Artilerijos sandėlių kompleksas Aukštuosiuose Šančiuose statytas 1883-1889 m. laikotarpyje. Kai kurie pastatai iškilo XX a. pradžioje. Sandėliai buvo skirti Žemuosiuose Šančiuose dislokuotai 28 artilerijos brigadai. 1912 m. teritorijos plane pažymėti šie pastatai: keturi parako sandėliai, vamzdelių sandėlis, pagamintos produkcijos sandėlis, laboratorija, betoninis sandėlis, amunicijos sandėlis, vežimų sandėlis, pabūklų sandėlis, sargų gyvenamasis namas, sargybinė, šaudmenų sandėlis, du neužtaisytų patrankų sviedinių sandėliai, piroksilino sandėlis, du šautuvų šovinių sandėliai, pabūklų dalių sandėlis, devyni sandėliai ir saugykla, kurių tiksli paskirtis plane nenurodyta, keturi šuliniai, du pabūklų lafetų sandėliai, pabūklų sandėliai, sargų gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, laboratorijos sandėlis[1].
Teritorijoje buvo išvedžiotas akmenimis grįstų kelių tinklas, prie visų statinių buvo įrengti taip pat grįsti privažiavimai ir aikštelės. Visas plotas numelioruotas, vanduo nubėgdavo specialiai iškastais grioviais į upelį.
Po Pirmojo pasaulinio karo sandėlių teritorija perėjo Lietuvos kariuomenės, o 1940 m. ir po Antrojo pasaulinio karo – Sovietų Sąjungos kariuomenės žinion. Pastatai buvo naudojami panašiai paskirčiai ir mažai pakito. 1993 m. dalis pastatų perėjo Lietuvos kariuomenės medicinos tarnybos žinion.
Pilnai išliko autentiška teritorijos plano struktūra, susiformavusi XIX a. pabaigoje. Šiuo metu išliko trisdešimt šeši istoriniai statiniai, įskaitant šulinius, atrastos septynios vandens pralaidos po keliais ir pravažiavimais. Kompleksas registruotas LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, dabar gerai tvarkomas, apvalytas nuo savaiminių želdinių, atkurtas autentiškas kraštovaizdis. Pylimais apgaubti artilerijos sandėliai dominuoja kraštovaizdyje Tai vienas tvirtovės kompleksų labiausiai pritaikytų savo urbanistine struktūra prie natūralaus vietovės reljefo, griovos šlaitas panaudotas kelio pravedimui. Komplekso keliai ir pastatai anksčiau maskuotės tikslais buvo apželdinti tuopomis, prieškarinėse fotonuotraukose iš oro – plotas atrodo,kaip želdinių masyvas. Dalis senųjų tuopų yra išlikę[2].
Nijolė Steponaitytė