Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų kompleksas
(Išlikęs
, k.k.v.r.
1090
)
<p style="text-align: justify;">Teritorija, kurioje šiuo metu stovi Lietuvos rašytojų sąjungos rūmai, kelis amžius priklausė Šv. Jurgio bažnyčios karmelitams. 1778 m. vienuoliai dalį Jurgio Radvilos jiems padovanotos žemės pardavė Vilniaus pirkliams<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Pirkliai sklypo savininkai dažnai keitėsi. Vienas jų, Eduardas Voinickis, 1839 m. pradėjo statyti naują dviejų aukštų pastatą, kurį suprojektavo arch. Karolis Gregotovičius.</p>
<p style="text-align: justify;">Su pertraukomis beveik 30 metų vykusi namo statyba užbaigta tik 1868 m. Per tą laiką pasikeitė trys savininkai. Tuometis savininkas A. Manasevičius 1863 m. pasitvirtino naują projektą, ir per penkerius metus iškilo didelis uždarą kiemą supantis 2–3 aukštų pastatas. 1882 m. jį nusipirko grafas Ignotas Karolis Korvin-Milevskis. Buvusį nuomojamų butų namą jis pavertė rezidenciniu.</p>
<p style="text-align: justify;">Namo rekonstrukcijai suprojektuoti ir įvykdyti grafas pasikvietė inžinierių Feliksą Jasinskį (1856–1899). Ant šiaurinio korpuso buvo užstatytas trečias aukštas, rekonstruotas vakarinis namo sparnas<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Grafas buvo surinkęs apie 250 XIX a. antrosios pusės Europos dailininkų paveikslų kolekciją<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>, kurią planavo patalpinti pietiniame korpuse. Jasinskis būsimos galerijos išorei suteikė puošnias neobaroko formas. Korpuso vidus buvo naujai suplanuotas: įrengta abu aukštus užimanti <span>pailga</span> laiptinė-galerija ir vestibiulis. Abiejuose aukštuose suplanuotos erdvios pereinamos salės, prabangūs juodo ir balto marmuro laiptai su turtingo ornamento turėklais, geometriniais augalinių motyvų ornamentais puoštos kesoninės lubos. Salių sienų apačios uždengtos drožinėtais medžio paneliais, kesoninių lubų plafonai apsupti sudėtingo piešinio reljefais, sienos palubėje apjuostos plačia gipsatūra. Salėse pastatytos prabangios neobarokinės krosnys, įrengti židiniai.</p>
<p style="text-align: justify;">1888 m. Jasinskis išvyko iš Vilniaus. Rūmų rekonstrukciją užbaigė inžinierius Julijonas Januševskis (1857 – po 1914)<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. Į dešinę nuo pagrindinių durų jis suprojektavo naują įvažiavimo arką, uždaromą metaliniais vartais. 1892–1893 m. pagal archit. Tadeušo Rostvorovskio projektą rytiniame korpuse (prie K. Sirvydo gatvės) buvo įrengti grafo gyvenamieji kambariai. Korpuso fasadas perdirbtas pagal pietinio pavyzdį.</p>
<p style="text-align: justify;">1893 m. grafas Korvin-Milevskis su visa tapybos kolekcija persikėlė į Krokuvą, o visai naujus rūmus 1894 m. pardavė grafui Antanui Tiškevičiui. Pastarasis čia gyveno tik 15 metų. Per tą laiką buvo šiek tiek pakeisti rytinio korpuso interjerai (virš durų įkomponuoti Tiškevičių herbai). Nusigyvenusio grafo turtas 1909 m. buvo parduotas iš varžytinių. Rūmus nupirko Plungės dvaro savininkė kunigaikštienė Marija Skuževska Oginskienė (1857–1945). Ji rūmus valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Dr. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė mano, kad <em>analogų Vilniuje neturinčius</em> kalto metalo šviestuvus, laiptų groteles vestibiulyje užsakė būtent ši savininkė<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>. Pagal jos norus buvo pakoreguotas ir fasadų dekoras, kuriame atsirado kunigaikštienės inicialų.</p>
<p style="text-align: justify;">Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizuoti rūmai buvo perduoti 1940 m. įkurtoms Lietuvos TSR tarybinių rašytojų ir Lietuvos TSR tarybinių kompozitorių sąjungoms. Čia buvo ir mėnraščio „Pergalė“ (nuo 1945) bei savaitraščio<em> „</em>Literatūra ir menas“ (nuo 1946) redakcijos. Rytiniame rūmų korpuse dvejus metus gyveno rašytojas, Rašytojų sąjungos pirmininkas Petras Cvirka. Šis faktas buvo svarbus sovietmetyje rūmams sutekiant paminklo statusą: 1973 m. Lietuvos kultūros paminklų sąrašuose jie yra ne tik vietinės reikšmės architektūros, bet ir istorijos paminklas.</p>
<p style="text-align: justify;">Vėliau (apie 1966) rūmuose liko vieni rašytojai. 1970–1973 m. pagal architekto Antano Kunigėlio projektą rūmai buvo restauruoti<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>. Pagal išlikusį autentą atstatyti lubų lipdiniai, ąžuoliniai įsprūdiniai paneliai, rūsyje įrengta kavinė<a title="" href="#_ftn7">[7]</a>. Dar kartą rūmai atnaujinti 1986 m.<a title="" href="#_ftn8">[8]</a>. Dar daugiau restauratoriams teko pasidarbuoti po 1990 m. avarijos, kai sprogus vamzdžiams karštas vanduo užliejo du pietrytinės rūmų dalies aukštus. Permirko lubos, medžio drožiniai, kesonų angokraščiai, gipsatūros. Restauracijos darbai vyko dvejus metus. 1992 m. buvo atliekami pastato pamatų inžineriniai tyrimai<a title="" href="#_ftn9">[9]</a>. Paskutinius remonto darbus šiuose rūmuose (2005) išprovokavo  tragedijos, kai, lipdami laiptais į rūsyje veikiančią kavinę, mirtinai arba smarkiai susižalojo keletas rašytojų. Pertvarkius pavojingus laiptus, tragedijos baigėsi.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Morta Baužienė</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Baliulis, A. Rūmai Vilniuje Rašytojų g. 6. Istoriniai tyrimai, 1977, VAA, f. 1019, ap. 11, b. 250.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Grafo Ignoto Karolio Korvin-Milevskio rūmų Vilniuje Jurgio skersgatvyje projektai, 1882 m., LVIA, f. 938, ap. 4, b. 803, l. 3–8.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Žilėnas, V. Lietuvos kolekcininkai ir muziejininkai. Ignas Korvinas-Milevskis. <em>Kultūros barai</em>, 1983, nr. 1, p. 60.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Grafo Milevskio rūmų Vilniuje fasado sutvarkymas, 1888 m., LVIA, f. 938, ap. 4, b. 1608, l. 3–4.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> Lukšionytė-Tolvaišienė, N. <em>Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje</em>, Vilnius: VDA leidykla, 2000, p. 99.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> Kunigėlis, A. Vilnius, Rašytojų 6, LTSR rašytojų sąjunga. Projektinė užduotis, 1971, VAA, f. 2, b. 309-1; architektūrinė-statybinė dalis, b. 309-2, l. 3–4.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> Kunigėlis, A. Vilnius, Rašytojų 6, LTSR rašytojų sąjunga. Projektinė užduotis, 1971, VAA, f. 2, b. 309-1; architektūrinė-statybinė dalis, b. 309-2, l. 7.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref8">[8]</a> Stepulienė, V. Vilnius, Rašytojų g. 6. Darbo projektas. Architektūriniai-statybiniai sprendimai, 1986, VAA, f. 2, b. 309-22, 23, 24.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref9">[9]</a> Vilnius, Širvydo 6, Rašytojų sąjunga: Pastato deformacijų tyrimas. Darbo ataskaita. Technikos universitetas, 1992, VAA, f. 1019, ap. 11, b. 6942, l. 1-27.</p>
</div>
</div>
<p style="text-align: justify;"><br /><br /></p>
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., K. Sirvydo g. 6
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Karolis Gregotovičius, Feliksas Jasinskis, Julijonas Januševskis, Tadeušas Rostvorovskis, Antanas Kunigėlis, Vitalija Stepulienė
Metai: 1839
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Rūmai
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 12
Susiję objektai
Zenono Jonaičio namas Kaune
Zenono Jonaičio namas Kaune
1932
Donskių namas ir sklypas Kaune
Donskių namas ir sklypas Kaune
Viešbutis "Central" (dab. BEST BALTIC hotel Druskininkai Central)
Viešbutis "Central" (dab. BEST BALTIC hotel Druskininkai Central)
1900 - 1909
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
1896
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
1900 - 1907
Ukmergės Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia
Ukmergės Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia
1818 - 1931
Žemoslavlio dvaro sodyba
Žemoslavlio dvaro sodyba
1874 - 1883
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Vilniaus choralinė sinagoga
Vilniaus choralinė sinagoga
1900 - 1903
Kauno choralinė sinagoga
Kauno choralinė sinagoga
1872
Marijampolės sinagoga
Marijampolės sinagoga
1899
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Alytaus sinagoga
Alytaus sinagoga
Druskininkų cerkvė
Druskininkų cerkvė
1861 - 1865
Panevėžio kapinių stačiatikių cerkvė
Panevėžio kapinių stačiatikių cerkvė
1892
Trakų cerkvė
Trakų cerkvė
1861 - 1863
Zavadskių rūmai Vilniuje
Zavadskių rūmai Vilniuje
1764 - 1886
Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas
Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
1876 - 1911
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
1635 - 1885
„Medininkų“ namas
„Medininkų“ namas
Pinigų muziejus Vilniuje
Pinigų muziejus Vilniuje
1874 - 1937
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
1781
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
1854 - 1934
Žydų ligoninė Kaune
Žydų ligoninė Kaune
1854 - 1929
Namas Kaune, Palangos g. 16
Namas Kaune, Palangos g. 16
1865 - 1898
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Kurpių g. 29
Namas Kaune, Kurpių g. 29
1876
Kėdainių karinis miestelis
Kėdainių karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Marijampolės karinis miestelis
Marijampolės karinis miestelis
Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
1900
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
1908 - 1909
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
1903 - 1906
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
Vila „Anapilis”
Vila „Anapilis”
1898 - 1900
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
1895 - 1900
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
1900 - 1910
Palangos kurhauzas
Palangos kurhauzas
1877 - 1880
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
1897 - 1907
1 45

Teritorija, kurioje šiuo metu stovi Lietuvos rašytojų sąjungos rūmai, kelis amžius priklausė Šv. Jurgio bažnyčios karmelitams. 1778 m. vienuoliai dalį Jurgio Radvilos jiems padovanotos žemės pardavė Vilniaus pirkliams[1]. Pirkliai sklypo savininkai dažnai keitėsi. Vienas jų, Eduardas Voinickis, 1839 m. pradėjo statyti naują dviejų aukštų pastatą, kurį suprojektavo arch. Karolis Gregotovičius.


Su pertraukomis beveik 30 metų vykusi namo statyba užbaigta tik 1868 m. Per tą laiką pasikeitė trys savininkai. Tuometis savininkas A. Manasevičius 1863 m. pasitvirtino naują projektą, ir per penkerius metus iškilo didelis uždarą kiemą supantis 2–3 aukštų pastatas. 1882 m. jį nusipirko grafas Ignotas Karolis Korvin-Milevskis. Buvusį nuomojamų butų namą jis pavertė rezidenciniu.


Namo rekonstrukcijai suprojektuoti ir įvykdyti grafas pasikvietė inžinierių Feliksą Jasinskį (1856–1899). Ant šiaurinio korpuso buvo užstatytas trečias aukštas, rekonstruotas vakarinis namo sparnas[2]. Grafas buvo surinkęs apie 250 XIX a. antrosios pusės Europos dailininkų paveikslų kolekciją[3], kurią planavo patalpinti pietiniame korpuse. Jasinskis būsimos galerijos išorei suteikė puošnias neobaroko formas. Korpuso vidus buvo naujai suplanuotas: įrengta abu aukštus užimanti pailga laiptinė-galerija ir vestibiulis. Abiejuose aukštuose suplanuotos erdvios pereinamos salės, prabangūs juodo ir balto marmuro laiptai su turtingo ornamento turėklais, geometriniais augalinių motyvų ornamentais puoštos kesoninės lubos. Salių sienų apačios uždengtos drožinėtais medžio paneliais, kesoninių lubų plafonai apsupti sudėtingo piešinio reljefais, sienos palubėje apjuostos plačia gipsatūra. Salėse pastatytos prabangios neobarokinės krosnys, įrengti židiniai.


1888 m. Jasinskis išvyko iš Vilniaus. Rūmų rekonstrukciją užbaigė inžinierius Julijonas Januševskis (1857 – po 1914)[4]. Į dešinę nuo pagrindinių durų jis suprojektavo naują įvažiavimo arką, uždaromą metaliniais vartais. 1892–1893 m. pagal archit. Tadeušo Rostvorovskio projektą rytiniame korpuse (prie K. Sirvydo gatvės) buvo įrengti grafo gyvenamieji kambariai. Korpuso fasadas perdirbtas pagal pietinio pavyzdį.


1893 m. grafas Korvin-Milevskis su visa tapybos kolekcija persikėlė į Krokuvą, o visai naujus rūmus 1894 m. pardavė grafui Antanui Tiškevičiui. Pastarasis čia gyveno tik 15 metų. Per tą laiką buvo šiek tiek pakeisti rytinio korpuso interjerai (virš durų įkomponuoti Tiškevičių herbai). Nusigyvenusio grafo turtas 1909 m. buvo parduotas iš varžytinių. Rūmus nupirko Plungės dvaro savininkė kunigaikštienė Marija Skuževska Oginskienė (1857–1945). Ji rūmus valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Dr. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė mano, kad analogų Vilniuje neturinčius kalto metalo šviestuvus, laiptų groteles vestibiulyje užsakė būtent ši savininkė[5]. Pagal jos norus buvo pakoreguotas ir fasadų dekoras, kuriame atsirado kunigaikštienės inicialų.


Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizuoti rūmai buvo perduoti 1940 m. įkurtoms Lietuvos TSR tarybinių rašytojų ir Lietuvos TSR tarybinių kompozitorių sąjungoms. Čia buvo ir mėnraščio „Pergalė“ (nuo 1945) bei savaitraščioLiteratūra ir menas“ (nuo 1946) redakcijos. Rytiniame rūmų korpuse dvejus metus gyveno rašytojas, Rašytojų sąjungos pirmininkas Petras Cvirka. Šis faktas buvo svarbus sovietmetyje rūmams sutekiant paminklo statusą: 1973 m. Lietuvos kultūros paminklų sąrašuose jie yra ne tik vietinės reikšmės architektūros, bet ir istorijos paminklas.


Vėliau (apie 1966) rūmuose liko vieni rašytojai. 1970–1973 m. pagal architekto Antano Kunigėlio projektą rūmai buvo restauruoti[6]. Pagal išlikusį autentą atstatyti lubų lipdiniai, ąžuoliniai įsprūdiniai paneliai, rūsyje įrengta kavinė[7]. Dar kartą rūmai atnaujinti 1986 m.[8]. Dar daugiau restauratoriams teko pasidarbuoti po 1990 m. avarijos, kai sprogus vamzdžiams karštas vanduo užliejo du pietrytinės rūmų dalies aukštus. Permirko lubos, medžio drožiniai, kesonų angokraščiai, gipsatūros. Restauracijos darbai vyko dvejus metus. 1992 m. buvo atliekami pastato pamatų inžineriniai tyrimai[9]. Paskutinius remonto darbus šiuose rūmuose (2005) išprovokavo  tragedijos, kai, lipdami laiptais į rūsyje veikiančią kavinę, mirtinai arba smarkiai susižalojo keletas rašytojų. Pertvarkius pavojingus laiptus, tragedijos baigėsi.


Morta Baužienė




[1] Baliulis, A. Rūmai Vilniuje Rašytojų g. 6. Istoriniai tyrimai, 1977, VAA, f. 1019, ap. 11, b. 250.


[2] Grafo Ignoto Karolio Korvin-Milevskio rūmų Vilniuje Jurgio skersgatvyje projektai, 1882 m., LVIA, f. 938, ap. 4, b. 803, l. 3–8.


[3] Žilėnas, V. Lietuvos kolekcininkai ir muziejininkai. Ignas Korvinas-Milevskis. Kultūros barai, 1983, nr. 1, p. 60.


[4] Grafo Milevskio rūmų Vilniuje fasado sutvarkymas, 1888 m., LVIA, f. 938, ap. 4, b. 1608, l. 3–4.


[5] Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje, Vilnius: VDA leidykla, 2000, p. 99.


[6] Kunigėlis, A. Vilnius, Rašytojų 6, LTSR rašytojų sąjunga. Projektinė užduotis, 1971, VAA, f. 2, b. 309-1; architektūrinė-statybinė dalis, b. 309-2, l. 3–4.


[7] Kunigėlis, A. Vilnius, Rašytojų 6, LTSR rašytojų sąjunga. Projektinė užduotis, 1971, VAA, f. 2, b. 309-1; architektūrinė-statybinė dalis, b. 309-2, l. 7.


[8] Stepulienė, V. Vilnius, Rašytojų g. 6. Darbo projektas. Architektūriniai-statybiniai sprendimai, 1986, VAA, f. 2, b. 309-22, 23, 24.


[9] Vilnius, Širvydo 6, Rašytojų sąjunga: Pastato deformacijų tyrimas. Darbo ataskaita. Technikos universitetas, 1992, VAA, f. 1019, ap. 11, b. 6942, l. 1-27.





Lietuvos rašytojų sąjungos rūmai 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmai 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Stogelis virš durų iš K. Sirvydo g. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Stogelis virš durų iš K. Sirvydo g. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Durys 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Durys 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Rūmai glaudžiasi prie Šv. Jurgio bažnyčios varpinės. P. T. Laurinaičio nuotr., 2013 m.
Rūmai glaudžiasi prie Šv. Jurgio bažnyčios varpinės. P. T. Laurinaičio nuotr., 2013 m.
Skirtingo aukščio korpusų jungtis kieme. M. Baužienės nuotr., 2013 m.
Skirtingo aukščio korpusų jungtis kieme. M. Baužienės nuotr., 2013 m.
Kiemo fasadų formos. M. Baužienės nuotr., 2013 m.
Kiemo fasadų formos. M. Baužienės nuotr., 2013 m.
Krosnis koridoriuje prie dabar nenaudojamos didžiosios salės. M. Baužienės nuotr., 2013 m.
Krosnis koridoriuje prie dabar nenaudojamos didžiosios salės. M. Baužienės nuotr., 2013 m.
Vienos iš salių lubų medžio aplikacijos 2013 m. M. Baužienės nuotr.
Vienos iš salių lubų medžio aplikacijos 2013 m. M. Baužienės nuotr.
Fasado fragmentas 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado fragmentas 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado fragmentas 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado fragmentas 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado fragmentas 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado fragmentas 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado fragmentas 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado fragmentas 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.