1932 m. Zarasams suteikus vasarvietės teises dėl savo gražių apylinkių miestelis netrukus buvo pakrikštytas „Lietuvos Šveicarija“[1] ir gana sparčiai plėtėsi: „per paskutiniuosius 3–4 metus buvo pastatyta tikra žodžio prasme moderni savivaldybės ligoninė, gimnazijos rūmai, šaulių namai, dvi halės, erdvi senelių prieglauda, žydų pradžios mokykla, pašto rūmai, buvo įsigyta nuosava elektros stotis ir t.t.“[2]. Kiek ankščiau, „nutolę nuo didesnių Lietuvos centrų“, Zarasai sulaukdavo netgi ir epiteto esą tai Lietuvos „kamčatka“[3].

Kurortinės vietovės ligoninė planuota bemaž kaip sanatorija: „vieta pasirinktajam tikslui visais atžvilgiais tinkama, nes pakankamai aukštoje ir atviroje vietoje, prie pat ežero kranto, apaugusio 20-30 metų pušyno, kur stipresniems ligoniams vasaros metu bus puiki vieta pakvėpuoti sveiku pušyno oru ir pasimaudyti saulė spinduliuose“[4]. Tad, nors projektas architektūrine prasme nėra išskirtinis, iliustruoja tuo metu plačiai paplitusią modernizuoto istorizmo stilistiką, tokios įstaigos atsiradimas buvo svarus žingsnis kuriant socialinę miestelio infrastruktūrą. „Iki 1935 m. apskrityje sveikatos reikalai buvo visai blogoje būklėje, nes medicinos pagalba buvo visiems gyventojams sunkiai prieinama. Vienas dalykas ligoninė neturėjo tinkamų patalpų, kitas, kad ligoninė neturėjo gydymui reikalingų įrengimų. Dabar ligoninė turi rentgeno kabinetą, kvarco ir salux lempas ir kt. įrengimus.“ Tiesa, 1940 m. čia dirbo tik du gydytojai, nors ir tikėtasi, kad „artimiausiu laiku personalas bus labiau padidintas“[5].

 Vaidas Petrulis