Dabartinis „Medininkų“ restorano pastatas nuo atsiradimo dienos (XV–XVI a. sandūroje) kelis šimtmečius buvo greta stovinčio 10-ojo namo belangis korpusas. XVI a. pab. jis buvo rekonstruotas renesanso stiliumi[1], jo fasadų plokštumos, nišos ištisai padengtos labiausiai paplitusiu trijų sluoksnių sgrafitu. Juodojo sluoksnio dažomoji medžiaga buvo medžio anglis, o baltojo – kalkiniai dažai. Sgrafito motyvais suformuoti frizai, langų apvadai ir kitos architektūrinės detalės[2].
XVII a. pab.–XVIII a. I ketvirtyje namus nuomojo Vilniaus magistrato narys Mykolas Morozas ir pirklys Juozas Steponavičius. Iš inventorių aiškėja, kad namai buvo turtingai įrengti, su paveikslais ant sienų[3], gerais baldais, veidrodžiais[4]. Po didžiojo 1749 m. gaisro apdegęs ir apleistas namas atiteko Ukmergės pavieto žemės teismo teisėjui, Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalkai Rapolui Jelenskiui (1712–1780)[5].
1770 m. rudenį Jelenskis pasirašė sutartį su archit. Karlu Spampaniu (Carlo Spampani, apie 1740–1783), kad šis per metus laiko sujungtų abu namus, pastatytų naują fasadą prie gatvės, name įrengtų gyvenamąsias patalpas, sklype pastatytų bravorą, arklidę, vežiminę, kieme įrengtų mūrinį šulinį. Po šios rekonstrukcijos pastatas įgijo ankstyvojo klasicizmo formas, buvo aptinkuotas sgrafitas, panaikintas frontonas. XIX a. namas ne kartą remontuotas. Didelių 1865 ir 1887 m. rekonstrukcijų metu statinio fasadai sudalinti horizontaliomis juostomis, kampai akcentuoti rustais, pirmame aukšte iškirsti vitrininiai langai. Ilgaamžė pastato istorija buvo paslėpta po eklektikos skraiste[6].
Kai 1970 m. namą pradėjo tyrinėti PKI specialistai, fasaduose buvo atidengti kelių architektūros stilių mūro ir dekoro elementai. Restauruoti namo fasadai demonstruoja įvairių išlikusių stilių paveldą: pirmo ir antro aukšto gotikinį mūrą, pagrindinio fasado apskritas ir arkines nišas, kampu sumūrytų plytų tarpaukštinę juostą bei puošnų gotikinį frizą virš apskritų nišelių. Renesansinis sgrafitas restauruotas arba atkurtas ne tik prie gatvės, bet ir kiemo fasaduose (archit. E. Purlys, dail. Elimyras Mateiča, Juozas Pilipavičius ir Povilas Kuodis). Atstatyto gotikinio laiptuoto frontono buvo išlikusi tik apatinė dalis.
Beveik vieningai teigiamai buvo sutiktas „Medininkų“ restorano interjeras. Jo autorius archit. Kęstutis Gibavičius pasirinko stilizuotą „senovišką“ interjero sprendimą. Išlikusias restauruotas plytų mūro sienas papildė keraminių plytelių grindys. Originalios perdangos, tamsūs beicuoto medžio baldai ir šviestuvai. „Medininkų“ restorano interjeras ilgą laiką buvo tarsi gero skonio įrangos sename pastate etalonas.
Morta Baužienė
[1] Purlys, E. Namas Vilniuje, Gorkio g. 84: Restauravimo darbų autorinės priežiūros ataskaita, 1979, KPCA, f. 5, ap. 1, b. 1195, l. 63.
[2] Jučienė, I; Purlys, E. Namų Vilniuje, Gorkio g. 84, architektūros evoliucija tyrimų duomenimis. In Architektūros paminklai, II. Vilnius: Mokslas, 1972, p. 127–133.
[3] Samalavičius, S. XVII–XVIII a. Vilniaus miestiečių butų sienų puošybos ir vidaus apšvietimo elementai. In Architektūros paminklai, X. Vilnius: Mokslas, 1987, p. 21–22.
[4] Samalavičius, S. XVII–XVIII a. Vilniaus miestiečio buto atributika XVII–XVIII amžių šaltiniuose. In Architektūros paminklai, V. Vilnius: Mokslas, 1979, p. 9.
[5] Polski Słownik Biograficzny, Wrocław-Warszawa-Kraków, 1978.
[6] Purlys, E. Namas Vilniuje, Gorkio g. 84: Restauravimo darbų autorinės priežiūros ataskaita, t. 2, 1979, VAA, f. 1019, ap. 11, b. 5188, l. 17.