Kalvarijos karinis miestelis (Išlikęs) (3)
Adresas: Kalvarijos m., Suvalkų g.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Algirdas Šalkauskis
Savininkai: Kalvarijos savivaldybė
Stiliai: Istorizmas
Metai: 1940
Regionas: Marijampolė
Laikotarpis: Carinis, Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinių kompleksas, Karinis, Statinys, Kariniai, Kariniai/Kiti
Medžiagos: Medis, Mūras (akmenų), Mūras (plytų), Metalas
Nuotraukos: 17
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)
Reikšminiai žodžiai: Algirdas Šalkauskis, Istorizmas, Kalvarijos karinis miestelis

Kalvarijoje kariuomenė įkurdinta, kai Užnemunė atiteko Prūsijai, po 1795 m. Miestelyje dislokuotas husarų eskadronas, vienas iš dešimties, sudariusių 5 ąjį juodųjų husarų pulką. Husarai įsikūrė specialiai pastatytose kareivinėse[1].

Apie 1839 m. sudarytame Kalvarijos plane pietvakarinėje miesto pusėje stovėjo du kariniai sandėliai, į šiaurę nuo pašto, prie plento į Marijampolę, pažymėtas kareivinių plotas[2].

1876 m. minimas mieste įsikūręs 2 asis Kuršo leibulonų pulkas, arklidžių, kalvės ir treniruočių aikštės statyba miesto pakraštyje, šalia kareivinių, jau esančių šiaurinėje miesto pusėje (kareivinių komplekso situacijos planą 1877 m. sudarė Kalvarijos apskrities inžinierius architektas Chilinskis).Tačiau šių kareivinių dislokacija nurodoma ne anksčiau paminėtoje vietoje, o į vakarus, nuo evangelikų-liuteronų bažnyčios[3].

Atokiau nuo miestelio, aukštumoje, 1882 m. buvo statomos medinės kareivinės, skirtos Kuršo ulonų Aleksandro III vardo pulkui. Nuo 1895 m. jose įsikūrė trys eskadronai. Teritorijoje pastatytos barakų tipo kareivinės, arklidės, ūkio statiniai, pulko vado namas, statinių tarpe išsiskyrė dviejų aukštų korpusas, kuriame buvo raštinė, butai karininkams ir karininkų klubas. Jame įsikūrė biblioteka, valgykla, puošni iškilmių salė. 1893 m. įgulai pastatyta Šv. Ištikimojo Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro Nevskio (Sv. Blagovernogo Velikogo Kniazia Aleksandra Nevskogo) cerkvė. Nedidelė medinė cerkvė buvo sujungta su valgyklos pastatu. Kareivinių teritorijoje buvo ligoninė kariškiams ir veterinarijos ligoninė[4].

Prie plento į Suvalkus, jo rytų pusėje 1898-1899 m. pastatytas carinės Rusijos armijos kareivinių kompleksas. Šį kompleksą sudarė 27 statiniai. Be kareivinių teritorijoje stovėjo karininkų gyvenamieji namai, štabas, ligoninė, arklidės, dirbtuvės ir kiti ūkio statiniai[5]. 1897 m. Kalvarijoje stovėjo du kariuomenės pulkai: 8 asis pėstininkų Olgos Nikolajevnos vardo ir 2 asis Kuršo ulonų Aleksandro III vardo pulkas.

1905 m. Kalvarijoje stovėjo du Rusijos armijos pulkai: į pietus nuo miesto už Šešupės, prie Suvalkų plento esančiose kareivinėse 112 Uralo pėstininkų pulkas, o šiaurės vakarų pusėje, medinėse kareivinėse – Smolensko ulonų pulkas. 1915 m. į šiaurės vakarus nuo miesto buvusios kareivinės buvo sudegintos. Karo metu sugriauta ir sudeginta didelė dalis pietinio karinio miestelio[6].

1922 m minima 12 pastatų skiriami Žemės ūkio ministerijai, likusieji 13 su žemės plotu Krašto apsaugos ministerija pasilieka savo žinioje

1926 m. užfiksuota 16 pastatų, priklausančių Sveikatos apsaugos ministerijai, griuvėsiai, jų tarpe 12 jų apie 60 ilgio ir 15 m pločio. Pažymima, kad tikslių išmatavimų nustatyti negalima, nes pamatų tašyti akmenys dalinai išimti, apie 3600 kub. m pamatų akmenų parduodama[7].

1926 m. į išlikusias kareivines iš Tauragės perkelta psichiatrinė ligoninė. Tam tikslui perstatyta keletas pastatų - autorius architektas Algirdas Šalkauskis[8]. Kalvarijos psichiatrinės ligoninės projektas. LCVA, f. 1622, ap. 7, b. 186.

1935 m. ligoninės teritorija buvo tvarkoma, pravesta kanalizacija.

1950 m. iš Kalvarijos į Kauną iškėlus psichiatrinę ligoninę, jos pastatuose įsikūrė sovietų armijos dalinys. Sovietmečiu buvo pastatyta keletas daugiabučių gyvenamųjų namų kariškiams, stambių ūkio pastatų. Juos statant prisilaikyta taisyklingo geometrinio išplanavimo principų, tačiau šie pastatai neigiamai paveikė istorinio užstatymo visumą.

Sovietų armijai palikus Lietuvą, po 1993 m., dalis pastatų liko gyvenamaisiais namais, kituose įsikūrė įmonės, parduotuvės, didžiosios kareivinės liko tuščios, vienai jų parengtas pritaikymo gyvenamajam namui grįžtantiems į Lietuvą tremtiniams projektas, pastatas sutvarkytas, buvo likę tik vidaus apdailos darbai. Tačiau jis nebaigtas, apleistas, viskas išplėšta. Antrasis kareivinių pastatas parduotas už simbolinę kainą, išardymui. Dabar ši teritorija nesutvarkyta, keletas pastatų visai nuniokoti.

2012 m. užfiksuoti aštuoni išlikę mūriniai pastatai. Kalvarijos kareivinių kompleksas užima teritoriją miesto prieigose, privažiuojant senuoju plentu iš Suvalkų. Stambūs plytų stiliaus pastatai, stovintys aukštumoje, atviroje vietoje, dominuoja kraštovaizdyje. Tai vienas Kalvarijos, kaip vieno istorinių pasienio miestų, kurio istorija nuo seno susijusi su kariuomenės buvimu, išskirtinių bruožų, papildantis jo urbanistinę-architektūrinę vertę. Tinkamai sutvarkius, karinis miestelis galėtų tapti viena patraukliausių miesto teritorijų.

Tačiau kompleksas neturi jokio apsaugos statuso, toliau nyksta.

2012 m. užfiksuoti 7 išlikę mūriniai pastatai.

Nijolė Steponaitytė 



[1] Miškinis A. Kalvarija. Kaunas, 1994, l. 46.

[2] Internetinė prieiga https://www.maps4u.lt.

[3] Miškinis A., l. 58.

[4] Дандевиль М.В Столетиe 5-огo Лейб драгунского Курляндского императора Алексадрa III-ого полка (История полкa 1803-1903), Спб. 1903, л. 317-318.

[5] Kalvarijos psiciatrinės ligoninės situacijos planas. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 873, l. 16.

[6] Miškinis A., l. 46.

[7] Kalvarijos kareivinių trobesiai ir griuvėsiai. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 873, l. 16.

[8] Kalvarijos psichiatrinės ligoninės vandentiekio ir kanalizacijos projektas. LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 93, l. 1.


Komentarai
2014 11 22 | 19:22
Romas Lisauskas
1939 -1940 liepos mėnesio buvo laikomi Lenkijos internuoti kariškiai apie 1000. 1940 m okupavus TSRS buvo išvežti į Rusiją . 1941-1943 m belaisbių stovykla OFLAG 336 kareivinių pasatuose bei šalimais pastatytuose barakuose buvo laikomi rusų karo belaisviai pagrinde karininkai 4500-5000 šalimais pastatų, į pietus jų palaidojimo vieta. Šiuo metu žolėmis apaugęs laukas Palaidota daugiau kaip 1000 belaisvių (tikslus skaičius nežinomas) . 1945 metais čia buvo 3 Baltarusijos fronto kontržvalgybos valdybos «СМЕРШ» specialusis kalėjimas kuriame galėjo būti laikoma virš 1000 vokiečių belaisvių .duomenys paremti šaltiniais
2014 11 22 | 19:38
Romas Lisauskas
„1905 m. Kalvarijoje stovėjo du Rusijos armijos pulkai: ....o šiaurės vakarų pusėje, medinėse kareivinėse – Smolensko ulonų pulkas.“Suvalkų gubernijos atmintinėje 1904 m nurodyta, kad III kavalerijos divizijos 8 Smolensko dragūnų Imperatoriaus Aleksandro III pulkas (štabas, 2,3,4,5,6 eskad.) dislokuoti Vilkaviškyje ir 1 eskad. dislokuotas Virbalyje, Suvalkų gubernijos atmintinėje 1907 m nurodyta, kad III kavalerijos divizijos 8 Smolensko dragūnų pulkas dislokuotas Vilkaviškyje, todėl abejonių kelia teiginys, kad Smolensko ulonų pulkas buvo dislokuotas Kalvarijoje ir tuo labiau šiaurės vakarų pusėje kur iš šių bei kitų šaltinių (5leib dragūnų Kuršių pulko istorija, 1903 m leidinys)duomenimis buvo dislokuotas leib-dragūnų Kuršių Imperatoriaus Aleksandro III pulkas, kuriame tarnavo 1000 kariu (6 eskadronai). Suvalkų gubernijos atmintinės 1907 m duomenimis 1906 m Kalvarijoje buvo dislokuota 5-sis leib-dragūnų Kuršių pulkas, 18 šaulių pulkas, 112 Uralo pėst. pulkas
2014 11 22 | 21:28
Romas Lisauskas
„1897 m. Kalvarijoje stovėjo du kariuomenės pulkai: 8 asis pėstininkų Olgos Nikolajevnos vardo ir 2 asis Kuršo ulonų Aleksandro III vardo pulkas.“ Suvalkų gub. atmintinės išleistos 1896 m Suvalkų gub. buvo dislokuota 5-os šaulių brigados dalinai: 17 šaulių pulk. Marijampolėje, 18 šaulių pulk. Kalvarijoje, 19 šaulių pulk. Suvalkuose, 20 šaulių pulk. Suvalkuose, 26 divizijos 104 pėstininkų pulk. Augustave. Pagal Suvalkų gub. atmintinę išleistą 1898 m Suvalkų gub. buvo dislokuota 5-os šaulių brigados dalinai: 17 šaulių pulk. Marijampolėje, 18 šaulių pulk. Kalvarijoje, 19 šaulių pulk. Suvalkuose, 20 šaulių pulk. Suvalkuose. Suvalkų gub. nurodytu laiku nebuvo dislokuota 8 ojo pėstininkų Olgos Nikolajevnos vardo pulko ir 112 Uralo pėstininkų pulk . Pagal Suvalkų gub. atmintinę išleistą 1899 m 112 Uralo pulk. buvo dislokuotas Kalvarijoje1899 m. pastatytame kariniame miestelyje. 8 pėstininkų pulk. turėjo Estlandijos vardą ir Kalvarijoje dislokuotas nebuvo