Kalvarijoje kariuomenė įkurdinta, kai Užnemunė atiteko Prūsijai, po 1795 m. Miestelyje dislokuotas husarų eskadronas, vienas iš dešimties, sudariusių 5 ąjį juodųjų husarų pulką. Husarai įsikūrė specialiai pastatytose kareivinėse[1].

Apie 1839 m. sudarytame Kalvarijos plane pietvakarinėje miesto pusėje stovėjo du kariniai sandėliai, į šiaurę nuo pašto, prie plento į Marijampolę, pažymėtas kareivinių plotas[2].

1876 m. minimas mieste įsikūręs 2 asis Kuršo leibulonų pulkas, arklidžių, kalvės ir treniruočių aikštės statyba miesto pakraštyje, šalia kareivinių, jau esančių šiaurinėje miesto pusėje (kareivinių komplekso situacijos planą 1877 m. sudarė Kalvarijos apskrities inžinierius architektas Chilinskis).Tačiau šių kareivinių dislokacija nurodoma ne anksčiau paminėtoje vietoje, o į vakarus, nuo evangelikų-liuteronų bažnyčios[3].

Atokiau nuo miestelio, aukštumoje, 1882 m. buvo statomos medinės kareivinės, skirtos Kuršo ulonų Aleksandro III vardo pulkui. Nuo 1895 m. jose įsikūrė trys eskadronai. Teritorijoje pastatytos barakų tipo kareivinės, arklidės, ūkio statiniai, pulko vado namas, statinių tarpe išsiskyrė dviejų aukštų korpusas, kuriame buvo raštinė, butai karininkams ir karininkų klubas. Jame įsikūrė biblioteka, valgykla, puošni iškilmių salė. 1893 m. įgulai pastatyta Šv. Ištikimojo Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro Nevskio (Sv. Blagovernogo Velikogo Kniazia Aleksandra Nevskogo) cerkvė. Nedidelė medinė cerkvė buvo sujungta su valgyklos pastatu. Kareivinių teritorijoje buvo ligoninė kariškiams ir veterinarijos ligoninė[4].

Prie plento į Suvalkus, jo rytų pusėje 1898-1899 m. pastatytas carinės Rusijos armijos kareivinių kompleksas. Šį kompleksą sudarė 27 statiniai. Be kareivinių teritorijoje stovėjo karininkų gyvenamieji namai, štabas, ligoninė, arklidės, dirbtuvės ir kiti ūkio statiniai[5]. 1897 m. Kalvarijoje stovėjo du kariuomenės pulkai: 8 asis pėstininkų Olgos Nikolajevnos vardo ir 2 asis Kuršo ulonų Aleksandro III vardo pulkas.

1905 m. Kalvarijoje stovėjo du Rusijos armijos pulkai: į pietus nuo miesto už Šešupės, prie Suvalkų plento esančiose kareivinėse 112 Uralo pėstininkų pulkas, o šiaurės vakarų pusėje, medinėse kareivinėse – Smolensko ulonų pulkas. 1915 m. į šiaurės vakarus nuo miesto buvusios kareivinės buvo sudegintos. Karo metu sugriauta ir sudeginta didelė dalis pietinio karinio miestelio[6].

1922 m minima 12 pastatų skiriami Žemės ūkio ministerijai, likusieji 13 su žemės plotu Krašto apsaugos ministerija pasilieka savo žinioje

1926 m. užfiksuota 16 pastatų, priklausančių Sveikatos apsaugos ministerijai, griuvėsiai, jų tarpe 12 jų apie 60 ilgio ir 15 m pločio. Pažymima, kad tikslių išmatavimų nustatyti negalima, nes pamatų tašyti akmenys dalinai išimti, apie 3600 kub. m pamatų akmenų parduodama[7].

1926 m. į išlikusias kareivines iš Tauragės perkelta psichiatrinė ligoninė. Tam tikslui perstatyta keletas pastatų - autorius architektas Algirdas Šalkauskis[8]. Kalvarijos psichiatrinės ligoninės projektas. LCVA, f. 1622, ap. 7, b. 186.

1935 m. ligoninės teritorija buvo tvarkoma, pravesta kanalizacija.

1950 m. iš Kalvarijos į Kauną iškėlus psichiatrinę ligoninę, jos pastatuose įsikūrė sovietų armijos dalinys. Sovietmečiu buvo pastatyta keletas daugiabučių gyvenamųjų namų kariškiams, stambių ūkio pastatų. Juos statant prisilaikyta taisyklingo geometrinio išplanavimo principų, tačiau šie pastatai neigiamai paveikė istorinio užstatymo visumą.

Sovietų armijai palikus Lietuvą, po 1993 m., dalis pastatų liko gyvenamaisiais namais, kituose įsikūrė įmonės, parduotuvės, didžiosios kareivinės liko tuščios, vienai jų parengtas pritaikymo gyvenamajam namui grįžtantiems į Lietuvą tremtiniams projektas, pastatas sutvarkytas, buvo likę tik vidaus apdailos darbai. Tačiau jis nebaigtas, apleistas, viskas išplėšta. Antrasis kareivinių pastatas parduotas už simbolinę kainą, išardymui. Dabar ši teritorija nesutvarkyta, keletas pastatų visai nuniokoti.

2012 m. užfiksuoti aštuoni išlikę mūriniai pastatai. Kalvarijos kareivinių kompleksas užima teritoriją miesto prieigose, privažiuojant senuoju plentu iš Suvalkų. Stambūs plytų stiliaus pastatai, stovintys aukštumoje, atviroje vietoje, dominuoja kraštovaizdyje. Tai vienas Kalvarijos, kaip vieno istorinių pasienio miestų, kurio istorija nuo seno susijusi su kariuomenės buvimu, išskirtinių bruožų, papildantis jo urbanistinę-architektūrinę vertę. Tinkamai sutvarkius, karinis miestelis galėtų tapti viena patraukliausių miesto teritorijų.

Tačiau kompleksas neturi jokio apsaugos statuso, toliau nyksta.

2012 m. užfiksuoti 7 išlikę mūriniai pastatai.

Nijolė Steponaitytė