Rusijoje XVII a. viduryje caras Aleksejus ir Maskvos patriarchas Nikonas (1605–1681) įvykdė stačiatikių bažnyčios reformą. Dalis dvasininkų ir tikinčiųjų reformai nepritarė, ir 1666 m. įvyko skilimas į dvi savarankiškas bažnyčias – stačiatikių ir sentikių. Sentikiai už nepaklusnumą Nikono bažnytinei reformai buvo persekiojami ir net žudomi; tai truko iki 1906 m.[1]. XVIII a. pab. dabartinėje Lietuvos teritorijoje stovėjo apie 16 sentikių maldos namų[2]. Zarasų krašte pirmieji sentikių maldos namai minimi Gudiškiuose, šalia Dūkšto, 1728 m.[3]. 1862 m. pastatyti ir 1920 m. po gaisro atstatyti maldos namai Aukštakalniuose (Zarasų r.) [4]. Raistiniškėse sentikių bendruomenė įsikūrė 1855 m., po to, kai 1840 m. buvo uždaryta Degučių cerkvė[5]. Literatūroje yra minima, kad Raistiniškėse medinė cerkvė pastatyta caro laikais ir kaime gyvena vien sentikiai[6].

Dažniausiai sentikių cerkvės statomos su vienu bokštu arba su stogo galus pabrėžiančiais bokšteliais. Raistiniškių cerkvė yra su bokštu ir prieangiu. Ji suręsta iš sienojų, dengta dvišlaičiu skardos stogu. Sienos skaidomos vertikaliomis sąvaržomis ir apkaltos lentomis horizontaliai. Planas simetriškas, stačiakampis, su nedideliu prieangiu. Iš prienavio yra dvejos durys – vyrams ir moterims, salė išilgai daloma į dvi dalis (vyrų ir moterų). Pagrindinis fasadas simetriškas, su išsikišusiu uždaru dvišlaičiu prieangiu ir bokštu. Bokštas vieno tarpsnio, uždėtas ant trapecijos formos frontono; virš keturšlaičio stogelio kyla aštuonkampis žibintas su aguoniškuoju šalmu. Frontoną skaido du langai, o bokšto viršuje apvadais suformuotas iliuzinis langas; langai (tiksliau, jų imitacija) užbaigti segmentinėmis sąramomis ir apjuosti lygiais apvadais su pailgintais šonais. Šoniniai fasadai – su stačiakampiais langais; jų apvadai su pailgintais šonais ir tiesiomis viršutinėmis prikaltėmis – sandrikų imitacija. Galinis rytų fasadas aklinas.

Viduje salės lubos lygios, tik virš presbiterijos suformuotas cilindrinis skliautas. Prie rytinės sienos pritvirtintos lentynos, skirtos ikonoms laikyti. Raistiniškių cerkvės formos nesudėtingos, artimos lietuvių etninei architektūrai.

Priešais pagrindinį cerkvės fasadą liko mediniai vartai.  Jie trijų angų, uždari, rėminami stulpeliais ir viršutine lenkta sąrama. Vidurinė anga plati, su dvivėrėmis varčiomis, kurios sudarytos iš vertikalių statinių ir dviejų horizontalių jungčių. Prie vidurinės angos šonų glaudžiasi siauri ir žemi varteliai.

Marija Rupeikienė