Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų kareivinių kompleksas
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Karinis miestelis plytėjo už miesto ribų, palei tuometinį karinį (tarpukaryje Kareivių, vėliau Radvilėnų, sovietmečiu – 16-tosios divizijos, dab. Radvilėnų) plentą, vedusį į 7 bateriją. Įkurtas XIX a. pabaigoje, teritorijoje dislokuotas 7-asis Novorosijsko dragūnų pulkas 1900 m. sudarytame sklypo plane pažymėta, kad karininio miestelio plotas 2 dešimtinės 978 kv. sieksniai. Sklype pažymėta 15 medinių pastatų. Prie plento, jam lygiagrečiai stovėjo ketverios didelės kareivinės, štabas, karininkų namas, statmenai - keturi sandėliai, ceikhauzas, sandėlis, veterinarijos gydykla. 1904 m. plane jau rodomos didžiulės šešios arklidės<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">7-ojo Novorosijsko dragūnų pulko pastatai buvo abiejose Kareivių plento pusėse. karinis miestelis suplanuotas ir pastatytas XIX a. pabaigoje. Pastatai pradėti naudoti Carinės Rusijos kariuomenės 1895 m. Visi to laikotarpio pastatai buvo mediniai arba mediniai su mūro stulpais. Kareivinės visos buvo vieno aukšto, su šlaitiniais, skarda dengtais stogais. Prie Kareivių plento stovėjo tipinės dvejos didžiosios kareivinės dviem eskadronams ir dvejos - vienam eskadronui, taip pat didžiulis maniežas. Be minėtų, dar stovėjo penkios kareivinės - kulkosvaidininkų, mokomosios kuopos, ryšių, ūkio, muzikantų komandos, karininkų klubas. stovėjo pulko vado ir karininkų fligelis ir ligoninė. Teritorijos eksplikacijoje pažymėta stačiatikių mokykla. Plane parodytos šešios didelės arklidės, tačiau nežinia, ar jos visos buvo naudojamos. Toliau nuo Kareivių plento, sklypo gilumoje, buvo pulko štabas, maisto, drabužių, malkų, pašaro sandėliai<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Pirmojo pasaulinio karo meto plane žymimi 22 pastatai abipus karinio (dab. Radvilėnų pl.), plento<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Susikūrus Lietuvos kariuomenei, 7-ojo Novorosijsko dragūnų pulko pastatuose įsikūrė Pirmasis husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulkas. Senosios medinės kareivinės statytos XIX a. pabaigoje, neatitiko naujų higienos reikalavimų, jų būklė jau buvo bloga. 1930 m. pavasarį husarai persikėlė į naujas mūrines trijų aukštų kareivines. Jų planas dar senosios rusiškos anfiladinės sistemos, su koridoriumi, einančiu pastato viduriu per visą jo ilgį, abiejose pusėse išdėstytos patalpos – kareivių miegamieji, karininkų ir puskarininkių kambariai, ginklų saugyklos, prausyklos ir tualetai. Pastatas buvo prijungtas prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Įvestas centrinis šildymas iš rūsyje įrengtos katilinės. Šios kareivinės atitiko tuometinius kareivių apgyvendinimo higienos reikalavimus<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. „Kario“ laikraštyje minimas kartu su kareivinėmis pastatytas ir atidarytas klubas su valgykla. Klubas vadinamas pulko kultūrinio gyvenimo centru. Minima nebemėgėjiškai atrodanti, specialiai įrengta scena, prie kurios įrengti persirengimo ir grimo kambariai<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>.  </p>
<p style="text-align: justify;">1930 m. pastatytos mūrinės kareivinės buvo pirmosios naujos kareivinės, pastatytos Nepriklausomoje Lietuvoje<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>. Kareivinių ir puskarininkių ramovės pastatų fasadus papuošė dailininko Zenono Kolbos freskos ir mozaikos.Galima teigti, kad caro laikais statytos cerkvelės, sublokuotos su maniežu frontone (mozaika dingo po 1993 m.) buvusi mozaika taip pat sukurta Zenono Kolbos.</p>
<p style="text-align: justify;">Visi pastatai, kurie teritorijoje stovėjo 1938 m., parodyti 1930 m sudarytame ir 1938 m. papildytame plane. Tuo metu teritoriją supo K.Petrausko, P.Višinskio, Kapinių, J.Basanavičiaus gatvės ir Kareivių (dab. Radvilėnų) plentas. Ji užėmė 10 ha 7582 kv.m. plotą. Užfiksuoti 25 statiniai (be šulinių ir pan.). Pažymėta ne tik minėtos naujos kareivinės ir puskarininkių ramovė, bet ir kiti nauji mūriniai pastatai - dirbtuvės ir ginklų sandėlis. Parodyti nugriauti seni pastatai - dvejos medinės kareivinės ir trys sandėliai. Pietinėje plento pusėje, kampe su V.Kudirkos g. kariuomenei priklausė nedidelis 7433 kv. m. sklypas. Jame pažymėtas vienas medinis pastatas neryškiais kontūrais užfiksuoti keturi nugriauti pastatai<a title="" href="#_ftn7">[7]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Sovietmečiu husarų karinio miestelio teritorijoje įsikūrė sovietų kariuomenė, nugriauta dalis medinių pastatų, iškilo didžiuliai garažai ir kt. pastatai.</p>
<p style="text-align: justify;">Išėjus sovietų kariuomenei, dalyje teritorijos įsikūrė Lietuvos kariuomenė, o didžioji sklypo dalis rytų pusėje liko nenaudojama. Čia pastatyta daugiabučių namų, dalis - pavirto apleista dykviete.</p>
<p style="text-align: justify;">Teritorijoje išliko Novorosijsko dragūnų pulko Viešpaties Apsireiškimo cerkvė, pastatyta 1904 m., prie vieno tvirtovės kelių (vėliau Kareivių, dab. Radvilėnų plentas) vedusiu į 7 bateriją, ji buvo sublokuota su maniežo pastatu. Cerkvėje tilpo iki 200 žmonių<a title="" href="#_ftn8">[8]</a>. Pastatas raudonų plytų, vadinamojo „plytų stiliaus“, su plytų puošyba, frontoną puošė mozaika. (spėjama, kad tarpukariu sukurtos mozaikos autorius dailininkas Zenonas Kolba) Tarpukario laikotarpiu, cerkvė, manoma buvo naudota, kaip bažnyčia, tai įrodo informacija prieškarinėje spaudoje: minima, kad maniežo pastate buvo prisaikdinami naujokai ir fotonuotraukos. Sovietmečiu pastatas buvo paverstas dirbtuvėmis, Rusijos kariuomenei palikus šią teritoriją, ji privatizuota, maniežo (sovietmečiu jame buvo kareivių valgykla) pastatas sunyko, pati cerkvė katastrofiškos būklės, jau daug metų stovi nenaudojama, visiškai nuniokota<a title="" href="#_ftn9">[9]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Nijolė Steponaitytė</em> </p>
<div><br /><hr size="1" />
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[1]</a> План губернскогo города Ковны 1904. NČDM.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[2]</a> План участka земли, LCVA, f. 544, ap. 1, b. 15156, л. 7.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[3]</a> Plan von Kowno und Umgebung. NČDM.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[4]</a> Pulk. inž. Barzda. Moderninė kareivinė, Kaunas, 1933.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[5]</a> Pirmasis husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulkas. Karys. 1930 m. Nr. 5, p. 96.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[6]</a> Pulk. inž. Barzda. Moderninė kareivinė, Kaunas, 1933.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[7]</a> Kauno miesto valdybos žemės sklypų Žaliajame kalne nusavintų Krašto Apsaugos Ministerijos reikalams planas, sudarytas 1930 m. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 5.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[8]</a> Цитович T. Храмы армии и флота. Пятигрск 1904. стр. 165.</p>
</div>
<div>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref">[9]</a> Steponaitytė. N. Nykstantis Kauno tvirtovės sakralinis paveldas. Archiforma, Nr. 41. p. 77-83.</p>
</div>
</div>
Adresas: Kaunas, Radvilėnų pl. 1
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Metai: 1900
Laikotarpis: Carinis, Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinių kompleksas, Karinis, Statinys, Kariniai, Kiti, Gyvenamieji, Kareivinės
Medžiagos: Medis, Mūras (akmenų), Mūras (plytų)
Nuotraukos: 10
Susiję bibliografijos įrašai
Pajuostės dvaras
Pajuostės dvaras
Lietuvos Aidas
1935-07-13 p.8
Straipsnis
Žinutės apie Ukmergę
Žinutės apie Ukmergę
Lietuvos Žinios
1931-10-08 p.4
Žinutė
Straipsniai apie Kėdainių apskritį
Straipsniai apie Kėdainių apskritį
Lietuvos Aidas
1934-02-03 p.3
Straipsnis
Žinutės apie statybą Klaipėdos krašte
Žinutės apie statybą Klaipėdos krašte
Lietuvos Aidas
1934-07-30 p.p. 3
Straipsnis
Alytus
Alytus
Lietuvos Aidas
1934-02-28 p.9
Žinutė
Apie gaisrus Kaune
Apie gaisrus Kaune
Lietuva
1920-06-27 p.2-3
Straipsnis
Vilnius-Lietuvos sostinė
Vilnius-Lietuvos sostinė
Lietuva
1920-08-22 p.2-3
Straipsnis
Statybos klausimu
Statybos klausimu
Lietuva
1923-02-23 p.1
Straipsnis
Laikinieji liaudies gyvenamieji butai
Laikinieji liaudies gyvenamieji butai
Lietuvos Žinios
1923-08-10 p.3
Žinutė
Pradėti kareivinių statybos darbai
Pradėti kareivinių statybos darbai
Lietuvos Žinios
1935-07-22 p.6
Žinutė
1 10
Susiję objektai
Telšių Žemaitės (buv. M. Valančiaus) gimnazija
Telšių Žemaitės (buv. M. Valančiaus) gimnazija
1935 - 1936
Kauno centrinis paštas
Kauno centrinis paštas
1930 - 1932
Karo invalidų bendrabutis
Karo invalidų bendrabutis
1934 - 1935
Kazimiero Škėmos daugiabutis namas Kaune
Kazimiero Škėmos daugiabutis namas Kaune
1932 - 1933
Jono Vileišio namas Kaune
Jono Vileišio namas Kaune
1930
M. Bruskienės gyvenamasis namas Kaune
M. Bruskienės gyvenamasis namas Kaune
1932 - 1933
Grigorijaus Gumeniuko namas Kaune
Grigorijaus Gumeniuko namas Kaune
1938
Kauno apskrities savivaldybės rūmai
Kauno apskrities savivaldybės rūmai
1932 - 1934
Abramo Gotlibo namas Kaune
Abramo Gotlibo namas Kaune
1930 - 1931
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune
1933 - 1935
Boriso Goldbergo gyvenamasis namas Kaune
Boriso Goldbergo gyvenamasis namas Kaune
1937
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas Kaune
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas Kaune
1930 - 1931
A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas
A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas
1928
Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune
Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune
1931 - 1932
Antano Gylio ligoninės pastatas
Antano Gylio ligoninės pastatas
1932 - 1934
J. Papečkio gyvenamasis namas Kaune
J. Papečkio gyvenamasis namas Kaune
1937
Petro Mačiulio gyvenamasis namas Kaune
Petro Mačiulio gyvenamasis namas Kaune
1935 - 1936
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
1933 - 1940
Kino teatras "Romuva" Kaune
Kino teatras "Romuva" Kaune
1938 - 1940
Pradžios mokykla žydų vaikams Kaune
Pradžios mokykla žydų vaikams Kaune
1930 - 1931
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai
1932
Sporto halė Kaune
Sporto halė Kaune
1938 - 1939
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
Gyvenamasis namas Savanorių pr. ir Laisvės al. kampe
1934
Č. Pacevičiaus vila
Č. Pacevičiaus vila
1935
Architekto Stasio Kudoko gyvenamasis namas
Architekto Stasio Kudoko gyvenamasis namas
1937
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
1933 - 1935
Ugniagesių rūmai Kaune
Ugniagesių rūmai Kaune
1929 - 1930
Grigorijaus Gumeniuko gyvenamasis namas (pritaikytas Kauno 3-iajai gimnazijai)
Grigorijaus Gumeniuko gyvenamasis namas (pritaikytas Kauno 3-iajai gimnazijai)
1934 - 1935
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
1937 - 1947
Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika)
Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika)
1933 - 1935
Darbo rūmai Kaune (dab. Kauno kultūros centras)
Darbo rūmai Kaune (dab. Kauno kultūros centras)
1938 - 1939
Fiziško auklėjimo rūmai (dab. LKKA)
Fiziško auklėjimo rūmai (dab. LKKA)
1932 - 1934
Klaipėdos pedagoginio instituto Sporto ir gimnastikos rūmai
Klaipėdos pedagoginio instituto Sporto ir gimnastikos rūmai
1937 - 1938
Rašytojo Juozo Paukštelio namas
Rašytojo Juozo Paukštelio namas
1937
Žaliakalnio funikulierius
Žaliakalnio funikulierius
1931
Pradžios mokykla (dab. Jono Jablonskio gimnazija) Kaune
Pradžios mokykla (dab. Jono Jablonskio gimnazija) Kaune
1931
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas
1932
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
1931 - 1934
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
1937 - 1939
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės garažas
1929 - 1932
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose (Neišlikęs)
1931 - 1932
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
Buvusios draudimo bendrovės „Lloyd“ rūmai
1938
Simono Volperto privati klinika Šiauliuose
Simono Volperto privati klinika Šiauliuose
1930
Buvęs Fridos Arkusienės gyvenamasis namas
Buvęs Fridos Arkusienės gyvenamasis namas
1939
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi  Aukštesnioji komercijos mokykla)
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi Aukštesnioji komercijos mokykla)
1933 - 1935
Respublikinė Klaipėdos ligoninė (buvusi Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė)
Respublikinė Klaipėdos ligoninė (buvusi Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė)
1931 - 1933
Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune
Namai Laisvės al. 83 ir 85 Kaune
1931 - 1940
Kultūros namų Kudirkos Naumiestyje projektas
Kultūros namų Kudirkos Naumiestyje projektas
1939
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
Motinos ir vaiko muziejaus Kaune rūmų projektas
1938
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
Adelės ir Pauliaus Galaunių namo projektas
1930
Žydų realinė gimnazija Kaune
Žydų realinė gimnazija Kaune
1931
Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė
Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė
1935 - 1937
Zenono ir Elenos Gerulaičių gyvenamasis namas Kaune
Zenono ir Elenos Gerulaičių gyvenamasis namas Kaune
1934
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
1935 - 1938
Raseinių senojo pašto pastatas
Raseinių senojo pašto pastatas
1933 - 1934
Vlado Stankūno namas Kaune, Savanorių g. 58
Vlado Stankūno namas Kaune, Savanorių g. 58
1934
Romo Ovsiejaus Nochimo namas Kaune
Romo Ovsiejaus Nochimo namas Kaune
1929 - 1931
Kauno vokiečių aukštesnioji realinė gimnazija (dab. A. Puškino gimnazija)
Kauno vokiečių aukštesnioji realinė gimnazija (dab. A. Puškino gimnazija)
1923 - 1930
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
Juozo Daugirdo gyvenamasis namas
1930
Ernsto Vegnerio gyvenamasis namas Kaune
Ernsto Vegnerio gyvenamasis namas Kaune
1934
Namas Kaune, L. Sapiegos g. 4
Namas Kaune, L. Sapiegos g. 4
1935
P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone
P. J. Krasausko gyvenamasis namas Birštone
1938
Prienų karinis miestelis
Prienų karinis miestelis
1935 - 1939
Raseinių karinis miestelis
Raseinių karinis miestelis
1936 - 1939
Telšių karinis miestelis
Telšių karinis miestelis
1939
Šiaulių Gubernijos karinis miestelis
Šiaulių Gubernijos karinis miestelis
1920 - 1940
Seredžiaus karinis miestelis
Seredžiaus karinis miestelis
1936 - 1939
Pajuosčio karinis miestelis
Pajuosčio karinis miestelis
1931 - 1939
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
1939
Neidentifikuotas trijų aukštų pastatas
Neidentifikuotas trijų aukštų pastatas
Žemaičių muziejus „Alka“
Žemaičių muziejus „Alka“
1936 - 1941
Kėdainių gimnazija
Kėdainių gimnazija
1935 - 1944
Vila „Šilelis“
Vila „Šilelis“
1938 - 1939
Vila Naglio g. 8
Vila Naglio g. 8
Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės gyvenamieji namai
Lidijos Vaišvilienės ir Olimpijos Balsienės gyvenamieji namai
1939
Meilacho Melamedo namas Kaune
Meilacho Melamedo namas Kaune
1938 - 1939
Janinos Rožanskienės namas
Janinos Rožanskienės namas
1939
Dumbrių namas Ukmergėje
Dumbrių namas Ukmergėje
1933
Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
1937 - 1940
Lietuvos šaulių sąjungos namai Utenoje
Lietuvos šaulių sąjungos namai Utenoje
1933
Maušos ir Natano Feinbergų namas
Maušos ir Natano Feinbergų namas
1929
Liongino Juknevičiaus namas
Liongino Juknevičiaus namas
1937
Bendrovės „Maistas“ mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje
Bendrovės „Maistas“ mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje
1931 - 1932
Buvusi Marijampolės Petro Armino pradžios mokykla
Buvusi Marijampolės Petro Armino pradžios mokykla
1934
Alytaus trečioji pradinė mokykla
Alytaus trečioji pradinė mokykla
1937
Lietuvos banko skyrius Biržuose
Lietuvos banko skyrius Biržuose
1934
Plungės geležinkelio stotis
Plungės geležinkelio stotis
1931 - 1932
Panevėžio ligonių kasos
Panevėžio ligonių kasos
1936 - 1937
Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas
Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas
1933
Buvęs notaro Jono Dikino namas Raseiniuose
Buvęs notaro Jono Dikino namas Raseiniuose
1933 - 1936
Buvusi Raseinių autobusų stotis
Buvusi Raseinių autobusų stotis
Raseinių pradžios mokykla
Raseinių pradžios mokykla
1933
Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas
Buvęs Teresės ir Mykolo Narbutų namas
1932
Kėdainių apskrities savivaldybės ligoninė
Kėdainių apskrities savivaldybės ligoninė
1935 - 1937
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
Buvęs Uršulės ir Zigmo Starkų namas
1933 - 1937
Palemono pradžios mokykla
Palemono pradžios mokykla
1935 - 1937
Buvęs Zofijos ir Leono Skukauskų namas
Buvęs Zofijos ir Leono Skukauskų namas
1931
1 97

Karinis miestelis plytėjo už miesto ribų, palei tuometinį karinį (tarpukaryje Kareivių, vėliau Radvilėnų, sovietmečiu – 16-tosios divizijos, dab. Radvilėnų) plentą, vedusį į 7 bateriją. Įkurtas XIX a. pabaigoje, teritorijoje dislokuotas 7-asis Novorosijsko dragūnų pulkas 1900 m. sudarytame sklypo plane pažymėta, kad karininio miestelio plotas 2 dešimtinės 978 kv. sieksniai. Sklype pažymėta 15 medinių pastatų. Prie plento, jam lygiagrečiai stovėjo ketverios didelės kareivinės, štabas, karininkų namas, statmenai - keturi sandėliai, ceikhauzas, sandėlis, veterinarijos gydykla. 1904 m. plane jau rodomos didžiulės šešios arklidės[1].


7-ojo Novorosijsko dragūnų pulko pastatai buvo abiejose Kareivių plento pusėse. karinis miestelis suplanuotas ir pastatytas XIX a. pabaigoje. Pastatai pradėti naudoti Carinės Rusijos kariuomenės 1895 m. Visi to laikotarpio pastatai buvo mediniai arba mediniai su mūro stulpais. Kareivinės visos buvo vieno aukšto, su šlaitiniais, skarda dengtais stogais. Prie Kareivių plento stovėjo tipinės dvejos didžiosios kareivinės dviem eskadronams ir dvejos - vienam eskadronui, taip pat didžiulis maniežas. Be minėtų, dar stovėjo penkios kareivinės - kulkosvaidininkų, mokomosios kuopos, ryšių, ūkio, muzikantų komandos, karininkų klubas. stovėjo pulko vado ir karininkų fligelis ir ligoninė. Teritorijos eksplikacijoje pažymėta stačiatikių mokykla. Plane parodytos šešios didelės arklidės, tačiau nežinia, ar jos visos buvo naudojamos. Toliau nuo Kareivių plento, sklypo gilumoje, buvo pulko štabas, maisto, drabužių, malkų, pašaro sandėliai[2].


Pirmojo pasaulinio karo meto plane žymimi 22 pastatai abipus karinio (dab. Radvilėnų pl.), plento[3].


Susikūrus Lietuvos kariuomenei, 7-ojo Novorosijsko dragūnų pulko pastatuose įsikūrė Pirmasis husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulkas. Senosios medinės kareivinės statytos XIX a. pabaigoje, neatitiko naujų higienos reikalavimų, jų būklė jau buvo bloga. 1930 m. pavasarį husarai persikėlė į naujas mūrines trijų aukštų kareivines. Jų planas dar senosios rusiškos anfiladinės sistemos, su koridoriumi, einančiu pastato viduriu per visą jo ilgį, abiejose pusėse išdėstytos patalpos – kareivių miegamieji, karininkų ir puskarininkių kambariai, ginklų saugyklos, prausyklos ir tualetai. Pastatas buvo prijungtas prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Įvestas centrinis šildymas iš rūsyje įrengtos katilinės. Šios kareivinės atitiko tuometinius kareivių apgyvendinimo higienos reikalavimus[4]. „Kario“ laikraštyje minimas kartu su kareivinėmis pastatytas ir atidarytas klubas su valgykla. Klubas vadinamas pulko kultūrinio gyvenimo centru. Minima nebemėgėjiškai atrodanti, specialiai įrengta scena, prie kurios įrengti persirengimo ir grimo kambariai[5].  


1930 m. pastatytos mūrinės kareivinės buvo pirmosios naujos kareivinės, pastatytos Nepriklausomoje Lietuvoje[6]. Kareivinių ir puskarininkių ramovės pastatų fasadus papuošė dailininko Zenono Kolbos freskos ir mozaikos.Galima teigti, kad caro laikais statytos cerkvelės, sublokuotos su maniežu frontone (mozaika dingo po 1993 m.) buvusi mozaika taip pat sukurta Zenono Kolbos.


Visi pastatai, kurie teritorijoje stovėjo 1938 m., parodyti 1930 m sudarytame ir 1938 m. papildytame plane. Tuo metu teritoriją supo K.Petrausko, P.Višinskio, Kapinių, J.Basanavičiaus gatvės ir Kareivių (dab. Radvilėnų) plentas. Ji užėmė 10 ha 7582 kv.m. plotą. Užfiksuoti 25 statiniai (be šulinių ir pan.). Pažymėta ne tik minėtos naujos kareivinės ir puskarininkių ramovė, bet ir kiti nauji mūriniai pastatai - dirbtuvės ir ginklų sandėlis. Parodyti nugriauti seni pastatai - dvejos medinės kareivinės ir trys sandėliai. Pietinėje plento pusėje, kampe su V.Kudirkos g. kariuomenei priklausė nedidelis 7433 kv. m. sklypas. Jame pažymėtas vienas medinis pastatas neryškiais kontūrais užfiksuoti keturi nugriauti pastatai[7].


Sovietmečiu husarų karinio miestelio teritorijoje įsikūrė sovietų kariuomenė, nugriauta dalis medinių pastatų, iškilo didžiuliai garažai ir kt. pastatai.


Išėjus sovietų kariuomenei, dalyje teritorijos įsikūrė Lietuvos kariuomenė, o didžioji sklypo dalis rytų pusėje liko nenaudojama. Čia pastatyta daugiabučių namų, dalis - pavirto apleista dykviete.


Teritorijoje išliko Novorosijsko dragūnų pulko Viešpaties Apsireiškimo cerkvė, pastatyta 1904 m., prie vieno tvirtovės kelių (vėliau Kareivių, dab. Radvilėnų plentas) vedusiu į 7 bateriją, ji buvo sublokuota su maniežo pastatu. Cerkvėje tilpo iki 200 žmonių[8]. Pastatas raudonų plytų, vadinamojo „plytų stiliaus“, su plytų puošyba, frontoną puošė mozaika. (spėjama, kad tarpukariu sukurtos mozaikos autorius dailininkas Zenonas Kolba) Tarpukario laikotarpiu, cerkvė, manoma buvo naudota, kaip bažnyčia, tai įrodo informacija prieškarinėje spaudoje: minima, kad maniežo pastate buvo prisaikdinami naujokai ir fotonuotraukos. Sovietmečiu pastatas buvo paverstas dirbtuvėmis, Rusijos kariuomenei palikus šią teritoriją, ji privatizuota, maniežo (sovietmečiu jame buvo kareivių valgykla) pastatas sunyko, pati cerkvė katastrofiškos būklės, jau daug metų stovi nenaudojama, visiškai nuniokota[9].


Nijolė Steponaitytė 




[1] План губернскогo города Ковны 1904. NČDM.


[2] План участka земли, LCVA, f. 544, ap. 1, b. 15156, л. 7.


[3] Plan von Kowno und Umgebung. NČDM.


[4] Pulk. inž. Barzda. Moderninė kareivinė, Kaunas, 1933.


[5] Pirmasis husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulkas. Karys. 1930 m. Nr. 5, p. 96.


[6] Pulk. inž. Barzda. Moderninė kareivinė, Kaunas, 1933.


[7] Kauno miesto valdybos žemės sklypų Žaliajame kalne nusavintų Krašto Apsaugos Ministerijos reikalams planas, sudarytas 1930 m. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 5.


[8] Цитович T. Храмы армии и флота. Пятигрск 1904. стр. 165.


[9] Steponaitytė. N. Nykstantis Kauno tvirtovės sakralinis paveldas. Archiforma, Nr. 41. p. 77-83.


LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 5. Žaliakalnio rajone esančių Krašto apsaugos ministerijai priklausiusių sklypų planai, 1930 m., (papildytas 1938 m.)
LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 5. Žaliakalnio rajone esančių Krašto apsaugos ministerijai priklausiusių sklypų planai, 1930 m., (papildytas 1938 m.)
Puskarininkių ramovė. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Puskarininkių ramovė. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Cerkvė. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Cerkvė. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinės (parapete - Z. Kolbos mozaika). Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinės (parapete - Z. Kolbos mozaika). Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinių sienose buvusių Z. Kolbos freskų apvadų fragmentas. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinių sienose buvusių Z. Kolbos freskų apvadų fragmentas. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Puskarininkių ramovės salė. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Puskarininkių ramovės salė. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Puskarininkių ramovė. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Puskarininkių ramovė. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.