Sprendžiant iš architektūros, Joniškio Raudonoji sinagoga statyta vėliau už Baltąją, t. y. istorizmo laukotarpiu. 1897 m. Joniškio žydų bendruomenėje jau buvo 2277 asmenų (iš viso tuo metu Joniškio mieste buvo 4774 gyventojų)[1].

Raudonoji (žieminė) sinagoga pastatyta į šiaurę nuo Baltosios. Ji mažesnio tūrio nei pastaroji, vieno ir dviejų aukštų. Pastatas sumūrytas iš raudonų plytų, netinkuotas, dengtas dvišlaičiu skardos stogu. Planas stačiakampis, su dviaukšte vakarine dalimi ir maža stačiakampe aron kodešo iškyša rytų pusėje. Vakarų pusėje buvo prieangis su laiptais į antro aukšto moterų galeriją, o rytinėje dalyje – vyrų maldų salė, kurios rytų sienos viduriniame tarplangyje įrengta niša Toros[2] ritiniams laikyti.

Po Antrojo pasaulinio karo sinagogos planas pakeistas, iš dalies sunaikintas interjeras, apgadinti fasadai. Tačiau iki 2007 m. dar buvo galima pamatyti nedaug tepakitusius fasadus, aron kodešą bei išlikusius interjero tapybos fragmentus. 2007 m. nugriuvo rytų fasadas, kurio vidurinėje dalyje buvusią nišą gaubė aron kodešas. Todėl šiuo metu apie buvusią rytų fasado architektūrą bei vyrų salės interjerą tenka spręsti remiantis išlikusiomis nuotraukomis.

Rytų fasadas buvo vienaukštis, simetriškas, užbaigtas trikampiu stačiašlaičiu frontonu, kuriame buvo išdėstytos skirtingų formų nišos bei angelės; frontono viršuje kilo nedidelis bokštelis. Fasado kampus pabrėžė mentės, vidurinę dalį akcentavo nedidelė (langų aukščio) iškyša, užbaigta smailėjančia arka, o šonuose cokolį skyrė horizontalios  traukos ir buvo įkomponuota po du smailiaarkius langus, apjuostus siaurais apvadais su praplatinta arkine dalimi bei raktais.

Šoniniai pietų ir šiaurės fasadai sudaryti iš vienaukštės ir dviejų aukštų dalių; juos skaido mentės, horizontali cokolio trauka ir juosia pastoginis karnizas su dantukais. Vienaukštės dalies langai aukšti, smailėjančių arkų, su platesniais arkinės dalies apvadais bei raktais. Dviaukštės dalies langų forma skiriasi: pirmo aukšto langai užbaigti segmentinėmis sąramomis ir lenktais sandrikais su raktais, o antro – smailėjančiomis arkomis.

Puošniausias – dviaukštis vakarų fasadas, kurį vainikuoja trikampis frontonas su banguoto kontūro šonais. Fasado kampus žymi mentės; pirmo aukšto angos yra su segmentinėmis sąramomis, o antrojo – smailėjančių arkų. Angų apvadai tokie patys kaip ir šoninių fasadų, tačiau tarpai tarp antro aukšto langų užpildyti vertikaliomis ir horizontaliomis traukomis, sudarant nišas. Dinamišką fasado kompoziciją tęsia frontonas, kurį skaido piliastrai su įdubomis, peraugantys į bokštelius. Plokštumas tarp piliastrų užpildo aukšta smailiaarkė anga, porinės nišos, apskritos nišelės, įvairios traukos; frontono viršuje įkomponuota reljefinė šešiakampė Dovydo žvaigždė[3].

Vyrų salės viduje aron kodešas buvo įrengtas kaip portalas. Jis rėmino stačiakampę nišą, kurioje buvo saugomi Toros ritiniai; šonus ribojo suporinti piliastrai, o viršų gaubė smailiaarkis sandrikas, jo plokštumoje buvo įkomponuota šešiakampė Dovydo žvaigždė. Buvo išlikusių rozečių ir primityvios tapybos fragmentų salės lubose, čia dominavo rožių motyvas; sienas juosė platus karnizas ir iliuziškai tapytas frizas, sudarytas iš stilizuotų geometrinių elementų, o tarplangius pagyvino tapyti jonėniniai piliastrai su kaneliūromis.

Joniškio Raudonoji sinagoga – būdingas istorizmo laikotarpio „plytų“ stiliaus pastatas su neogotikos architektūros elementais.

Marija Rupeikienė