Pirmosios žinios apie kariuomenės pastatus Telšiuose siekia XIX a. pradžią. 1822 m. parengti parako sandėlio[1]. 1832 m. sudarytas priestato prie pulko lazareto projektai[2]. 1834 m. - ceikhauzo projektai[3]. Visi pastatai mediniai, vieno aukšto, elementarios išvaizdos. Pagal archyvinius duomenis, pastatai buvo prie ežero, nes minima, kad kariškių virtuvė yra prie pat ežero ir jį teršia. 1835 m. Telšių plano ištraukoje parodyta sargybinės statybos vieta aikštėje[4]. Du kareivinių pastatai sklype prie ežero parodyti 1836 m. Telšių tikrosios būklės plane. Šis planas iš TAKM, publikuotas A.Miškinio[5].

1846 m. vienu iš didžiausių pastatų Telšiuose minimos kareivinės[6]. Tačiau nenurodyta, kur kareivinės stovi. Telšių miesto planuose didelis kareivinių pastatas niekur nėra užfiksuotas.

1875 m. Telšių plane, vietos komandos kareivinės parodytos prie pat ežero, jo šiaurinėje pusėje. Užfiksuoti ir pažymėti atitinkamu numeriu keturi mediniai pastatai, tačiau greta jų rodomi 5 mažesni pastatai taip pat turėjo priklausyti kareivinėms[7].

1867 m. minima, kad Telšių apskrities komandą turėtų sudaryti 151 kareivis, tikrumoje yra 148. Valstybė išlaiko 59 rezervininkus[8].

1924 m. duomenimis Telšiuose Krašto apsaugos ministerija savo žinioje žemės ar pastatų neturėjo. Pažymėta, kad reikia gauti žemės ir statyti trobesius kariuomenės įgulos įkurdinimui.

1939 m. rugpjūčio 8 d. Ministrų kabinete buvo svarstytas Telšių kareivinių statyba Nutarta leisti Krašto apsaugos ministrui tvirtinti kareivinių statybos rangos sutartį. Planuota pirmiausia statyti arklides, pašaro, ginklų, technikos turto sandėlius ir garažą[9]. 1939-1940 m. buvo statomas didelis kareivinių kompleksas prie geležinkelio. Panaudoti jau seniau realizuoti pastatų projektai. Buvo pastatytos mūrinės kareivinės, valgykla su virtuve ir klubu, trys mūriniai amunicijos sandėliai, gelžbetoninis maisto rūsys, mediniai sandėliai. Karinio miestelio pastatai išsidėstė prie geležinkelio linijos, kelio. ir dabartinės Mindaugo gatvės.

Telšių kariniame miestelyje dislokavosi 6-tasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Margio pulkas[10].

Tarpukario laikotarpio Telšių karinio miestelio plano archyvuose atrasti nepavyko. Būklė Antrojo pasaulinio karo metu atsispindi 1944 vokiečių kariškių darytoje aerofotonuotraukoje. Joje matomi karo metu išlikę kareivinių komplekso pastatai. Karinis miestelis užėmė plotą tarp geležinkelio ir dab. Karaliaus Mindaugo bei Stoties gatvių. Vakaruose plytėjo pratybų laukas. Aerofotonuotraukoje užfiksuotos kareivinės atrodo kitaip negu dabar –jos su kampiniais rizalitais, kaip ir tipiniuose projektuose, matyt, karo metu pastatas buvo apgriautas, atstatytas nepilnai. Matomi išlikę pastatai, kurių buvo žymiai daugiau negu dabar[11]. Iki mūsų dienų nebeliko visų medinių pastatų.

Mūriniai pastatai išliko, kareivinės naudojamos, suremontuotos, išliko mūriniai amunicijos sandėliai, kitų pastatų būklė vidutinė, kai kurių bloga. Nenaudojami ir netvarkomi jie nyksta. Karinis miestelis užima plotą tarp geležinkelio ir Karaliaus Mindaugo g.

Kareivinių pastatas renovuotas, jis naudojams, geros būklės. Kiti išlikę, nenaudojami Telšių karinio miestelio pastatai pasižymi dideliu autentiškumo laipsniu, nors jų būklė sparčiai blogėja. Visas šis tarpukario modernizmo architektūros kompleksas vertas registruoti LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.