Svirnas (klėtis) grūdams, rakandams sandėliuoti. Tipiškas žemaitiškas vienos patalpos svirnas su įėjimu iš priesvirnio, statytas apie 1912 m. Pastato tūris būdingas Žemaitijai (ilgis – 8,3 m, plotis – 6,8 m, aukštis – 6,6 m). Svirnas stovi ant masyvių lauko akmenų (taip geriau vėdinami grūdai). Suręstas iš medinių tašytų sienojų, suleistų į kertes. Skliautas apkaltas vertikalioms lentelėmis, nedidelis stoginukas jungia skliautą ir sienas. Stogas gegninės konstrukcijos, pusvalminis, plačiais užlaidais. Dengtas šiaudais.

Pastatas turi gana platų priesvirnį (1,2 m.) Tokie svirnams būdingi priesvirniai apsaugo duris nuo kritulių, teikia pastogę įvairiems rakandams. Priesvirnio stogą laiko šešios neprofiliuotos keturbriaunės kolonėlės. Svirnas paprastas, be puošybos, tik viršutinio vainiko galai šiek tiek profiliuoti. Pastato durys vienvėrės, dvisluoksnės. Pagrindinis įėjimas iš šiaurės rytų pusės. Viduje prie vienos šoninės sienos įrengti platūs aruodai javams laikyti.

Svirnai buvo itin svarbūs senųjų sodybų pastatai. Žemaitiškoje sodyboje galėjo būti ir keli svirnai. Šioje sodyboje svirnas stovi „gerajame“ kieme, priešais gyvenamąjį namą. 1951 m. svirnas priklausė Antanui Eimuntavičiui ir buvo naudojamas pagal paskirtį.

Eligijus Juvencijus Morkūnas