Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
(Išlikęs
, k.k.v.r.
17
)
<p style="text-align: justify;">Pirminė pastato paskirtis - Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus stačiatikių cerkvė. Pradėta statyti 1888 m<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Pagrindiniai darbai baigti 1896 m., cerkvė pašventinta 1901 m.<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>, pastato interjeras įrengtas iki 1904 m. 1924 m. cerkvė atiduota Marijonų vienuoliams. 1940 m. įsteigta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas naudotas kaip sandėlis. 1966 m. jis perduotas archyvui, pertvarkytas jo poreikiams. 1989 m. bažnyčia gražinta katalikams. Tada pastatas rekonstruotas (architektas Valentinas Medelis). Presbiterijos šone sumūryta zakristija, panaikinti keturi bokšteliai su <em>svogūninėmis</em> viršūnėmis, paliktas tik vienas transepto bokštas, po presbiterija išmūrytas rūsys, stogai uždengti vario skarda, įrengtas naujas interjeras<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Bažnyčia stovi prie Vytauto gatvės, senojo plento į Suvalkus ir Varšuvą<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>, pagrindiniu fasadu atgręžta į gatvę. Bažnyčia vienbokštė, vienanavė, halinė. Pastatas <em>plytų stiliaus</em>, sienos raudonų ir geltonų plytų, fasadai netinkuoti. Fasaduose yra neoromaninei architektūrai būdingų formų ir orderinių elementų, plytų dekoro detalių. Dominuoja dviejų tarpsnių bokštas – varpinė, užbaigta aukšta smaile. Fasadų kampus žymi mentės su įdubomis, portale dominuoja arkos. Transeptą užbaigia bokštelis su kupolu. Sienas supa stambus arkatūrinis frizas.</p>
<p style="text-align: justify;">Interjere vyrauja aukštesnė transepto erdvė, atskirta pusapskritėmis arkomis. Presbiterija, koplyčios ir navos tęsinys už transepto kiek žemesni. Sienas viršuje juosia profiliuoti karnizai. Grindys marmuro plytelių, lubos kabančios, medinės. Priešais didįjį altorių – marmurinis stalas<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Pastatas atstovauja nedidelės karinės cerkvės tipui. Pastatytas pagal pavyzdinį karinės įgulos cerkvės projektą, patvirtintą Rusijos karinės vadovybės XX a. pradžioje<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>.</p>
<div><em>Nijolė Steponaitytė</em></div>
<div><br /><hr size="1" />
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[1]</a> Miškinis, A. Marijampolės miestas iki 1940 m. Istorija ir architektūra, Vilnius, 1995 p. 85.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[2]</a> Citovič T. A. Chramy armiji i flota. Piatigorsk, 1913, p. 164-165.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[3]</a> Rupeikienė M., p. 211-212.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[4]</a> Marijampolės kareivinių planas. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 11.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[5]</a> M.Rupeikienė,. T.1, l. 211-212, Vilnius.</p>
</div>
<div>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref">[6]</a> Citovič. T. A., p. 164-165.</p>
</div>
</div>
Adresas: Vytauto g. 31A, Marijampolės m., Marijampolės sav.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Bažnyčia, Cerkvė
Medžiagos: Mūras (akmenų), Metalas
Nuotraukos: 1
Susiję objektai
Zenono Jonaičio namas Kaune
Zenono Jonaičio namas Kaune
1932
Donskių namas ir sklypas Kaune
Donskių namas ir sklypas Kaune
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
1896
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
1900 - 1907
Žemoslavlio dvaro sodyba
Žemoslavlio dvaro sodyba
1874 - 1883
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Vilniaus choralinė sinagoga
Vilniaus choralinė sinagoga
1900 - 1903
Kauno choralinė sinagoga
Kauno choralinė sinagoga
1872
Marijampolės sinagoga
Marijampolės sinagoga
1899
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Alytaus sinagoga
Alytaus sinagoga
Druskininkų cerkvė
Druskininkų cerkvė
1861 - 1865
Panevėžio kapinių stačiatikių cerkvė
Panevėžio kapinių stačiatikių cerkvė
1892
Trakų cerkvė
Trakų cerkvė
1861 - 1863
Zavadskių rūmai Vilniuje
Zavadskių rūmai Vilniuje
1764 - 1886
Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas
Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
1876 - 1911
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
1635 - 1885
„Medininkų“ namas
„Medininkų“ namas
Pinigų muziejus Vilniuje
Pinigų muziejus Vilniuje
1874 - 1937
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų kompleksas
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų kompleksas
1839 - 1893
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
1781
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
1854 - 1934
Žydų ligoninė Kaune
Žydų ligoninė Kaune
1854 - 1929
Namas Kaune, Palangos g. 16
Namas Kaune, Palangos g. 16
1865 - 1898
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Kurpių g. 29
Namas Kaune, Kurpių g. 29
1876
Kėdainių karinis miestelis
Kėdainių karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Marijampolės karinis miestelis
Marijampolės karinis miestelis
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
1900
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
1908 - 1909
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
1903 - 1906
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
Vila „Anapilis”
Vila „Anapilis”
1898 - 1900
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
1895 - 1900
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
1900 - 1910
Palangos kurhauzas
Palangos kurhauzas
1877 - 1880
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
1897 - 1907
1 43

Pirminė pastato paskirtis - Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus stačiatikių cerkvė. Pradėta statyti 1888 m[1]. Pagrindiniai darbai baigti 1896 m., cerkvė pašventinta 1901 m.[2], pastato interjeras įrengtas iki 1904 m. 1924 m. cerkvė atiduota Marijonų vienuoliams. 1940 m. įsteigta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas naudotas kaip sandėlis. 1966 m. jis perduotas archyvui, pertvarkytas jo poreikiams. 1989 m. bažnyčia gražinta katalikams. Tada pastatas rekonstruotas (architektas Valentinas Medelis). Presbiterijos šone sumūryta zakristija, panaikinti keturi bokšteliai su svogūninėmis viršūnėmis, paliktas tik vienas transepto bokštas, po presbiterija išmūrytas rūsys, stogai uždengti vario skarda, įrengtas naujas interjeras[3].


Bažnyčia stovi prie Vytauto gatvės, senojo plento į Suvalkus ir Varšuvą[4], pagrindiniu fasadu atgręžta į gatvę. Bažnyčia vienbokštė, vienanavė, halinė. Pastatas plytų stiliaus, sienos raudonų ir geltonų plytų, fasadai netinkuoti. Fasaduose yra neoromaninei architektūrai būdingų formų ir orderinių elementų, plytų dekoro detalių. Dominuoja dviejų tarpsnių bokštas – varpinė, užbaigta aukšta smaile. Fasadų kampus žymi mentės su įdubomis, portale dominuoja arkos. Transeptą užbaigia bokštelis su kupolu. Sienas supa stambus arkatūrinis frizas.


Interjere vyrauja aukštesnė transepto erdvė, atskirta pusapskritėmis arkomis. Presbiterija, koplyčios ir navos tęsinys už transepto kiek žemesni. Sienas viršuje juosia profiliuoti karnizai. Grindys marmuro plytelių, lubos kabančios, medinės. Priešais didįjį altorių – marmurinis stalas[5].


Pastatas atstovauja nedidelės karinės cerkvės tipui. Pastatytas pagal pavyzdinį karinės įgulos cerkvės projektą, patvirtintą Rusijos karinės vadovybės XX a. pradžioje[6].


Nijolė Steponaitytė


[1] Miškinis, A. Marijampolės miestas iki 1940 m. Istorija ir architektūra, Vilnius, 1995 p. 85.


[2] Citovič T. A. Chramy armiji i flota. Piatigorsk, 1913, p. 164-165.


[3] Rupeikienė M., p. 211-212.


[4] Marijampolės kareivinių planas. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 11.


[5] M.Rupeikienė,. T.1, l. 211-212, Vilnius.


[6] Citovič. T. A., p. 164-165.


Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.
Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia. Nuotr. N. Steponaitytė, 2012 m.