Rezultatai pagal užklausą: Laikotarpis - LDK
Upytės pavieto ir pilies teismo archyvas (Išlikęs, k.k.v.r. 10467) (0)
Adresas: Panevėžio m. sav., Panevėžio m., Kranto g. 21
Architektūros tipas: Profesionalus
Stiliai: Ankstyvasis klasicizmas
Metai: 1614 - 1807
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Panevėžys
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Administraciniai/Kiti
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 5
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Upytės pavietas sudarytas 15641566 m. Tačiau jo centras buvo Panevėžyje – geresnėje geografinėje vietoje, prie kelių ir Nevėžio upės, nors pati gyvenvietė savivaldos teisių neturėjo. Teismai vykdavo Panevėžyje. Žemaitijos ir Upytės seniūno Jeronimo Valavičiaus pastangomis 1614 m. ant kairiojo Nevėžio kranto pastatytas Upytės pavieto teismo archyvas. Tai ne tik seniausias archyvo pastatas Lietuvoje, bet ir pirmasis statinys Panevėžyje.

Pastatas nedidelis, stačiakampio plano, vienos patalpos, su dvejomis durimis pietų fasade ir po vieną langą galiniuose fasaduose. Patalpa buvo dengta cilindriniu skliautu. Raudonų stiegių stogas buvo pusvalmis. Po 1807 m. gaisro pastatas rekonstruotas: įrengtos medinės lubos, dvišlaitis stogas, iškirstos durys šiaurės fasade, abejos pietų fasado durys užmūrytos.

Vėlesniais amžiais statinio paskirtis kito. Jis buvo naudojamas įvairiems ūkio reikalams. 1925 m. sausio 18 d.  šiame pastate atidaryta pirmoji Panevėžio muziejaus ekspozicija. 1958 m. pastatas suremontuotas: užmūrytos durys šiauriniame fasade ir nugriautas medinis prieangis, įėjimui vėl pritaikytos abejos durys pietiniame fasade, nugriauti mansardos langai. 1984 m. jis suremontuotas pagal Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto parengtą projektą. Paskutinį kartą pastatas restauruotas 2003 m.

Šiuo metu seniausias archyvo pastatas pritaikytas Panevėžio muziejaus reikmėms. Čia įrengta ekspozicija „Upytės bajorai“, kuri nukelia į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, supažindina su bajorų gyvensena, kultūra ir vertybėmis.

Parengė Vaida Almonaitytė-Navickienė

Literatūra:

1. Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Red. A. Lagunavičius. Vilnius: Mokslas, 1988, p. 290.

2. Seniausias Panevėžio pastatas [interaktyvus]. In muziejai.lt  [žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/panevezys/seniausias_pastatas.htm