maži, purvini, neperdažyti. Tikrintojų nuomone, stočiai reikėjo 10 naujų bričkų ir 10 rogių. Nemalonumų Jonavos stotis turėjo ir dėl personalo. 1850 m. balandį stoties kambarių prižiūrėtojas valstietis Kasparas Kačinskis apvogė keleivę, caro rūmų šokėją Andrejanovą. Kauno ispravnikas nusikaltėlį, kurį apibūdino kaip „užkietėjusį vagį, dažnai  girtą ir apsileidusį tarnyboje“, liepė nedelsiant atleisti ir neduoti jam trijų mėnesių tarnybos užmokesčio.“[5]

„Kaip ir kitos arklių pašto stotys, Jonavos stotis palaipsniui virto tiesiog pašto-telegrafo stotimi. XX a. pradžioje pašto stotys buvo pavaldžios susisiekimo žinybos pašto valdybai. 19011913 m. sudarytas Jonavos pašto stoties išlaikymo kontraktas su bajoru Jonu Balcevičiumi. 1905 m. gegužės 15 d. Izraelio Rikleso name Bravorų gatvės kampe prasidėjo gaisras, kuris per 15 minučių apėmė visą miestelio centrą. Ugnis sunaikino ir pašto-telegrafo stotį."[6] Artimą tarpukariui vaizdą ir dabartinius stogų siluetus pašto stoties kompleksas greičiausiai įgavo po 1905 m. gaisro atstačius statinių kompleksą. Po Pirmojo pasaulinio karo pašto stotis nustojo veikusi[7].

Tarpukariu pagrindiniame pastate buvo įsikūrusi Jonavos pašto, telegrafo-telefono įstaiga. Pašto įstaiga veikė pagrindiniame name, o vakarinio flygelio mūrinėje dalyje gyveno sargas arba pasiuntinys, medinėje buvo daržinė, arklidė. Nuo 1934 m. rytiniame flygelyje, kuris priklausė Plentų ir vandens kelių valdybai, įsikūrė pašto stoties viršininkas[8]. Tarpukario metais įstaigoje ne kartą buvo atliktas remontas, įvairios smulkios rekonstrukcijos. Antai „pagal 1936 m. patikrinimo aktą atlikti šie darbai: pertvarkytos vakarinio flygelio daržinės patalpos. Medžiagų sandėlyje padarytas langas su langine, lentų lubos, cementinės grindys, lentynos, stalas, dvejos durys, laiptelis bei išbalintos sienos. Sargo sandėlyje – lentų lubos, durys su langeliu; lentų siena atitvertas pašaro skyrius. Arklidėje – sienos pašiltintos samanomis, iš lauko pusės apkaltos lentomis ir užpilta pjuvenomis bei kalkėmis, padaryti du langeliai, lubos, dvejos durys, pusė arklidės išklota medinėmis grindimis. Daržinės fasadas iš kiemo pusės nudažytas gelsvos spalvos kalkėmis, sutvarkytas grindinys įvažiuoti į daržinę“[9].

Antrojo pasaulinio karo metais pašto stotis vėl degė, ypač nukentėjo centrinis korpusas. Po karo jame įsikūrė Jonavos ryšių mazgas. 1974–1991 m. pastatuose veikė Jonavos centrinė rajono biblioteka, o nuo 1992 m. senojoje pašto stotyje ėmė veikti Jonavos kraštotyros muziejus, kuriam buvo suteiktas valstybinio muziejaus statusas ir pavadintas Jonavos krašto muziejumi. 2005 m. Kultūros vertybių apsaugos departamentas pradėjo centrinio korpuso restauraciją pagal parengtą restauravimo projektą-programą, kurios metu buvo restauruojami visi pastatai. Dabar čia veikia kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai. Tokia simbolinė pašto stoties transformacija į Jonavos krašto muziejų turėtų padėti išsaugoti istorinę pastato praeitį.

Kristina Šašilaitė



[1] Čerbulėnas, K. Keliai, arklių pašto stotys bei kiti pakelių pastatai. In Lietuvos TSR architektūros klausimai, t. 8, sąs. 2, 1986, p. 20.

[2] Ten pat.

[3] Pleckevičius, J. Nuo Kauno iki Daugpilio. Senuoju pašto traktu. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007, p. 37.

[4] Ramanauskas, R. Traktas Sankt Peterburgas–Varšuva. Arklių paštas Ukmergės–Kauno ruože. Ukmergė: Valdo leidykla, 2004, p. p. 32.

[5] Ten pat, p. 33.

[6] Ten pat, p. 33-34.

[7] Pleckevičius, J., op. cit., p. 40.

[8] Ramanauskas, R., op. cit., p. 34.

[9] Karaliūnienė, R. Jonavos arklių pašto stotis. Jonavos kraštas, 2005, spalis, nr. 10, p. 6.