Kauno choralinė sinagoga
(Išlikęs
, k.k.v.r.
36692
)
<p style="text-align: justify;">Iki Antrojo pasaulinio karo Kaune buvo daugiau nei 20 įvairių sinagogų ir žydų maldos namų. Kai kurios sinagogos buvo apgriautos jau per Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau dauguma sunaikintos per Antrąjį ir pokario metais. Iki šių dienų išliko tik septyni buvusių sinagogų pastatai ir viena veikianti sinagoga.</p>
<p style="text-align: justify;">Choralinės sinagogos, vadintos „Ohel-Jaakov“, statybos leidimą gavo Kauno pirmosios gildijos pirklys Levinas Boruchovas Minkovskis. Literatūroje pasitaiko neteisingų Kauno choralinės sinagogos vardo ir paskirties interpretacijų. Ji vadinta „Otel Jakov“ (tarsi Jakov viešbutis) ir teigiama, kad choralinė – t. y. vyriausioji, pagrindinė<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. „Choralinė“ reiškia, kad sinagoga yra su choru (apeigas lydi choro giedojimas), o sinagogos vardas „Ohel-Jaakov“ reiškia „Dievo palapinę“ – tai aliuzija į pačią pirmąją izraelitų šventovę, minimą Šventajame Rašte, Išėjimo knygoje. Šią palapinę, t. y. kilnojamą maldyklą (Mozės ir Dievo sandoros palapinę) izraelitai Dievo garbinimui pasidarė klajodami po Sinajaus dykumą. Ji buvo pastatyta iš akacijos medžio karkaso ir uždengta keturių rūšių dangalais (drobiniu, ožkavilniu, avikailio ir neperšlampamos odos). Stačiakampis planas buvo sudalytas į dvi patalpas. Didesnėje patalpoje (vadintoje „Šventoji vieta“) stovėjo smilkymo aukuras, o mažesnėje „Šventų švenčiausioje“ stovėjo Sandoros skrynia, kurioje buvo laikomos plokštės su dešimčia Dievo įsakymų. Pasibaigus klajonėms, karalius Dovydas (1010–970 m. pr. Kr.) maldyklą perkėlė į Jeruzalę. Čia karalius Saliamonas (970–937 m. pr. Kr.) pastatė nuolatinę Šventyklą Dievui garbinti. Šventykloje (kaip ir palapinėje) taip pat buvo dvi pagrindinės patalpos (Šventoji ir Šventų švenčiausioji, į kurią perkėlė Sandoros skrynią)<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Išliko choralinės sinagogos projektas (patvirtintas 1872 07 17), kuriame architekto pavardė nenurodyta (pastato statybos priežiūrą vykdė architektas von Mikvicas)<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Esama teiginių, kad ją galėjo suprojektuoti inžinierius Ustinas Golinevičius<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. Projekte pateikti pirmojo ir antrojo aukštų planai ir pagrindinis bei šoninis (pietryčių) fasadai. Fasadus skaido piliastrai, tarp kurių įkomponuotos aukštos pusapskričių arkų nišos su triforiniais langais, apjuostais archivoltais su raktais; langai aukšti, be tarpaukštinių plokštumų, dalančių fasadus į du tarpsnius. Vėliau (tarpukariu) prie vakarinio kampo pristatyta dviaukštė laiptinė ir stačiakampiu priestatu apgaubta apsidė. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo nugriautas kupolas; 2001 m. kupolas atstatytas.</p>
<p style="text-align: justify;">Choralinė sinagoga stovi šalia centrinės miesto dalies, sklype tarp Savanorių pr., E. Ožeškienės g. ir Jeruzalės skg., pagrindiniu fasadu atgręžta į pietvakarius. Ji sudėtinio tūrio, dviaukštė, su kupolu. Sinagoga sumūryta iš plytų, tinkuota, dengta trišlaičiu skardiniu stogu. Ji netaisyklingo plano, su šoniniu dviaukščiu priestatu ir siauresne penkiasiene apside. Plano pietvakarių pusėje yra atskirta siaura dviaukštė dalis; moterų galerijos juosia salę iš trijų pusių ir remiasi į stulpus. Statant sinagogą, pakeista langų kompozicija ir atsirado tarpaukštinė trauka. Pagrindinis fasadas skaidomas piliastrais, kurie prasideda nuo cokolio ir žemesniais piliastrėliais, į kuriuos remiasi antro aukšto arkinius langus juosiantys archivoltai su raktais. Pirmo aukšto angos stačiakampės; yra trejos medinės dvivėrės durys, puoštos reljefiniais drožiniais. Antro aukšto poriniai arkiniai langai įkomponuoti į plačias nišas. Abiejų aukštų langus skiria tarpaukštinės plokštumos su stačiakampėmis įdubomis; panašios palangių plokštumos, pagyvintos įdubomis, rėmina ir apatinius langus. Pagrindinio fasado vertikalią ašį akcentuoja aukštesnė už šoninius langus arkinė niša su poriniais choro langais. Fasadą vainikuoja virš karnizo kylantis aukštas stilizuotų formų frontonas su šoninėmis voliutomis ir kupolas su Dovydo žvaigžde; vidurinę frontono plokštumą skaido ir vizualiai jį paaukština niša, kurioje įkomponuota reljefinė Dovydo žvaigždė. Šoninį pietryčių fasadą skaidantys piliastrai remiasi į dvieilį frizą; pastogę juosia dviejų traukų karnizas. Langai, kaip ir pagrindiniame fasade, išdėstyti dviem aukštais ir remiasi į palangių traukas, pagyvintas įdubomis. Panašus ir šoninis šiaurės vakarų fasadas, tik jis su išsikišusiu dviaukščiu rizalitu. Salės vidurinę dalį pabrėžia iškilęs įstiklintas stoglangis su stilizuotais pusapskričiais frontonėliais galuose. Galinis šiaurės rytų fasadas su kiek žemesniu dvišlaičiu priestatu vidurinėje dalyje ir vainikuotas stilizuotu frontonu, su pusapskrite viršūne. Priestato priekinė plokštuma sumūryta iš raudonų plytų, netinkuota, o šoninėse dviem aukštais išdėstytos nišos arba stačiakampiai langai.</p>
<p style="text-align: justify;">Sinagogos salės erdvė trinavė, suskaidyta keturiomis poromis kvadratinio skerspjūvio stulpų, į kuriuos remiasi atviros moterų galerijos, aptvertos aklinomis tvorelėmis su baliustrų imitacija. Navų sienas juosia profiliuoti karnizai, lubos sudalytos stačiakampiais kesonais, o centrinė dalis paaukštinta kupolu. Interjere dominuoja aron kodešas<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>. Jis medinis, įkomponuotas į gilią trisienę apsidę. Aron kodešą sudaro erdvus gaubtas, išlenktas pagal apsidės kontūrą ir dengtas ažūriniu kupolu, bei siaura „spinta“, uždengta kupoliuku ir panaši į koplytėlę. Aron kodešo kompozicijoje dominuoja puošnūs orderio elementai, stilizuoti augaliniai motyvai, įvairios arkinės angos. Bima<a title="" href="#_ftn6">[6]</a> pastatyta vidurinėje salės dalyje, tačiau interjere nedominuoja. Tai paprasta aštuonkampė pakyla, aptverta ažūrine metalo tvorele. Interjero dekorui naudota melsva, balta ir ruda spalvinė gama, o langų vitražams – mėlyna, geltona, raudona spalvos ir skritulių bei šešiakampių žvaigždžių motyvas. Reformuota choralinė sinagoga – istorizmo laikotarpio, neobarokinių formų pastatas; jos plano forma artima katalikų bažnyčių planams.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Marija Rupeikienė</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Lukšionytė-Tolvaišienė, N. <em>Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. </em>Kaunas: VDU leidykla, 2001, p. 34.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Rupeikienė, M. <em>Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. </em>Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2003, p. 19–20.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> KAA, f. I-473, ap. 1, b. 4012, l. 2–3.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Lukšionytė-Tolvaišienė, <em>op. cit</em>., p. 35.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> Rupeikienė, <em>op. cit</em>., p. 169. Aron kodešas (<em>hebr.</em> šventoji skrynia) – švenčiausia sinagogos ar žydų maldos namų vieta, kurioje laikomi Toros ritiniai.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> <em>Ibid</em>. Bima – katedra (<em>graik.</em> oratoriaus tribūna) – paaukštinta Šventojo Rašto skaitymo vieta.</p>
</div>
</div>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., E. Ožeškienės g. 13
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: von Mikvicas, Ustinas Golinevičius ?
Metai: 1872
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Sinagoga
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 18
Susiję objektai
Zenono Jonaičio namas Kaune
Zenono Jonaičio namas Kaune
1932
Donskių namas ir sklypas Kaune
Donskių namas ir sklypas Kaune
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
1896
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
1900 - 1907
Žemoslavlio dvaro sodyba
Žemoslavlio dvaro sodyba
1874 - 1883
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Vilniaus choralinė sinagoga
Vilniaus choralinė sinagoga
1900 - 1903
Marijampolės sinagoga
Marijampolės sinagoga
1899
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Alytaus sinagoga
Alytaus sinagoga
Druskininkų cerkvė
Druskininkų cerkvė
1861 - 1865
Panevėžio kapinių stačiatikių cerkvė
Panevėžio kapinių stačiatikių cerkvė
1892
Trakų cerkvė
Trakų cerkvė
1861 - 1863
Zavadskių rūmai Vilniuje
Zavadskių rūmai Vilniuje
1764 - 1886
Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas
Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
1876 - 1911
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
1635 - 1885
„Medininkų“ namas
„Medininkų“ namas
Pinigų muziejus Vilniuje
Pinigų muziejus Vilniuje
1874 - 1937
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų kompleksas
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų kompleksas
1839 - 1893
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
1781
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
1854 - 1934
Žydų ligoninė Kaune
Žydų ligoninė Kaune
1854 - 1929
Namas Kaune, Palangos g. 16
Namas Kaune, Palangos g. 16
1865 - 1898
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Kurpių g. 29
Namas Kaune, Kurpių g. 29
1876
Kėdainių karinis miestelis
Kėdainių karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Marijampolės karinis miestelis
Marijampolės karinis miestelis
Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
1900
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
1908 - 1909
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
1903 - 1906
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
Vila „Anapilis”
Vila „Anapilis”
1898 - 1900
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
1895 - 1900
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
1900 - 1910
Palangos kurhauzas
Palangos kurhauzas
1877 - 1880
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
1897 - 1907
1 43

Iki Antrojo pasaulinio karo Kaune buvo daugiau nei 20 įvairių sinagogų ir žydų maldos namų. Kai kurios sinagogos buvo apgriautos jau per Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau dauguma sunaikintos per Antrąjį ir pokario metais. Iki šių dienų išliko tik septyni buvusių sinagogų pastatai ir viena veikianti sinagoga.


Choralinės sinagogos, vadintos „Ohel-Jaakov“, statybos leidimą gavo Kauno pirmosios gildijos pirklys Levinas Boruchovas Minkovskis. Literatūroje pasitaiko neteisingų Kauno choralinės sinagogos vardo ir paskirties interpretacijų. Ji vadinta „Otel Jakov“ (tarsi Jakov viešbutis) ir teigiama, kad choralinė – t. y. vyriausioji, pagrindinė[1]. „Choralinė“ reiškia, kad sinagoga yra su choru (apeigas lydi choro giedojimas), o sinagogos vardas „Ohel-Jaakov“ reiškia „Dievo palapinę“ – tai aliuzija į pačią pirmąją izraelitų šventovę, minimą Šventajame Rašte, Išėjimo knygoje. Šią palapinę, t. y. kilnojamą maldyklą (Mozės ir Dievo sandoros palapinę) izraelitai Dievo garbinimui pasidarė klajodami po Sinajaus dykumą. Ji buvo pastatyta iš akacijos medžio karkaso ir uždengta keturių rūšių dangalais (drobiniu, ožkavilniu, avikailio ir neperšlampamos odos). Stačiakampis planas buvo sudalytas į dvi patalpas. Didesnėje patalpoje (vadintoje „Šventoji vieta“) stovėjo smilkymo aukuras, o mažesnėje „Šventų švenčiausioje“ stovėjo Sandoros skrynia, kurioje buvo laikomos plokštės su dešimčia Dievo įsakymų. Pasibaigus klajonėms, karalius Dovydas (1010–970 m. pr. Kr.) maldyklą perkėlė į Jeruzalę. Čia karalius Saliamonas (970–937 m. pr. Kr.) pastatė nuolatinę Šventyklą Dievui garbinti. Šventykloje (kaip ir palapinėje) taip pat buvo dvi pagrindinės patalpos (Šventoji ir Šventų švenčiausioji, į kurią perkėlė Sandoros skrynią)[2].


Išliko choralinės sinagogos projektas (patvirtintas 1872 07 17), kuriame architekto pavardė nenurodyta (pastato statybos priežiūrą vykdė architektas von Mikvicas)[3]. Esama teiginių, kad ją galėjo suprojektuoti inžinierius Ustinas Golinevičius[4]. Projekte pateikti pirmojo ir antrojo aukštų planai ir pagrindinis bei šoninis (pietryčių) fasadai. Fasadus skaido piliastrai, tarp kurių įkomponuotos aukštos pusapskričių arkų nišos su triforiniais langais, apjuostais archivoltais su raktais; langai aukšti, be tarpaukštinių plokštumų, dalančių fasadus į du tarpsnius. Vėliau (tarpukariu) prie vakarinio kampo pristatyta dviaukštė laiptinė ir stačiakampiu priestatu apgaubta apsidė. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo nugriautas kupolas; 2001 m. kupolas atstatytas.


Choralinė sinagoga stovi šalia centrinės miesto dalies, sklype tarp Savanorių pr., E. Ožeškienės g. ir Jeruzalės skg., pagrindiniu fasadu atgręžta į pietvakarius. Ji sudėtinio tūrio, dviaukštė, su kupolu. Sinagoga sumūryta iš plytų, tinkuota, dengta trišlaičiu skardiniu stogu. Ji netaisyklingo plano, su šoniniu dviaukščiu priestatu ir siauresne penkiasiene apside. Plano pietvakarių pusėje yra atskirta siaura dviaukštė dalis; moterų galerijos juosia salę iš trijų pusių ir remiasi į stulpus. Statant sinagogą, pakeista langų kompozicija ir atsirado tarpaukštinė trauka. Pagrindinis fasadas skaidomas piliastrais, kurie prasideda nuo cokolio ir žemesniais piliastrėliais, į kuriuos remiasi antro aukšto arkinius langus juosiantys archivoltai su raktais. Pirmo aukšto angos stačiakampės; yra trejos medinės dvivėrės durys, puoštos reljefiniais drožiniais. Antro aukšto poriniai arkiniai langai įkomponuoti į plačias nišas. Abiejų aukštų langus skiria tarpaukštinės plokštumos su stačiakampėmis įdubomis; panašios palangių plokštumos, pagyvintos įdubomis, rėmina ir apatinius langus. Pagrindinio fasado vertikalią ašį akcentuoja aukštesnė už šoninius langus arkinė niša su poriniais choro langais. Fasadą vainikuoja virš karnizo kylantis aukštas stilizuotų formų frontonas su šoninėmis voliutomis ir kupolas su Dovydo žvaigžde; vidurinę frontono plokštumą skaido ir vizualiai jį paaukština niša, kurioje įkomponuota reljefinė Dovydo žvaigždė. Šoninį pietryčių fasadą skaidantys piliastrai remiasi į dvieilį frizą; pastogę juosia dviejų traukų karnizas. Langai, kaip ir pagrindiniame fasade, išdėstyti dviem aukštais ir remiasi į palangių traukas, pagyvintas įdubomis. Panašus ir šoninis šiaurės vakarų fasadas, tik jis su išsikišusiu dviaukščiu rizalitu. Salės vidurinę dalį pabrėžia iškilęs įstiklintas stoglangis su stilizuotais pusapskričiais frontonėliais galuose. Galinis šiaurės rytų fasadas su kiek žemesniu dvišlaičiu priestatu vidurinėje dalyje ir vainikuotas stilizuotu frontonu, su pusapskrite viršūne. Priestato priekinė plokštuma sumūryta iš raudonų plytų, netinkuota, o šoninėse dviem aukštais išdėstytos nišos arba stačiakampiai langai.


Sinagogos salės erdvė trinavė, suskaidyta keturiomis poromis kvadratinio skerspjūvio stulpų, į kuriuos remiasi atviros moterų galerijos, aptvertos aklinomis tvorelėmis su baliustrų imitacija. Navų sienas juosia profiliuoti karnizai, lubos sudalytos stačiakampiais kesonais, o centrinė dalis paaukštinta kupolu. Interjere dominuoja aron kodešas[5]. Jis medinis, įkomponuotas į gilią trisienę apsidę. Aron kodešą sudaro erdvus gaubtas, išlenktas pagal apsidės kontūrą ir dengtas ažūriniu kupolu, bei siaura „spinta“, uždengta kupoliuku ir panaši į koplytėlę. Aron kodešo kompozicijoje dominuoja puošnūs orderio elementai, stilizuoti augaliniai motyvai, įvairios arkinės angos. Bima[6] pastatyta vidurinėje salės dalyje, tačiau interjere nedominuoja. Tai paprasta aštuonkampė pakyla, aptverta ažūrine metalo tvorele. Interjero dekorui naudota melsva, balta ir ruda spalvinė gama, o langų vitražams – mėlyna, geltona, raudona spalvos ir skritulių bei šešiakampių žvaigždžių motyvas. Reformuota choralinė sinagoga – istorizmo laikotarpio, neobarokinių formų pastatas; jos plano forma artima katalikų bažnyčių planams.


Marija Rupeikienė




[1] Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Kaunas: VDU leidykla, 2001, p. 34.


[2] Rupeikienė, M. Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2003, p. 19–20.


[3] KAA, f. I-473, ap. 1, b. 4012, l. 2–3.


[4] Lukšionytė-Tolvaišienė, op. cit., p. 35.


[5] Rupeikienė, op. cit., p. 169. Aron kodešas (hebr. šventoji skrynia) – švenčiausia sinagogos ar žydų maldos namų vieta, kurioje laikomi Toros ritiniai.


[6] Ibid. Bima – katedra (graik. oratoriaus tribūna) – paaukštinta Šventojo Rašto skaitymo vieta.


Kauno choralinės sinagogos projektas. KAA, f. I-473, ap. 1, b. 4012, l. 2-3
Kauno choralinės sinagogos projektas. KAA, f. I-473, ap. 1, b. 4012, l. 2-3
Kurovskaja (Ožeškienės) gatvė 1895 m. V. Zatorskio nuotr. iš Reichardo albumo. (Nuotr. publikuota Nijolės Lukšionytės monografijoje "Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje", p. 13.)
Kurovskaja (Ožeškienės) gatvė 1895 m. V. Zatorskio nuotr. iš Reichardo albumo. (Nuotr. publikuota Nijolės Lukšionytės monografijoje "Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje", p. 13.)
Sinagoga. M. Rupeikienės nuotr., 1997 m.
Sinagoga. M. Rupeikienės nuotr., 1997 m.
Sinagoga. A. Rupeikos nuotr., 2003 m.
Sinagoga. A. Rupeikos nuotr., 2003 m.
Sinagoga. A. Rupeikos nuotr., 2003 m.
Sinagoga. A. Rupeikos nuotr., 2003 m.
Sinagoga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Sinagoga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Sinagoga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Sinagoga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Sinagoga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Sinagoga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Sinagoga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Sinagoga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Dvišlaitis stoglangis virš bimos. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Dvišlaitis stoglangis virš bimos. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Bima. M. Rupeikienės nuotr., 1997 m.
Bima. M. Rupeikienės nuotr., 1997 m.
Aron kodešas. M. Rupeikienės nuotr., 1997 m.
Aron kodešas. M. Rupeikienės nuotr., 1997 m.
Aron kodešas su Sandoros spinta ir uždanga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Aron kodešas su Sandoros spinta ir uždanga. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Bima ir aron kodešas. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Bima ir aron kodešas. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Maldų salė. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Maldų salė. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Atviros (moterų) galerijos. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Atviros (moterų) galerijos. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Švieslangis virš bimos. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Švieslangis virš bimos. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. M. Bugailiškytės nuotr., 2012 m.
Choro patalpa. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.
Choro patalpa. Iš KPD Kultūros vertybių registro bylos. A. Petrašiūno nuotr., 2012 m.