Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai) (Išlikęs, k.k.v.r. 32474) (1)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Šv. Gertrūdos g. 33
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Ustinas Golinevičius, Juozas Segalauskas, Liuda Perevičienė
Stiliai: Istorizmas
Metai: 1781
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: LDK, Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Viešbutis
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 14
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 1 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Austerija
Teritorijos: Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai) , Kauno senamiestis

Austerija – Kauno miestui priklausantys užvažiuojami namai, M. Daukšos ir Šv. Gertrūdos gatvių kampe pradėti statyti 1781 m. rugpjūčio 4 d.[1] Statybos darbams vadovavo meistras Juozapas Lenčevskis su keturiais pagalbininkais ir trimis samdiniais. Netrukus buvo pastatytas mūrinis dviejų aukštų čerpėmis dengtas pastatas, kuris dešimčiai metų buvo išnuomotas Kauno burmistrui ir vaitui bajorui Juozapui Chrapickiui. Šiam tapus Kauno teisėju, austerija tomis pačiomis sąlygomis pernuomota buvusiam burmistrui bajorui Jonui Kšižanovskiui.

Buvęs nuomotojas perduodamas pastatą 1792 m. gegužę privalėjo sutvarkyti ir suremontuoti stogą, langus, krosnis, grindis, duris, spynas ir t. t.[2] Tačiau po mėnesio naujas šeimininkas buvo apskųstas Kauno miesto magistratui, kad visiškai netvarko ir neprižiūri austerijos, šiai prižiūrėti pasamdė tik nepilnametį berniuką, nesugebantį apsaugoti statinio. O statiniui buvo būtinas remontas, nes jį nusiaubė rusų armijos kareiviai (1792). Nuniokotame name negalėjo apsistoti pravažiuojantys žmonės, miestas negavo pajamų.

1806 m. nuspręsta pašto arklių stotį ir arklides perkelti prie Rotušės a., o raštininkus ir paštininkus patalpinti bajoro Rodės namuose (XVIII a. pab. bajoras Rodė turėjo 2 mūrinius namus Vilniaus gatvėje)[3]. 1809 m. smulkiai suregistruotas austerijos inventorius leidžia susidaryti vaizdą apie ten buvusias įrengtas patalpas ir jų funkcijas[4]. Įvažiavimai į kiemą buvo pro medinius vartus iš Šv. Gertrūdos ir M. Daukšos gatvių. Pirmame aukšte išsidėstė dvi arklidės – viena skirta pašto, kita svečių arkliams. Iš pašto arkliams skirtos patalpos durys vedė į paštą, o iš keliautojų arklidžių buvo galima patekti į užeigą (karčemą). Pastarojoje taip pat būta durų tiesiai į gatvę. Antrame aukšte buvo įrengti du dideli ir prašmatnesni kambariai (salės) turtingesniems ir kilmingesniems keliautojams – čia stovėjo baltų koklių krosnys su karnizais, medinės grindys, baldai.

1822 m. namas jau stovėjo visiškai apleistas ir išplėštas – išdaužytais langais, išluptais jų rėmais, skylėtu čerpių stogu. Statinys, matyt, nebuvo naudojamas bemaž visą XIX a. 1844 m. Kauno miesto dūma nutarė objektą iš dalies sutvarkyti. Antro aukšto salėse norėta patalpinti ligonius[5]. Ketinta pataisyti stogą, įstiklinti langus, išbaltinti sienas. Tačiau galima spėti, kad darbai nebuvo atlikti.

Kitos žinios apie statinio likimą mus pasiekia iš 1870 m., kai Kauno gubernijos gubernatorius paprašė Kauno miesto dūmos skirti kokį nors nenaudojamą pastatą kariniam sandėliui. Buvo pasiūlyta buvusioji austerija. Ją apžiūrėjus nutarta remontuoti ir perdengti stogą (paimant sveikas čerpes iš kitų stogo vietų), užmūryti langą virš durų (plytas taip pat paimant iš kitos statinio vietos), aklinai užmūryti langus ir duris, kurios veda iš amunicijos sandėlio į kitas pastato dalis[6]. Tačiau amunicijos sandėliui buvo panaudotas kitas miesto pastatas ir austerija liko stovėti apleista ir apgriuvusi.

Nenorėdama, kad austerija visiškai sunyktų, miesto dūma pradėjo ją nuomoti miestiečiams už smulkų vidaus ir išorės remontą. 1880 m. visas pastatas su sklypu buvo parduotas pirkliui Zelikui Dormanui. 1881 m. pagal arch. U. Golinevičiaus projektą buvo užstatytas trečias aukštas bei atliktas vidaus remontas[7]. 1898 m. didelį triaukštį su rūsiu pastatą numatyta pritaikyti butams – perstatytos pertvaros, krosnys, dūmtraukiai, pakeistos vidinės angos[8]. Gyventojams kieme pastatytas tualetas.

XX a. pr.–1903 m. pirmame buvusios austerijos aukšte veikė kepykla, maldos namai, buvo trys gyvenamieji butai ir trys butai su parduotuvėmis, krautuvė „London“. Antrame aukšte įkurdinta 14 butų, trečiame buvo salė vestuvėms ir vienas butas[9].

Intensyviausiai pastatas remontuotas 19211925 m. Paprastai buvo atliekamas smulkus remontas – pagal poreikius kertamos naujos ar didinamos senos langų angos, siekiant pritaikyti patalpas prekybinei paskirčiai. 1921 m. trečiame aukšte buvo įrengta Lifmano šokių klasė[10]. 1922 m. rūsyje įrengta prancūziško vyno „pilstytuvė“, padidintas pirmo aukšto langas iš M. Daukšos g. bei iškirstas naujas trečiame aukšte, padarytas mansardos užstatymo projektas (aut. technikas Segalauskas)[11]. 1923 m. pirmame aukšte iš M. Daukšos g. pusės pagal inž. A. Alonsono (?) brėžinį didinamos langų angos pirmame aukšte bei kertamos naujos durys. 1925 m. rūsys pritaikomas Otto Levitano muilo dirbtuvei.

XX a. 78 dešimtyje tiesiant Šauklių gatvę buvo nugriautas dviaukštis šiaurinis korpusas, iškirstas pasažas, pakeistas vidaus planas. 2010–2011 m. pagal architektės L. Perevičienės fasadų tvarkybos projektą polichrominių tyrimų išvadoje nudažytas fasadas išryškinant vakarinio ir šiaurinio fasadų 12 aukštų barokines detales. Tvarkant šį išskirtinį XVIII a. pab. už Kauno miesto lėšas pastatytą visuomeninį pastatą buvo užmūrytas sovietmečiu suformuotas pasažas. Dabar čia veikia A. Martinaičio vaikų dailės mokykla.

Raimonda Rickevičienė



[1] MAB, f-20, TA-3326, 1781.

[2] KAA, I-69, ap.1, b. 618.

[3] LVIA, SA-3313.

[4] KAA, I-61, ap. 2, b. 162.

[5] KAA, I-61, ap. 2, b. 889.

[6] KAA, I-61, ap. 2, b. 4641, 1871.

[7] KAA, I-61, ap. 2, b. 5845, 1881.

[8] KAA, I-61, ap. 2, b .6504, 1898.

[9] KAA, F-214, ap. 1, b. 3976.

[10] KAA, F-218, ap. 1, b. 16.

[11] KAA, F-218, ap. 1, b. 39.


Komentarai
2013 07 07 | 12:59
Ramūnas Janulaitis
Šiame pastate tarpukariu buvo ir žydų "Javnės" privati berniukų gimnazija (Lietuvos tel. ab. sąrašas 1939 m.).
Susideda iš
Kaip kauniečiai statė namus miesto svečiams (austeriją) (Išlikęs, k.k.v.r. 32474) (0)
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Šv. Gertrūdos g. 33
Kauno austerijos (arba kitaip vadinamų Užvažiuojamų namų) statybos yra susijusios su XVIII a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos bendravalstybine miestų ūkinių reformų programa, kuria siekta sutvarkyti miestus atsižvelgiant į „visuotinės gerovės“ principus. 1776 m. Kauno vaitas Steponas Glembockis...
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1781
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Kaunas
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Viešbutis
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 0
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)