Šaulių namai Varėnoje
(Neišlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Per Pirmąjį pasaulinį karą stipriai nukentėjusi ir sunkiai atsigaunanti Varėna (dabar Senoji Varėna), nuo 1923 m. iki 1939 m. buvusi ties Lietuvos-Lenkijos demarkacine linija, tarpukariu kėlė skurdaus pasienio miestelio įspūdį. „Vykstant į Varėną kiekvieną stebina gražios apylinkės ir vietos gyventojų skurdas. Smėlys, pušynai, nederlingos žemės, ir po karo sunaikinti ir ligi šiol neatstatyti mūro namai su kulkų žymėmis, kadaise gražiai augusiame Varėnos miestelyje. Visa tai sudaro savotišką įspūdį. Plentas, vedąs į Vilnių, baigiasi Varėnoje, su juo sustoja ir Varėnos miestelio ateitis“ <span>– rašoma 1933 m. „Trimite“</span> <a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Tokiomis sąlygomis kelių aktyvių šaulių iniciatyva ir pasiryžimas statyti savo organizacijos namus kėlė amžininkų nuostabą ir atrodė sunkiai įgyvendinamas. Pasak spaudos, „būrio šauliai tam sumanymui pritarė, bet niekas rimtai tam netikėjo. Ir kaip gi tikėti? Jaunuolių būrelis sumano tokiame neturtingame Lietuvos kampelyje statyti mūrinius namus!”<a title="" href="#_ftn2">[2]</a> Vis dėlto ryžto užteko ir, siekdami įgyvendinti savo sumanymą, šauliai ėmė platinti Varėnos vaizdus su atsišaukimais, kuriuose buvo akcentuojama politinė svarba pasienyje turėti nacionalistinės organizacijos būstinę. „Čia mes auklėsimės mylėti tėvynę, čia pasireikš gyvesnis tautiniai kultūrinis darbas, čia drąsiai skambės lietuviškoji daina, čia mokysimės vartoti ginklą, iš čia, pašaukti geležinio vilko iš Panerių kaukimo, eisime vaduoti Aušros vartų, Gedimino pilies, Vytauto grabo“ <span>– 1931 m. skelbė Varėnos šauliai</span><a title="" href="#_ftn3">[3]</a>, prašydami kitų šaulių būrių bei visuomenės paramos savo statomiems namams. Šitokia nacionalistinė retorika pasiteisino ir už suaukotas lėšas <span>1930–1933 m.</span> pagal statybos techniko Gudzinsko parengtą projektą<a title="" href="#_ftn4">[4]</a> iškilo dviaukščiai mūriniai Varėnos šaulių namai su įspūdinga staugiančio vilko skulptūra. Pastarojo kūrinio autorius nėra žinomas, tačiau galima daryti prielaidą, kad tai Jono Juozo Burbos darbas, kadangi šis menininkas prisidėjo prie namų apipavidalinimo<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">„Tautos tvirtove pafrontėje“ vadintas pastatas su šoniniais bokšteliais, užsibaigiančiais rizalitais, dantytu frontonu, primenančiu stilizuotus pilies kuorus, bei virš jo staugiančio vilko skulptūra –  akivaizdus siekis simboliškai įprasminti romantizuotą kunigaikščių Lietuvos galybę ir priminti šalia esantiems okupantams, kad be Vilniaus neketinama nurimti. Politinių aspiracijų prisodrinta Varėnos šaulių namų architektūrinė raiška tapo iliustratyvia priemone tautiniui patriotizmui žadinti.</p>
<p style="text-align: justify;">Per Antrąjį pasaulinį karą sudegus Varėnos bažnyčiai, šaulių namuose vykdavo pamaldos, o nuo 1948 m. pastate įsikūrė miestelio kultūros namai, kurie, deja, po trejų metų sudegė<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Aistė Dičkalnytė</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Vyt. P. Iškilmės Varėnoje<em>. <em>Trimitas, </em></em>1938, nr. 38.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> A. R. Kaip buvo statomi Varėnos šaulių namai.<em> <em>Trimitas, </em></em>1938, nr. 38.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Česnulis, V. <em>Varėnos krašto šauliai</em>. Vilnius: Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Lietuvos šaulių s-ga, 2008, p. 362.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 67, p. 7.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> <em>Nepriklausomai Lietuvai.</em> Red. P. Petrušaitis. Čikaga: Lietuvos Šaulių s-ga tremtyje, 1965, p. 239.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> Česnulis, <em>op. cit. </em>p. 366.</p>
</div>
</div>
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Gudzinskas
Metai: 1930
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Kultūros/ sporto/ poilsio/ Kiti, Kultūros namai
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 3
Susiję objektai
Kauno centrinis paštas
Kauno centrinis paštas
1930 - 1932
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga Kaune
1927
Banko tarnautojų gyvenamasis namas Kaune
Banko tarnautojų gyvenamasis namas Kaune
1925
Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai
Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai
1933 - 1934
Lenkų kredito draugijos rūmai
Lenkų kredito draugijos rūmai
1932
Totorių mečetė Kaune
Totorių mečetė Kaune
1930
Kazimiero Pociaus namas Kaune
Kazimiero Pociaus namas Kaune
1927 - 1928
Zenono Jonaičio namas Kaune
Zenono Jonaičio namas Kaune
1932
Donskių namas ir sklypas Kaune
Donskių namas ir sklypas Kaune
Alekso Šeimano namas
Alekso Šeimano namas
1928
Kazio Kazėno gyvenamojo namo rekonstrukcija
Kazio Kazėno gyvenamojo namo rekonstrukcija
1931 - 1932
Lietuvos banko rūmai Kaune
Lietuvos banko rūmai Kaune
1924 - 1927
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
1927 - 1928
Karmelitų parapijos namai Kaune
Karmelitų parapijos namai Kaune
1928
Marijampolės geležinkelio stotis
Marijampolės geležinkelio stotis
1923 - 1924
Viešbutis "Lietuva" Kaune
Viešbutis "Lietuva" Kaune
1925
Meno mokyklos rūmai Kaune
Meno mokyklos rūmai Kaune
1922
Karininkų ramovė Kaune
Karininkų ramovė Kaune
1931 - 1937
Architekto Antano Jokimo namas
Architekto Antano Jokimo namas
1925
Žydų bankas Kaune
Žydų bankas Kaune
1924 - 1925
Fabriko "Ragutis" gyvenamasis namas
Fabriko "Ragutis" gyvenamasis namas
1922 - 1923
Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija)
Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija)
1925 - 1929
Senoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia
Senoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia
1921 - 1923
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
1937 - 1939
Buvusio „Tulpės“ kooperatyvo namas
Buvusio „Tulpės“ kooperatyvo namas
1925
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai
1925 - 1932
Kauno Metropolijos Kunigų Seminarijos antstatas
Kauno Metropolijos Kunigų Seminarijos antstatas
1928 - 1930
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
1854 - 1934
Žydų ligoninė Kaune
Žydų ligoninė Kaune
1854 - 1929
Namas Kaune,  Rotušės a. 14
Namas Kaune, Rotušės a. 14
1924
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Palangos g. 14
Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija
Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija
1928 - 1931
Rusų gimnazija Kaune (dab. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras)
Rusų gimnazija Kaune (dab. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras)
1925
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
Karmėlavos bažnyčia
Karmėlavos bažnyčia
1919
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Dr. Jurgio Venckūno mineralinių vonių gydykla Aukštojoje Panemunėje
Dr. Jurgio Venckūno mineralinių vonių gydykla Aukštojoje Panemunėje
1930
Lietuvos banko skyrius Biržuose
Lietuvos banko skyrius Biržuose
1934
Panevėžio Žydų gimnazija
Panevėžio Žydų gimnazija
1927 - 1928
Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos pasiuntinybė
Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos pasiuntinybė
1926 - 1927
1 42

Per Pirmąjį pasaulinį karą stipriai nukentėjusi ir sunkiai atsigaunanti Varėna (dabar Senoji Varėna), nuo 1923 m. iki 1939 m. buvusi ties Lietuvos-Lenkijos demarkacine linija, tarpukariu kėlė skurdaus pasienio miestelio įspūdį. „Vykstant į Varėną kiekvieną stebina gražios apylinkės ir vietos gyventojų skurdas. Smėlys, pušynai, nederlingos žemės, ir po karo sunaikinti ir ligi šiol neatstatyti mūro namai su kulkų žymėmis, kadaise gražiai augusiame Varėnos miestelyje. Visa tai sudaro savotišką įspūdį. Plentas, vedąs į Vilnių, baigiasi Varėnoje, su juo sustoja ir Varėnos miestelio ateitis“ – rašoma 1933 m. „Trimite“ [1].


Tokiomis sąlygomis kelių aktyvių šaulių iniciatyva ir pasiryžimas statyti savo organizacijos namus kėlė amžininkų nuostabą ir atrodė sunkiai įgyvendinamas. Pasak spaudos, „būrio šauliai tam sumanymui pritarė, bet niekas rimtai tam netikėjo. Ir kaip gi tikėti? Jaunuolių būrelis sumano tokiame neturtingame Lietuvos kampelyje statyti mūrinius namus!”[2] Vis dėlto ryžto užteko ir, siekdami įgyvendinti savo sumanymą, šauliai ėmė platinti Varėnos vaizdus su atsišaukimais, kuriuose buvo akcentuojama politinė svarba pasienyje turėti nacionalistinės organizacijos būstinę. „Čia mes auklėsimės mylėti tėvynę, čia pasireikš gyvesnis tautiniai kultūrinis darbas, čia drąsiai skambės lietuviškoji daina, čia mokysimės vartoti ginklą, iš čia, pašaukti geležinio vilko iš Panerių kaukimo, eisime vaduoti Aušros vartų, Gedimino pilies, Vytauto grabo“ – 1931 m. skelbė Varėnos šauliai[3], prašydami kitų šaulių būrių bei visuomenės paramos savo statomiems namams. Šitokia nacionalistinė retorika pasiteisino ir už suaukotas lėšas 1930–1933 m. pagal statybos techniko Gudzinsko parengtą projektą[4] iškilo dviaukščiai mūriniai Varėnos šaulių namai su įspūdinga staugiančio vilko skulptūra. Pastarojo kūrinio autorius nėra žinomas, tačiau galima daryti prielaidą, kad tai Jono Juozo Burbos darbas, kadangi šis menininkas prisidėjo prie namų apipavidalinimo[5].


„Tautos tvirtove pafrontėje“ vadintas pastatas su šoniniais bokšteliais, užsibaigiančiais rizalitais, dantytu frontonu, primenančiu stilizuotus pilies kuorus, bei virš jo staugiančio vilko skulptūra –  akivaizdus siekis simboliškai įprasminti romantizuotą kunigaikščių Lietuvos galybę ir priminti šalia esantiems okupantams, kad be Vilniaus neketinama nurimti. Politinių aspiracijų prisodrinta Varėnos šaulių namų architektūrinė raiška tapo iliustratyvia priemone tautiniui patriotizmui žadinti.


Per Antrąjį pasaulinį karą sudegus Varėnos bažnyčiai, šaulių namuose vykdavo pamaldos, o nuo 1948 m. pastate įsikūrė miestelio kultūros namai, kurie, deja, po trejų metų sudegė[6].


Aistė Dičkalnytė




[1] Vyt. P. Iškilmės Varėnoje. Trimitas, 1938, nr. 38.


[2] A. R. Kaip buvo statomi Varėnos šaulių namai. Trimitas, 1938, nr. 38.


[3] Česnulis, V. Varėnos krašto šauliai. Vilnius: Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Lietuvos šaulių s-ga, 2008, p. 362.


[4] LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 67, p. 7.


[5] Nepriklausomai Lietuvai. Red. P. Petrušaitis. Čikaga: Lietuvos Šaulių s-ga tremtyje, 1965, p. 239.


[6] Česnulis, op. cit. p. 366.


Šaulių namai atviruke. Iš: Senieji Lietuvos atvirukai ir fotografijos. 21 Varėna [Grafika]; D. Gordono nuotr. Kauno apskrities viešoji biblioteka
Šaulių namai atviruke. Iš: Senieji Lietuvos atvirukai ir fotografijos. 21 Varėna [Grafika]; D. Gordono nuotr. Kauno apskrities viešoji biblioteka
Varėnos šaulių namų fasadas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 67, l. 7
Varėnos šaulių namų fasadas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 67, l. 7
Varėnos šaulių namų 1 a. planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 67, l. 7
Varėnos šaulių namų 1 a. planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 67, l. 7