Joniškyje, Miesto aikštės rytinėje dalyje, kvartale tarp Šiaulių Senosios ir Upytės gatvių, stovi dvi mūrinės sinagogos – Baltoji (Miesto a. 4A) ir Raudonoji (Miesto a. 4B); trečioji sinagoga stovėjo Vilniaus gatvėje. Tai pastatas, pažymėtas 8 numeriu (jis perstatytas ir jau nepanašus į buvusią sinagogą).

Baltoji (vasarinė) sinagoga stovi į pietus nuo Raudonosios. 1797 m. Joniškio žydams buvo leista pasistatyti sinagogą ir paskirtas sklypas kapinėms[1]. Teigiama, kad sinagoga sumūryta 1823 m. ant nebaigtos statyti parduotuvės pamatų[2]. 1847 m. Joniškio žydų bendruomenę sudarė 1042 nariai[3]. 1865 m. miestelyje jau buvo dvi sinagogos[4].

Sprendžiant iš architektūros, Baltoji sinagoga statyta vėlyvuoju klasicizmo stiliaus periodu, o vėliau, romantizmo laikotarpiu, remontuota. Ji vientiso monumentalaus tūrio, vienaukštė, su pastoge. Sinagoga sumūryta iš plytų, tinkuota, dengta dvišlaičiu skardos stogu. Planas stačiakampis, su vidiniais laiptais šiaurės vakarų kampe; rytų pusėje buvo erdvi vyrų salė, o vakarų pusėje – prieangis su laiptais į antro aukšto moterų galeriją. Sinagogos išorės formose susipynė vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai.

Išliko Baltosios sinagogos tarpukario nuotraukų, kurios saugomos M. K. Čiurlionio[5] ir Joniškio krašto muziejuose[6]. Iš istorinių fotografijų matyti, kad visi sinagogos fasadai buvo simetriški, panašūs ir lygiaverčiai, t. y. reprezentaciniai, baltai tinkuoti. Juos skaidė piliastrai su įdubomis, pastogę juosė profiliuotas, smulkiais dantukais puoštas karnizas. Langai buvo aukšti, užbaigti pusapskritėmis sąramomis ir paryškinti siaurais lenktais sandrikais. Stogo šlaitus pridengė puošnūs frontonai. Galinius fasadus vainikavo aukšti dvitarpsniai frontonai, skaidomi piliastrais su įdubomis ir horizontalia trauka; piliastrų tęsinyje kilo bokšteliai, dengti keturšlaičiais stogeliais. Apatinio frontono tarpsnio vidurinėse plokštumose (tarp piliastrų) buvo įkomponuoti aukšti arkiniai langai, o šoninėse plokštumose ir viršuje – maži poriniai arkiniai langeliai, jungiami susisiekiančiais pusapskričiais sandrikais ir apskrita nišele. Šoninių fasadų vidurinę dalį akcentavo vieno tarpsnio frontonai, taip pat skaidomi piliastrais, su viršuje kylančiais bokšteliais; vidurinėse plokštumose buvo įkomponuoti aukšti langai su pusapskritėmis sąramomis, o šoninėse – mažos apskritos nišelės.

Po Antrojo pasaulinio karo pastato planas ir fasadai pakeisti, interjeras sunaikintas. Buvo užmūryti galinių fasadų bei jų frontonų langai, nugriauti šoninių fasadų frontonai ir užmūrytos šių fasadų langų arkinės dalys, iškirstos naujos durys. Šiuo metu sinagogos fasadai iš dalies rekonstruoti – atstatyti šoninių fasadų frontonai, skarda uždengtas stogas; vietomis atidengtos arkinės langų sąramos. Baltoji sinagoga buvo puošnių formų, artimų pasaulietinės architektūros statiniams, be išorinių judaizmo simbolių. Tik suporinti maži galinių fasadų frontonų langeliai – tarsi užuomina į Dekalogo lenteles[7].

Marija Rupeikienė