Rezultatai pagal užklausą: Ieškoma frazė - Seimo
LR Seimo (buvę Aukščiausiosios Tarybos) rūmai (Išlikęs, k.k.v.r. 16080) (0)
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Gedimino pr. 53
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Algimantas Nasvytis, Vytautas Nasvytis
Stiliai: Vėlyvasis modernizmas
Metai: 1976 - 1982
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Vilnius
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Parlamentas
Medžiagos: Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 12
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Įgrisęs tipizuotos ir standartizuotos miestų aplinkos monotoniškumas brandžiuoju sovietmečiu architektus ir užsakovus vis dažniau paskatindavo ieškoti raiškesnių kompozicinių sprendimų. Tūrinės formos tolydžio sudėtingėjo, įprastas modernistinis stačiakampis pradėtas skaidyti į daugialypes formas, siekta dinamikos, ekspresyvumo. Tuomečiai Aukščiausios Tarybos Prezidiumo rūmai yra chrestomatinis šio proceso pavyzdys. Įdomu, kad pagrindinė rūmų architektūros idėja – apverstos piramidės principas, kaip Vėlyvojo modernizmo raiškos forma buvo naudota ir Vakaruose. Panašius sprendimus matome Bostono municipaliteto (1968 m.), Birminghamo centrinės bibliotekos (1974 m.) bei daugelyje kitų projektų.

Aukščiausios Tarybos rūmai buvo kurti kaip vientiso valdymo struktūros objektų komplekso dalis. Nors ambicingas projektas iki galo nebuvo įgyvendintas, šalia pagrindinių reprezentacijų rūmų iškilo ir Respublikinės profesinių sąjungų tarybos rūmai (1979 m., architektas Česlovas Mazūras) bei Finansų ministerijos pastatas (1978 m., architektas Andrius Gudaitis). Tiesa, pastarieji neturėjo stipraus reprezentacinio potencialo. Pagrindinis semantinis krūvis teko būtent Aukščiausiai Tarybai. Orientuoti į viena pagrindinių miesto gatvių – Gedimino prospektą, rūmai stovi greta ryškaus „socialistinio realizmo“ architektūros simbolio – M. Mažvydo bibliotekos. Natūralu, išskirtiniu masteliu pasižyminčio objekto kaimynystė įpareigojo sukurti ne mažiau įspūdingą objektą.

Reprezentacijos rūmuose siekta ne per išskirtinį mastelį, ar neįprastas, skulptūriškas formas – bet priešingai, kuriant savyje uždaros ir baigtinės figūros įvaizdį. Formos aiškumą pabrėžia netgi fasadą skaidantys elementai. Tokia uždaro, idealios formos kristalo estetika formuoja išskirtinumo aurą. Prabangos įspūdį turėjo puoselėti ir kokybiškos medžiagos – faktūrinė tinko fasadų apdaila, pirmą kartą Lietuvoje panaudotas tamsintas veidrodinis stiklas, anoduoto metalo langų rėmai. Ši tendencija dar ryškesnė interjeruose. Naudojant medį, gobeleną, keramiką, vitražais, skulptūromis – sukurta prašmatni erdvė, kurioje, visgi, jaučiamas tam tikras vietinis, Lietuvai būdingas koloritas.

Vaidas Petrulis