Šaulių namai Veiveriuose (0)
Adresas: Prienų r. sav., Veiverių mstl. (Veiverių sen.), Kauno g. 39
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Jonas Kovalskis
Metai: 1938
Etninis regionas: Nenurodyta
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Kultūros/sporto/poilsio, Kultūros namai
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 12
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Šaulių namai Veiveriuose pavadinti kapitono Prano Gudyno, garsios tarpukario asmenybės, vardu. P. Gudynas, adjutantas, žuvo gelbėdamas ministro pirmininko A. Voldemaro gyvybę per pasikėsinimą 1929 m. gegužės 6 d. prie Valstybinio teatro. Karininkas buvo kilęs iš Veiverių valsčiaus, baigęs Veiverių mokytojų seminariją bei čia palaidotas, todėl siekiant įamžinti kraštiečio atminimą  XIV Marijampolės rinktinės 55-asis Veiverių šaulių būrys savo naujai statomą būstinę pavadino Prano Gudyno šaulių namais[1].

Šaulių namai Veiveriuose pradėti statyti 1937 m. rugpjūčio mėn. pagal architekto Jono Kovalskio-Kovos projektą[2]. Nors ir nepasižymintis originalia architektūra, mūrinis pastatas išsiskyrė iš provincijos miestelio urbanistinės aplinkos, spauda jį pavadino „gražiausiu Veiveriuose“. Namuose buvo įrengta didelė salė, štabo, skaityklos patalpos, bufetas bei slėptuvė nuo dujų atakų. Statyba, neskaitant pačių šaulių darbo, kainavo apie 45 tūkst. Lt[3]. Prie jos itin daug prisidėjo vietos šauliai ir ūkininkai, kurie aukojo pinigus ir net patys arklių traukiamais vežimais gabenosi plytas iš šalia Marijampolės įsikūrusios plytinės[4].

Miestelio centre iškilęs reprezentacinis objektas netruko tapti visuomenės traukos centru. Be šauliškos veiklos, čia buvo organizuojami jaunimo pasilinksminimai ir net šeimininkių paruoštų valgių parodos. Taip pat namuose veikė muzikalaus šaulių būrio nario Stasio Girdausko vadovaujamas pučiamųjų orkestras. Per 1941 m. masinius trėmimus anuomet jau nacionalizuotuose Veiverių šaulių namuose buvo įrengtas tremiamų žmonių surinkimo punktas, o antrosios okupacijos metais pastate veikė kultūros centras[5]. Nuo 2006 m. objektą panaudos sutartimi perdavus bendruomenei „Veiverių kraštas“, buvo pakeista stogo danga, langai, naujai atlikta vidaus apdaila[6].

Aistė Dičkalnytė



[1] Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, t. 7, p. 259.

[2] LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 715, l. 40.

[3] Veiveriai. Trimitas, 1938, nr. 4.

[4] Remiantis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo pirmininkės šaulės Dalytės Raslavičienės pateiktais duomenimis.

[5] Ten pat.

[6] Bendruomenė „Veiverių kraštas“ [interaktyvus]. In Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga [žiūrėta 2013 m. birželio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lkbs.lt/index.php?-1603530883