Karo invalidų bendrabutis
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Pagalba nepriklausomybės kovų dalyviams ankstyvaisiais nepriklausomybės metais tapo svarbia visuomenės pareiga. Visgi jaunoje valstybėje šis procesas nebuvo lengvas, stokota lėšų. 1925 m. laiške Kauno miesto Tarybai Lietuvos karo invalidams šelpti Komiteto pirmininkas konstatuoja, kad „didelėmis sunkenybėmis ir su pagalba geriausių Lietuvos piliečių pavyko šiek tiek, nors ir labai menkai, suorganizuoti invalidų gyvenimą, duodant jiems amato ir šiaip mokslą, steigiant dirbtuves (rūbų siuvykla, kepurių, graverių ir ortopedinė dirbtuvės<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>) ir krautuvę.“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a> Laiške rašoma, kad dirbtuvėse susibūrė apie 100 žmonių.</p>
<p style="text-align: justify;">Pirmasis sumanymas statyti Karo invalidų bendrabutį kilo dar 1925-taisiais. Šiam reikalui, „subsidijuojant valdžiai“ reprezentacinėje Kauno vietoje Komitetas iš piliečio Alekso Čulkovo<a title="" href="#_ftn3">[3]</a> 1922 m. nupirko sklypą<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. Architektas Feliksas Vizbaras netrukus paruošė bendrabučio projektą, kurį 1925 m. rugsėjo 26 d. patvirtino Kauno miesto Statybos komisija<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>. Istorizmo stilistikos objektą buvo nuspręsta papuošti monumentalia Vyčio skulptūra. Šis ekstravagantiškas sumanymas šiandiena įdomus kaip vienas įdomiausių bandymų suteikti architektūrai lietuvišką charakterį.</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi brangaus, apie milijoną litų<a title="" href="#_ftn6">[6]</a> kainuoti turėjusio, objekto statybos neprasidėjo. Bendrabučio gyventojai glaudėsi kukliame dieniame name, kurio aprašymas išliko to meto spaudoje: „Dar prieš dvejetą metų Duonelaičio gatvėje Kaune, prieš Karo muziejaus sodelį kiurksojo mažas medinis karo invalidų namukas. Kol sodelyje tupėjo taip pat žema senoji Karo muziejaus pašiūrė, pusė bėdos tebeatrodė ir tas namelis. O kai mums savojo jūros laivyno stokai priminti kartais suplevėsuodavo prieš tą namelį imituotose laivo stiebuose įvairių spalvų vėliavos, namelis net išdidus atrodydavo, tartum sakyte sakydamas, kad ir senai medinei kūdros valčiai valia svajoti apie plieninius vandenyno milžinus“<a title="" href="#_ftn7">[7]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Naujasis pastatas iškilo 1935 m., gretimame sklype jau stovint Žemės ūkio bankui. Projekto autoriai – Krašto Apsaugos Ministerijos Technikos komiteto pirmininkas pulkininkas inžinierius Jonas Acus Acukas ir Karo butų skyriaus inžinierius Jonas Kriščiukaitis<a title="" href="#_ftn8">[8]</a>, objektui suteikė gerokai santūresnį, o kartu ir ekonomiškesnį pavidalą. Statyba atsėjo virš 200 tūkst. litų. Kaštus kiek atpigino ir tai, kad dalis plytų buvo gauta nugriovus senąjį Karo muziejaus pastatą – „iš nugriauto pastato buvo gauta 80.050 sveikų plytų“<a title="" href="#_ftn9">[9]</a>. Keturių aukštų, aštuonių butų pastatas su centriniu šildymu – charakteringas kaunietiškojo modernizmo pavyzdys. Pagrindinio fasado bendroji kompozicija simetriška. Reprezentatyvumo suteikia portalas, solidūs karnizai. Kiemo fasadas gerokai asketiškesnis.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> „Šis tas apie karo invalidams šelpti komitetą“, <em>Lietuvos karo invalidas, </em>1936, nr. 1, p. 28.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 1.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> KAA, f. 218, ap. 2, b. 1147, l. 6.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 1.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 16.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> „Nauji karo invalidų namai Kaune“, <em>Lietuvos aidas, </em>1935 m. birželio 1 d., p. 3.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref8">[8]</a> KAA, f. 218, ap. 2, b. 1147, l. 6.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref9">[9]</a> „Šis tas apie karo invalidams šelpti komitetą“, <em>Lietuvos karo invalidas, </em>1936, nr. 1, p. 29.</p>
</div>
</div>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., K. Donelaičio g. 75
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Feliksas Vizbaras, Jonas Acus Acukas, Jonas Kriščiukaitis
Metai: 1934
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Bendrabutis
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 13
Susiję bibliografijos įrašai
Koks buvo žuvusių gerbimo kultas, toks ir bus,
Koks buvo žuvusių gerbimo kultas, toks ir bus,
Lietuvos Aidas
1934-12-10 p.2
Straipsnis
Namai invalidams
Namai invalidams
Lietuvos Žinios
1922-04-19 p.3
Žinutė
1 2
Susiję objektai
Telšių Žemaitės (buv. M. Valančiaus) gimnazija
Telšių Žemaitės (buv. M. Valančiaus) gimnazija
1935 - 1936
Kauno centrinis paštas
Kauno centrinis paštas
1930 - 1932
Kazimiero Škėmos daugiabutis namas Kaune
Kazimiero Škėmos daugiabutis namas Kaune
1932 - 1933
Jono Vileišio namas Kaune
Jono Vileišio namas Kaune
1930
Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai
Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai
1933 - 1934
M. Bruskienės gyvenamasis namas Kaune
M. Bruskienės gyvenamasis namas Kaune
1932 - 1933
Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune
Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune
1926 - 1931
Grigorijaus Gumeniuko namas Kaune
Grigorijaus Gumeniuko namas Kaune
1938
Kauno apskrities savivaldybės rūmai
Kauno apskrities savivaldybės rūmai
1932 - 1934
Alekso Šeimano sklypo vartai
Alekso Šeimano sklypo vartai
1931
Abramo Gotlibo namas Kaune
Abramo Gotlibo namas Kaune
1930 - 1931
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
1933 - 1935
Boriso Goldbergo gyvenamasis namas Kaune
Boriso Goldbergo gyvenamasis namas Kaune
1937
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas Kaune
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas Kaune
1930 - 1931
A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas
A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas
1928
Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune
Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune
1931 - 1932
Antano Gylio ligoninės pastatas
Antano Gylio ligoninės pastatas
1932 - 1934
J. Papečkio gyvenamasis namas Kaune
J. Papečkio gyvenamasis namas Kaune
1937
Petro Mačiulio gyvenamasis namas Kaune
Petro Mačiulio gyvenamasis namas Kaune
1935 - 1936
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
1933 - 1940
Juozo Tūbelio vila (dab. Kauno dailės gimnazija)
Juozo Tūbelio vila (dab. Kauno dailės gimnazija)
1933
Kino teatras "Romuva" Kaune
Kino teatras "Romuva" Kaune
1938 - 1940
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
Stefanijos ir Kosto Baturų gyvenamasis namas
1927 - 1928
Pradžios mokykla žydų vaikams Kaune
Pradžios mokykla žydų vaikams Kaune
1930 - 1931
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
1932
Sporto halė Kaune
Sporto halė Kaune
1938 - 1939
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
1934
Č. Pacevičiaus vila
Č. Pacevičiaus vila
1935
Architekto Stasio Kudoko gyvenamasis namas
Architekto Stasio Kudoko gyvenamasis namas
1937
Karininkų ramovė Kaune
Karininkų ramovė Kaune
1931 - 1937
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
1933 - 1935
Ugniagesių rūmai Kaune
Ugniagesių rūmai Kaune
1929 - 1930
Grigorijaus Gumeniuko gyvenamasis namas (pritaikytas Kauno 3-iajai gimnazijai)
Grigorijaus Gumeniuko gyvenamasis namas (pritaikytas Kauno 3-iajai gimnazijai)
1934 - 1935
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
1937 - 1947
Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika)
Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika)
1933 - 1935
Darbo rūmai Kaune (dab. Kauno kultūros centras)
Darbo rūmai Kaune (dab. Kauno kultūros centras)
1938 - 1939
Fiziško auklėjimo rūmai (dab. LKKA)
Fiziško auklėjimo rūmai (dab. LKKA)
1932 - 1934
Juozo Paškausko gyvenamasis namas
Juozo Paškausko gyvenamasis namas
1924
Klaipėdos pedagoginio instituto Sporto ir gimnastikos rūmai
Klaipėdos pedagoginio instituto Sporto ir gimnastikos rūmai
1937 - 1938
Rašytojo Juozo Paukštelio namas
Rašytojo Juozo Paukštelio namas
1937
Žaliakalnio funikulierius
Žaliakalnio funikulierius
1931
Pradžios mokykla (dab. Jono Jablonskio gimnazija) Kaune
Pradžios mokykla (dab. Jono Jablonskio gimnazija) Kaune
1931
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
1932
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
1931 - 1934
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
1937 - 1939
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
1929 - 1932
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
1931 - 1932
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
1938
Simono Volperto privati klinika Šiauliuose
Simono Volperto privati klinika Šiauliuose
1930
Buvęs Fridos Arkusienės gyvenamasis namas
Buvęs Fridos Arkusienės gyvenamasis namas
1939
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi  Aukštesnioji komercijos mokykla)
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi Aukštesnioji komercijos mokykla)
1933 - 1935
Respublikinė Klaipėdos ligoninė (buvusi Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė)
Respublikinė Klaipėdos ligoninė (buvusi Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė)
1931 - 1933
Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune
Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune
1931 - 1940
Jurgio Stančiausko bažnyčia Šančiuose
Jurgio Stančiausko bažnyčia Šančiuose
1931
Kultūros namų Kudirkos Naumiestyje projektas
Kultūros namų Kudirkos Naumiestyje projektas
1939
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
1938
Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“ Kaune
Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“ Kaune
1929
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
1930
Žydų realinė gimnazija Kaune
Žydų realinė gimnazija Kaune
1931
Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė
Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė
1935 - 1937
Zenono ir Elenos Gerulaičių gyvenamasis namas Kaune
Zenono ir Elenos Gerulaičių gyvenamasis namas Kaune
1934
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
1935 - 1938
Raseinių senojo pašto pastatas
Raseinių senojo pašto pastatas
1933 - 1934
Vlado Stankūno namas Kaune, Savanorių g. 58
Vlado Stankūno namas Kaune, Savanorių g. 58
1934
Romo Ovsiejaus Nochimo namas Kaune
Romo Ovsiejaus Nochimo namas Kaune
1929 - 1931
Kauno vokiečių aukštesnioji realinė gimnazija (dab. A. Puškino gimnazija)
Kauno vokiečių aukštesnioji realinė gimnazija (dab. A. Puškino gimnazija)
1923 - 1930
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
1930
Ernsto Vegnerio gyvenamasis namas Kaune
Ernsto Vegnerio gyvenamasis namas Kaune
1934
Namas Kaune, L. Sapiegos g. 4
Namas Kaune, L. Sapiegos g. 4
1935
P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone
P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone
1938
Prienų karinis miestelis
Prienų karinis miestelis
1935 - 1939
Raseinių karinis miestelis
Raseinių karinis miestelis
1936 - 1939
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų kareivinių kompleksas
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų kareivinių kompleksas
1900 - 1940
Telšių karinis miestelis
Telšių karinis miestelis
1939
Šiaulių Gubernijos karinis miestelis
Šiaulių Gubernijos karinis miestelis
1920 - 1940
Seredžiaus karinis miestelis
Seredžiaus karinis miestelis
1936 - 1939
Pajuosčio karinis miestelis
Pajuosčio karinis miestelis
1931 - 1939
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
1939
Neidentifikuotas trijų aukštų pastatas
Neidentifikuotas trijų aukštų pastatas
Žemaičių muziejus „Alka“
Žemaičių muziejus „Alka“
1936 - 1941
Kėdainių gimnazija
Kėdainių gimnazija
1935 - 1944
Vila „Šilelis“
Vila „Šilelis“
1938 - 1939
Vila Naglio g. 8
Vila Naglio g. 8
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune
Pastatas Kaune Vilniaus g. 19
Pastatas Kaune Vilniaus g. 19
1924
Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės gyvenamieji namai
Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės gyvenamieji namai
1939
Meilacho Melamedo namas Kaune
Meilacho Melamedo namas Kaune
1938 - 1939
Janinos Rožanskienės namas
Janinos Rožanskienės namas
1939
Dumbrių namas Ukmergėje
Dumbrių namas Ukmergėje
1933
Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
1937 - 1940
Lietuvos šaulių sąjungos namai Utenoje
Lietuvos šaulių sąjungos namai Utenoje
1933
Maušos ir Natano Feinbergų namas
Maušos ir Natano Feinbergų namas
1929
Liongino Juknevičiaus namas
Liongino Juknevičiaus namas
1937
Bendrovės „Maistas“ mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje
Bendrovės „Maistas“ mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje
1931 - 1932
Buvusi Marijampolės Petro Armino pradžios mokykla
Buvusi Marijampolės Petro Armino pradžios mokykla
1934
Alytaus trečioji pradinė mokykla
Alytaus trečioji pradinė mokykla
1937
Lietuvos banko skyrius Biržuose
Lietuvos banko skyrius Biržuose
1934
Plungės geležinkelio stotis
Plungės geležinkelio stotis
1931 - 1932
Geležinkeliečių poilsio namai Obeliuose
Geležinkeliečių poilsio namai Obeliuose
1930
Panevėžio ligonių kasos
Panevėžio ligonių kasos
1936 - 1937
Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas
Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas
1933
Buvęs notaro Jono Dikino namas Raseiniuose
Buvęs notaro Jono Dikino namas Raseiniuose
1933 - 1936
Buvusi Raseinių autobusų stotis
Buvusi Raseinių autobusų stotis
Raseinių pradžios mokykla
Raseinių pradžios mokykla
1933
Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas
Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas
1932
Kėdainių apskrities savivaldybės ligoninė
Kėdainių apskrities savivaldybės ligoninė
1935 - 1937
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
1933 - 1937
Palemono pradžios mokykla
Palemono pradžios mokykla
1935 - 1937
Buvęs Zofijos ir Leono Skukauskų namas
Buvęs Zofijos ir Leono Skukauskų namas
1931
1 109

Pagalba nepriklausomybės kovų dalyviams ankstyvaisiais nepriklausomybės metais tapo svarbia visuomenės pareiga. Visgi jaunoje valstybėje šis procesas nebuvo lengvas, stokota lėšų. 1925 m. laiške Kauno miesto Tarybai Lietuvos karo invalidams šelpti Komiteto pirmininkas konstatuoja, kad „didelėmis sunkenybėmis ir su pagalba geriausių Lietuvos piliečių pavyko šiek tiek, nors ir labai menkai, suorganizuoti invalidų gyvenimą, duodant jiems amato ir šiaip mokslą, steigiant dirbtuves (rūbų siuvykla, kepurių, graverių ir ortopedinė dirbtuvės[1]) ir krautuvę.“[2] Laiške rašoma, kad dirbtuvėse susibūrė apie 100 žmonių.


Pirmasis sumanymas statyti Karo invalidų bendrabutį kilo dar 1925-taisiais. Šiam reikalui, „subsidijuojant valdžiai“ reprezentacinėje Kauno vietoje Komitetas iš piliečio Alekso Čulkovo[3] 1922 m. nupirko sklypą[4]. Architektas Feliksas Vizbaras netrukus paruošė bendrabučio projektą, kurį 1925 m. rugsėjo 26 d. patvirtino Kauno miesto Statybos komisija[5]. Istorizmo stilistikos objektą buvo nuspręsta papuošti monumentalia Vyčio skulptūra. Šis ekstravagantiškas sumanymas šiandiena įdomus kaip vienas įdomiausių bandymų suteikti architektūrai lietuvišką charakterį.


Visgi brangaus, apie milijoną litų[6] kainuoti turėjusio, objekto statybos neprasidėjo. Bendrabučio gyventojai glaudėsi kukliame dieniame name, kurio aprašymas išliko to meto spaudoje: „Dar prieš dvejetą metų Duonelaičio gatvėje Kaune, prieš Karo muziejaus sodelį kiurksojo mažas medinis karo invalidų namukas. Kol sodelyje tupėjo taip pat žema senoji Karo muziejaus pašiūrė, pusė bėdos tebeatrodė ir tas namelis. O kai mums savojo jūros laivyno stokai priminti kartais suplevėsuodavo prieš tą namelį imituotose laivo stiebuose įvairių spalvų vėliavos, namelis net išdidus atrodydavo, tartum sakyte sakydamas, kad ir senai medinei kūdros valčiai valia svajoti apie plieninius vandenyno milžinus“[7].


Naujasis pastatas iškilo 1935 m., gretimame sklype jau stovint Žemės ūkio bankui. Projekto autoriai – Krašto Apsaugos Ministerijos Technikos komiteto pirmininkas pulkininkas inžinierius Jonas Acus Acukas ir Karo butų skyriaus inžinierius Jonas Kriščiukaitis[8], objektui suteikė gerokai santūresnį, o kartu ir ekonomiškesnį pavidalą. Statyba atsėjo virš 200 tūkst. litų. Kaštus kiek atpigino ir tai, kad dalis plytų buvo gauta nugriovus senąjį Karo muziejaus pastatą – „iš nugriauto pastato buvo gauta 80.050 sveikų plytų“[9]. Keturių aukštų, aštuonių butų pastatas su centriniu šildymu – charakteringas kaunietiškojo modernizmo pavyzdys. Pagrindinio fasado bendroji kompozicija simetriška. Reprezentatyvumo suteikia portalas, solidūs karnizai. Kiemo fasadas gerokai asketiškesnis.


Vaidas Petrulis




[1] „Šis tas apie karo invalidams šelpti komitetą“, Lietuvos karo invalidas, 1936, nr. 1, p. 28.


[2] KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 1.


[3] KAA, f. 218, ap. 2, b. 1147, l. 6.


[4] KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 1.


[5] KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 16.


[6] KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.


[7] „Nauji karo invalidų namai Kaune“, Lietuvos aidas, 1935 m. birželio 1 d., p. 3.


[8] KAA, f. 218, ap. 2, b. 1147, l. 6.


[9] „Šis tas apie karo invalidams šelpti komitetą“, Lietuvos karo invalidas, 1936, nr. 1, p. 29.


Neįgyvendintas 1925 m. projektas. KAA, f. 218. ap. 2, b. 1069, l. 16.
Neįgyvendintas 1925 m. projektas. KAA, f. 218. ap. 2, b. 1069, l. 16.
Neįgyvendintas 1925 m. projektas, I a. planas. KAA, f. 218. ap. 2, b. 1069, l. 16.
Neįgyvendintas 1925 m. projektas, I a. planas. KAA, f. 218. ap. 2, b. 1069, l. 16.
Naujasis pastatas 1936 m. Iš leidinio „Lietuvos karo invalidas“, 1936, nr. 1, p. 29.
Naujasis pastatas 1936 m. Iš leidinio „Lietuvos karo invalidas“, 1936, nr. 1, p. 29.
Fasadas, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
Fasadas, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
I a. planas, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
I a. planas, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
II, III ir IV a. planai, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
II, III ir IV a. planai, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
Rūsys, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
Rūsys, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
Mansardinio aukšto planas, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
Mansardinio aukšto planas, 1934 m. projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 2.
Fasadas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasadas. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado detalė. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado detalė. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado detalė. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado detalė. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado detalė. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Fasado detalė. V. Petrulio nuotr., 2017 m.
Kiemo fasadas. V. Petrulio nuotr., 2006 m.
Kiemo fasadas. V. Petrulio nuotr., 2006 m.