Vytauto Didžiojo vardo muziejaus konkursinis projektas
(Neįgyvendintas
)
<p style="text-align: justify;">Vytauto Didžiojo kultas – unikalus Pirmosios Respublikos fenomenas. Istorikų teigimu, Didžiojo Kunigaikščio kulto kūrimas įtakojo politines ir socialines to meto visuomenės pažiūras: „[...] politine prasme Vytauto Didžiojo asmenybės pavyzdys turėjo pagrįsti „tvirtos rankos“ politikos privalumus ir legitimizuoti autoritarinį režimą bei padėti konsoliduoti tautą [...]<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>“. Kultūros sfera tapo pagrindine priemone, ir terpe, įgyvendinant šį sumanymą, o bene svarbiausias šio proceso akcentas – <a href="http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=800">Vytauto Didžiojo vardo muziejaus </a>statyba, iškilmingai užbaigianti jubiliejinius Kunigaikščiui skirtus metus.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors besikuriančios Lietuvos valstybės finansinė padėtis nebuvo lengva, prognozuota, jog muziejaus statybos kaštai turėjo siekti 2,5 milijonus litų, kurių dalį tikėtasi surinkti iš gyventojų aukų<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Neatsitiktinai, dieną prieš muziejaus kertinio akmens dėjimo iškilmes, „Lietuvos aide“ išspausdintas kreipimasis į tautą: „Nuo š. m. lapkr. mėn. 15 d, iki gruodžio mėn. 31 d, visi, kas dar neaukojo, įteikime savo auką Vytauto Didžiojo Komiteto skyriams arba įneškime į Komiteto einamąją sąskaitą Kooperacijos banke Nr. 1425. Te mūsų džiaugsmas ir pagarba šiais metais pareikšta Vytautui Didžiajam per dosnias aukas pražysta gražiu Vytauto Didžiojo muziejumi Kaune<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>“.</p>
<p style="text-align: justify;">Tai, kokios reikšmės įvykis buvo Vytauto Didžiojo vardo muziejaus statyba, liudija faktas, jog išrinkti geriausią architektūrinį sprendimą, kaip turi atrodyti muziejus, skelbti net du konkursai – 1929 ir 1930 metais. Laukta, jog konkursui savo pasiūlymus teiks ir užsienio architektai<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. Galiausiai, 1930 m. kovo 10 d., oficialiai atplėšti vokai, su galimais būsimo muziejaus projektais: „Atidaryti vokai, kuriuose rasta 17 įvairių projektų su variantais. Vokus atidarant dalyvavo atvykę iš užsienio pakviestieji žinovai — vokiečių mokslininkas, miesto statybos profesorius Janson (Berlynas), suomių inžinierius Waikala (Helsinkis) ir švedų inž. Valter Gan (Stokholmas). Tautos Muziejaus komisijai atstovavo burmistras J. Vileišis, gen. Nagevičius ir dail. Žmuidzinavičius. Iš projektų tik vienas (belgų) pasirašytas pavarde, gi kiti devizais, o tikros pavardės prie tų devizų lieka uždaruose vokuose<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>. Projektų daugumas pritaikyta žemės sklypui nuo Duonelaičio iki Kalnų g-vės (kur dabar yra Karo Muziejus ir Miesto daigynas). Beveik visi projektai – tautinio lietuviško stiliaus, bet yra ir kitoniškų. Taip antai, vienas architektas projektuoja visiškai apvalios formos muziejų<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>“.</p>
<p style="text-align: justify;">Konkursą laimėjo bene garsiausi to meto Lietuvoje dirbę architektai Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas ir Kazimieras Kriščiukaitis<a title="" href="#_ftn7">[7]</a>, pagal šių architektų bendrą projektą muziejus baigtas statyti 1936 m. Tačiau ir konkurso nelaimėję, todėl likę neįgyvendinti muziejaus projektai, yra įdomūs Lietuvos architektūros istorijos epizodai. Vienas tokių pavyzdžių – savarankiškai konkursui pateiktas Karolio Reisono sukurtas projektas.</p>
<p style="text-align: justify;">K. Reisono projekte muziejaus pastato planas – dvigubo kryžiaus formos, kaip aliuzija į Gediminaičių dinastijos simbolį ir Vyčio kryžių. Projekte siūlyta muziejaus patalpas išdėstyti aplink erdvų vidinį kiemą, skirtą Karo muziejaus reikmėms. K. Reisonas: „Karo muziejus užima apatinį aukštą ir be salių su dvipuse šviesa, jam numatomas dengtas, su šviesa iš viršaus, kiemas, kad gražiai galima būtų patalpinti didelius objektus, pav. aeroplanus<a title="" href="#_ftn8">[8]</a>“. Konkursui pateiktame plane architektas sumodeliavo patalpas Karo muziejui, Miesto muziejui, Čiurlionies galerijai ir parodoms skirtas erdves, bei auditoriją su studijomis, siūlė įrengti liftą. Pagal šį projektą patalpos būtų užėmusios 4120 kvadratinių metrų, o statybos darbai preliminariai turėjo kainuoti 2 900 000 – 3 000 000 litų<a title="" href="#_ftn9">[9]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">K. Reisono projekte būsimo muziejaus pastatas sumodeliuotas K. Donelaičio ir Kalno (dabar V. Putvinskio) gatvių perspektyvoje<a title="" href="#_ftn10">[10]</a>. Verta prisiminti, jog statinio vietos pasirinkimas buvo ilgai svarstomas, siūlant įvairius variantus. Buvo siūlymų muziejų statyti Kauno pilies prieigose: „Jau pradėta valyti tą vietą, kur stovėjo senoji Kauno pilis. Liko dar keli namukai, iš kurių gyventojai dar nesuskubo išsikraustyti, bet jau ir šie namukai veikiai bus griaunami. [...] Jeigu būtų galima išvesti sienas, kaip jos buvo, ir pilį restauruoti tai gal praverstų ten pat įrengti vietą Vytauto Didžiojo muziejui, kuriam vis nesurandama tinkamos vietos. [...] Miesto tarybos komisiją š. m. rugpiūčio 20 d. 17 val., kviečia platesnį archeologų ir architektų pasitarimą. Bus aiškinama, ar galima pilį restauruoti ir ar galima pilies vietoje įrengti tąjį centrinį Vytauto muziejų, kurį norėta pirmiau statyti Karo muziejaus vietoj<a title="" href="#_ftn11">[11]</a>“.</p>
<p style="text-align: justify;">Debatai apie tinkamą erdvę muziejui tęsėsi iki pat 1930-ųjų metų pabaigos. Miesto valdyba lapkričio 4 d. rengė Statybos Komisijos, architektų, muziejų atstovų, bei inžinierių, kurių projektus buvo užpirkusi Miesto valdyba, susirinkimą. Pranešime spaudai apie susirinkimą pažymima, jog tinkamiausia muziejui vieta – sklypas prie Karo muziejaus. Miesto valdybai patarta išpirkti kaimyninius sklypus iki pat Maironio g., bei kertinį - esantį Vienybės a. ir K. Donelaičio g. kampe<a title="" href="#_ftn12">[12]</a>. 1931 metų periodikoje pranešama apie šio Miesto valdybos sprendimo įgyvendinimą: „Ryšyje su naujai suprojektuotu muziejum, kuris žadama statyti vietoje esamo Karo muziejaus, miesto valdyba išsiuntinėjo raštus p. Perkovskiui, Stankevičienei ir kitiems, prašydama pasisakyti, už kokią kainą jie galėtų parduoti savo sklypus su namais, kurie bus reikalingi parkui prie muziejaus įrengti. Užklaustieji sutikimus parduoti savo sklypus davė<a title="" href="#_ftn13">[13]</a>“.</p>
<p style="text-align: justify;">Neįgyvendintame projekte K. Reisonas būsimo muziejaus erdvę buvo numatęs būtent šioje vietoje<a title="" href="#_ftn14">[14]</a>. Kaip matyti situacijos plane, dominuojantį fasadą architektas modeliavo į K. Donelaičio gatvę. Čia, pirmajame aukšte, turėjo būti įkurdintas Miesto muziejus, o pastato dalyje iš Kalno gatvės – suprojektuotas pagrindinis įėjimas į auditoriją, turėjusią talpinti 460 žmonių. Abipusiai auditorijos K. Reisono projekte išdėliotos rūbinių patalpos, tautodailės eksponatų konservavimo, paveikslų saugojimo erdvės, bei paveikslų restauravimo dirbtuvės ir skyriaus vedėjų kabinetai<a title="" href="#_ftn15">[15]</a>. Antrajame pastato aukšte, iš Donelaičio gatvės pusės, suprojektuotos Čiurlionies galerijos patalpos, o aplink vidinį kiemą ir Kalno gatvės pusėje – numatytos Periodinių dailės parodų, skulptūros, etnografijos, bei sakralinio meno objektų eksponavimo erdvės<a title="" href="#_ftn16">[16]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Vienas didžiausių aptariamo projekto privalumų, kurį paaiškinimo rašte išskyrė pats architektas, suplanuotas lankytojų judėjimas muziejaus patalpose: [...] lankytojas patekęs į muziejų paeiliui apeina visas patalpas neklaidžiodamas ir neturėdamas galimybės nukrypti nuo nustatytos lankytojams cirkuliacijos tvarkos. Tokia cirkuliacija gali būti kaip atskiram muziejui, taip ir visiems muziejams iš karto, kaip matyti iš plano. Dailės parodoms salės gali būti įtrauktos į bendrą cirkuliaciją arba išnaudojamos atskirai (atskira rūbinė prie Kalno g.)<a title="" href="#_ftn17">[17]</a>“. Rodyklėmis K. Reisonas nubrėžė šias lankytojų srautų kryptys pačiuose planuose<a title="" href="#_ftn18">[18]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Apibendrinant šį K. Reisono muziejaus projektą, kuris taip ir liko neįgyvendintas, reikia pastebėti, jog architektas buvo išsprendęs visus pagrindinius konkurso rengėjų suformuluotus reikalavimus: viename statinyje apmąstė kaip sutalpinti Karo muziejaus eksponatus, Lietuvos istorijos bei etnografijos rinkinius, erdvią auditoriją viešoms paskaitoms, sales, nuolatinėms dailės parodoms<a title="" href="#_ftn19">[19]</a>. Reikia pastebėti, jog muziejaus konkursą laimėjusiame projekte, prie kurio K. Reisonas dirbo komandoje kartu su V. Dubeneckiu ir K. Kriščiukaičiu, atpažįstami kai kurie architektūriniai sprendiniai, kuriuos K. Reisonas buvo pateikęs neįgyvendintame projekte, kaip pavyzdžiui auditorijos ir rūbinės patalpų išdėstymas pastato dalyje iš Kalno (dabar V. Putvisnkio) gatvės pusės, stilistiniai panašumai matyti pastatytame Karo muziejaus bokšte ir projektiniame centrinio muziejaus fasado sprendime.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Kristina Endriukaitytė</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Mačiulis D., Vytauto Didžiojo metų (1930) kampanijos prasmė, p. 71. Prieiga internet: http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Lituanistica/Lit-54.pdf [žiūrėta 2013 12 12].</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> <em>Lietuvos aidas</em>, 1930, lapkričio 22, nr. 267, p. 8.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> <em>Lietuvos aidas</em>, 1930, lapkričio 21, nr. 266, p. 3</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Belgų architekto projektas Vytauto muziejui, <em>Lietuvos žinios</em>, 1930, vasario 26, nr. 47, p. 3</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyve saugomi projektiniai muziejaus fasado eskizai, nenurodantys autorių tapatybės. Jie į archyvą perduoti kartu su neįgyvendintais K. Reisono projekto brėžiniais. Žr. Projektiniai muziejaus fasado eskizai, ČDM, Fds,  M-5-1-8(1, 2, 7).</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> Vakar atidaryti Tautos muziejaus projektai. Juos besvarstant dalyvavo užsienio specialistai, <em>Lietuvos žinios, 1930 kovo 11, p. 2.</em></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> Vytauto D. muziejaus pagrindai bus padėti 1930 lapkričio 23 d., <em>Lietuvos žinios</em>, nr. 264, 1930 lapkričio 19, p. 2; KAA, f. 218, ap. 2, b. 1071, l. 2.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref8">[8]</a> Architekto K. Reisono paaiškinimo raštas apie muziejaus projektą, ČDM, Fds, M-5-1-8, p. 1.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref9">[9]</a> Ten pat, p. 1.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref10">[10]</a> Situacijos planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(12).</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref11">[11]</a> Kauno kronika. Dėl Kauno Senapilio restauravimo. <em>Lietuvos žinios</em>, nr. 187, 1930 rugpjūčio 19 d., p. 3.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref12">[12]</a> Vytauto muziejaus klausimas, <em>Lietuvos žinios</em>, nr. 253, 1930 lapkričio 6 d., p. 4; Miesto oranžerija, <em>Lietuvos žinios</em>,  nr. 162, 1930 liepos 19 d., p. 5.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref13">[13]</a> Miesto valdyba Vytauto muziejaus reikalams perka sklypus, <em>Lietuvos žinios</em>, nr. 8, 1931 sausio 12 p. 5.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref14">[14]</a> Situacijos planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(12).</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref15">[15]</a> I aukšto planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(9).</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref16">[16]</a> II aukšto planas, ČDM, Fds,  M-5-1-8(8).</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref17">[17]</a> Architekto K. Reisono paaiškinimo raštas apie muziejaus projektą, ČDM, Fds, M-5-1-8, p. 1, 2.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref18">[18]</a> Muziejaus pastato planai, ČDM, Fds, M-5-1-8(8, 9, 11).</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref19">[19]</a> Vytauto muziejaus klausimas, <em>Lietuvos žinios</em>, nr. 253, 1930 lapkričio 6 d., p. 4.</p>
</div>
</div>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., K. Donelaičio g., Kalno (dabar V. Putvinskio) g., Vienybės a.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Karolis Reisonas
Metai: 1929
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra
Medžiagos:
Nuotraukos: 13
Susiję bibliografijos įrašai
Dėl Vytauto muziejaus statymo
Dėl Vytauto muziejaus statymo
Lietuvos Aidas
1931-07-15 p.p.4
Konkursas Vytauto D. muziejaus stovylai
Konkursas Vytauto D. muziejaus stovylai
1934-10-06 p.p.5
Straipsnis
Dėl Vytauto Didžiojo muziejaus santvarkos
Dėl Vytauto Didžiojo muziejaus santvarkos
Lietuvos Aidas
1934-02-13 p.3
Straipsnis
Dėl Vytauto Didžiojo muziejaus patalpų naudojimo
Dėl Vytauto Didžiojo muziejaus patalpų naudojimo
1935-06-03 p.10
Straipsnis
Muštynės „Pikadylli“
Muštynės „Pikadylli“
Lietuvos Žinios
1931-04-27 p.5
Žinutė
„Spaudos“ skyrius Šiauliuose
„Spaudos“ skyrius Šiauliuose
Lietuvos Žinios
1931-06-06 p.5
Žinutė
Žinutės apie Kybartus ir Šeštokus
Žinutės apie Kybartus ir Šeštokus
Lietuvos Aidas
1932-09-16 p.7
Žinutė
Didelės iškilmės Kelmėje
Didelės iškilmės Kelmėje
Lietuvos Aidas
1932-09-19 p.2
Straipsnis
Liaudies namai Kernavėj
Liaudies namai Kernavėj
Lietuvos Aidas
1932-09-20 p.7
Žinutė
Obelių šauliai statys namus
Obelių šauliai statys namus
Lietuvos Aidas
1932-09-22 p.7
Žinutė
Kinematografas ir visuomenės auklėjimas
Kinematografas ir visuomenės auklėjimas
Lietuvos Aidas
1932-09-29 p.4
Straipsnis
Vilkavišky
Vilkavišky
Lietuvos Aidas
1932-10-05 p.7
Žinutė
Teatro „Žvaigždikis“ reklaminis skelbimas
Teatro „Žvaigždikis“ reklaminis skelbimas
Lietuvos Žinios
1931-10-07 p.6
Reklama
Dėl tvarkos kino teatruose
Dėl tvarkos kino teatruose
Lietuvos Aidas
1937-11-05 p.4
Straipsnis
Panevėžys. Statomi treji šaulių namai
Panevėžys. Statomi treji šaulių namai
Lietuvos Aidas
1937-12-03 p.6
Straipsnis
Ar Petrašiūnai nori prisijungti prie Kauno
Ar Petrašiūnai nori prisijungti prie Kauno
Lietuvos Aidas
1937-12-30 p.4
Straipsnis
Palangoje sezonas 5 mėnesius
Palangoje sezonas 5 mėnesius
Lietuvos Aidas
1936-01-20 p.p.6
Straipsnis
Jonava
Jonava
Lietuvos Aidas
1938-01-28 p.6
Straipsnis
Trakai. Pastatys naujus šaulių namus
Trakai. Pastatys naujus šaulių namus
Lietuvos Aidas
1938-01-31 p.7
Žinutė
Šauliai statysis namus
Šauliai statysis namus
Lietuvos Aidas
1938-02-05 p.10
Žinutė
Moderniškos statybos vykdytojai
Moderniškos statybos vykdytojai
Lietuvos Aidas
1938-02-15 p.24
Straipsnis
Ar gerai kauniečiai sunaudoja sekmadienio poilsio laiką
Ar gerai kauniečiai sunaudoja sekmadienio poilsio laiką
Lietuvos Aidas
1934-02-05 p.8
Straipsnis
Klaipėda po Lietuvos vėliava
Klaipėda po Lietuvos vėliava
Lietuvos Aidas
1936-01-29 p.p.5
Straipsnis
Auga šaulių tvirtovės
Auga šaulių tvirtovės
Lietuvos Aidas
1938-02-26 p.7
Straipsnis
 Lankykime Vytauto Didžiojo Kultūros muziejų
Lankykime Vytauto Didžiojo Kultūros muziejų
Lietuvos Aidas
1937-07-17 p.5
Straipsnis
Mažeikių krašto pažangėjimo reiškiniai
Mažeikių krašto pažangėjimo reiškiniai
Lietuvos Aidas
1938-03-16 p.7
Straipsnis
Joniškėlis. Statomi tautos namai. Sodinamas parkas
Joniškėlis. Statomi tautos namai. Sodinamas parkas
Lietuvos Aidas
1938-03-26 p.9
Straipsnis
Šiemet pradės statyti Darbo rūmų namus
Šiemet pradės statyti Darbo rūmų namus
Lietuvos Aidas
1938-03-27 p.4
Straipsnis
Nedzingė. Šiauliai statosi namus
Nedzingė. Šiauliai statosi namus
Lietuvos Aidas
1936-09-01 p.6
Žinutė
Vabalninkas aprūpintas kultūriniais paminklais
Vabalninkas aprūpintas kultūriniais paminklais
Lietuvos Aidas
1937-07-07 p.8
Straipsnis
Liudvinavas
Liudvinavas
Lietuvos Aidas
1938-04-20 p.8
Žinutė
Žagarė. Žagarės miestui reikia plento
Žagarė. Žagarės miestui reikia plento
Lietuvos Aidas
1936-02-03 p.p.6
Straipsnis
Jūrininkų namai uoste - jūrininkų židinys
Jūrininkų namai uoste - jūrininkų židinys
Lietuvos Aidas
1938-04-23 p.2
Straipsnis
Miško medžiaga įvairių tikybų bažnyčioms
Miško medžiaga įvairių tikybų bažnyčioms
Lietuvos Aidas
1936-02-11 p.p.5
Straipsnis
Miško medžiaga įvairių tikybų bažnyčioms
Miško medžiaga įvairių tikybų bažnyčioms
Lietuvos Aidas
1936-02-11 p.p.5
Straipsnis
Žinutės apie Tauragę
Žinutės apie Tauragę
Lietuvos Aidas
1936-02-13 p.p.6
Žinutė
Vytauto Did. Muziejus-mūsų pasididžiavimas
Vytauto Did. Muziejus-mūsų pasididžiavimas
Lietuvos Aidas
1936-02-15 p.p.3
Straipsnis
Palanga jau turi 6.000 sezoninių gyventojų
Palanga jau turi 6.000 sezoninių gyventojų
Lietuvos Aidas
1937-07-29 p.5
Straipsnis
Šakiai
Šakiai
Lietuvos Aidas
1936-02-15 p.p.8
Straipsnis
Talinas ir Kaunas
Talinas ir Kaunas
Lietuvos Aidas
1936-02-17 p.p.2
Straipsnis
Ąžuolynas norima paversti vasaros kultūrinių pramogų vietove
Ąžuolynas norima paversti vasaros kultūrinių pramogų vietove
Lietuvos Aidas
1938-05-25 p.12
Straipsnis
Didelės šaulių iškilmės Šakiuose
Didelės šaulių iškilmės Šakiuose
Lietuvos Aidas
1938-06-08 p.10
Straipsnis
Vytauto Didžiojo muziejus europietiška retenybė
Vytauto Didžiojo muziejus europietiška retenybė
Lietuvos Aidas
1934-02-23 p.1
Žinutė
Kada bus atidarytas visas Vytauto D. Kultūros muziejus
Kada bus atidarytas visas Vytauto D. Kultūros muziejus
1937-08-09 p.5
Straipsnis
Švėkšnos apylinkių įžymybės
Švėkšnos apylinkių įžymybės
Lietuvos Aidas
1935-08-03 p.8
Straipsnis
Zarasai. Salakas - Sakalas
Zarasai. Salakas - Sakalas
1935-08-05 p.8
Straipsnis
Lankytinos vietos Kėdainių apskrityje
Lankytinos vietos Kėdainių apskrityje
1935-04-30 p.8
Straipsnis
Racionalizuotas mokyklų tinklas
Racionalizuotas mokyklų tinklas
Lietuvos Aidas
1935-05-10 p.3
Straipsnis
Pakeista filmų cenzūros ir reklamos rinkliava
Pakeista filmų cenzūros ir reklamos rinkliava
Lietuvos Aidas
1934-03-01 p.5
Žinutė
Reikėtų toli ieškoti tokių gerų vasarviečių, kaip Lietuvoje
Reikėtų toli ieškoti tokių gerų vasarviečių, kaip Lietuvoje
Lietuvos Aidas
1935-08-20 p.6
Straipsnis
Naujas švietimo židinys Kiduliuose
Naujas švietimo židinys Kiduliuose
Lietuvos Aidas
1935-09-04 p.8
Straipsnis
Veidu į provinciją
Veidu į provinciją
Lietuvos Aidas
1935-09-07 p.5
Straipsnis
Praeities kultūros paminklų išsaugojimo reikalu
Praeities kultūros paminklų išsaugojimo reikalu
Lietuvos Aidas
1936-05-26 p.4
Straipsnis
Pirmojo tragiškai žuvusio karininko vardo namai Alytuje
Pirmojo tragiškai žuvusio karininko vardo namai Alytuje
Lietuvos Aidas
1934-04-09 p.5
Žinutė
Kova su elgetavimu
Kova su elgetavimu
Lietuvos Aidas
1935-05-20 p.8
Straipsnis
Zoologijos sodas Kaune
Zoologijos sodas Kaune
Lietuvos Aidas
1935-05-21 p.2
Straipsnis
Žemaičių ,,Alkos" muziejaus statyba
Žemaičių ,,Alkos" muziejaus statyba
1935-05-21 p.8
Straipsnis
Lietuvos lietuviškumas vietovardžiais
Lietuvos lietuviškumas vietovardžiais
Lietuvos Aidas
1935-09-23 p.5
Straipsnis
Karo muziejaus naujas veidas
Karo muziejaus naujas veidas
Lietuvos Aidas
1935-05-23 p.7
Straipsnis
Žinutės apie Biržus
Žinutės apie Biržus
Lietuvos Aidas
1935-09-25 p.8
Žinutė
Ukmergė.Tvarkys senamiesčio išvaizdą
Ukmergė.Tvarkys senamiesčio išvaizdą
Lietuvos Aidas
1936-02-25 p.p.2
Straipsnis
Dar vienas švietimo židinys Rytų Lietuvoje
Dar vienas švietimo židinys Rytų Lietuvoje
Lietuvos Aidas
1935-09-26 p.4
Straipsnis
Kaip baigiamas Vytauto D. muziejus
Kaip baigiamas Vytauto D. muziejus
Lietuvos Aidas
1935-09-27 p.10
Straipsnis
Biržai
Biržai
Lietuvos Aidas
1935-10-02 p.8
Straipsnis
Panevėžys. Ateinančiais metais pastatys 12 naujų pradžios mokyklų
Panevėžys. Ateinančiais metais pastatys 12 naujų pradžios mokyklų
Lietuvos Aidas
1935-10-10 p.8
Straipsnis
Baisogala
Baisogala
1935-09-19 p.8
Straipsnis
Žinutės apie Telšius
Žinutės apie Telšius
Lietuvos Aidas
1935-05-25 p.11
Straipsnis
Alytus.Alytaus apskrities miesteliuose pasidairius
Alytus.Alytaus apskrities miesteliuose pasidairius
Lietuvos Aidas
1936-02-28 p.p.6
Straipsnis
Didysis tautinės kultūros švyturys
Didysis tautinės kultūros švyturys
Lietuvos Aidas
1936-05-28 p.3
Straipsnis
Kaip skambins Vytauto Didžiojo varpai?
Kaip skambins Vytauto Didžiojo varpai?
Lietuvos Aidas
1935-05-31 p.3
Straipsnis
Nauji karo invalidų namai Kaune
Nauji karo invalidų namai Kaune
Lietuvos Aidas
1935-06-01 p.3
Straipsnis
Vilkaviškis
Vilkaviškis
Lietuvos Aidas
1937-06-02 p.6
Straipsnis
LA, 1936.05.26, p.4 - Praeities kultūros paminklų išsaugojimo reikalu
LA, 1936.05.26, p.4 - Praeities kultūros paminklų išsaugojimo reikalu
Lietuvos Aidas
1936-05-26 p.4
Straipsnis
Žagarė
Žagarė
1936-06-06 p.6
Straipsnis
Lietuviška švietimo tvirtovė Klaipėdos krašte
Lietuviška švietimo tvirtovė Klaipėdos krašte
1936-06-06 p.8
Straipsnis
Praplės radiofono patalpas
Praplės radiofono patalpas
Lietuvos Aidas
1936-06-17 p.3
Straipsnis
Kaip dabar Vilnius atrodo
Kaip dabar Vilnius atrodo
Lietuvos Aidas
1936-06-18 p.2
Straipsnis
Nums - seniausias lietuvių statybos paminklas
Nums - seniausias lietuvių statybos paminklas
Lietuvos Aidas
1936-06-20 p.5
Straipsnis
Apie ištirtą turtingą III-IV amž. kapinyna seredžiuje
Apie ištirtą turtingą III-IV amž. kapinyna seredžiuje
Lietuvos Aidas
1936-06-21 p.4
Straipsnis
Ylakiai. Gerai susitvarkęs miestelis
Ylakiai. Gerai susitvarkęs miestelis
Lietuvos Aidas
1936-06-25 p.4
Straipsnis
Atidarytas Maironio -Mačiulio muziejus
Atidarytas Maironio -Mačiulio muziejus
Lietuvos Aidas
1936-06-30 p.5
Straipsnis
Ten, kur buvo rastas Lizdeika
Ten, kur buvo rastas Lizdeika
Lietuvos Aidas
1936-07-03 p.3
Straipsnis
Vytauto parkas vasaros vakarais
Vytauto parkas vasaros vakarais
Lietuvos Aidas
1936-07-14 p.4
Straipsnis
Alytus. Nyksta dūminės pirkios
Alytus. Nyksta dūminės pirkios
Lietuvos Aidas
1936-07-30 p.5
Straipsnis
Merkinė. Gražiai tvarkosi Merkinės miestelis
Merkinė. Gražiai tvarkosi Merkinės miestelis
Lietuvos Aidas
1936-07-23 p.6
Straipsnis
Visuomenės namų reikalu
Visuomenės namų reikalu
Lietuvos Žinios
1931-12-22 p.3
Straipsnis
Miesto sodas ir teatro rūmai parduodami valstybei
Miesto sodas ir teatro rūmai parduodami valstybei
Lietuvos Žinios
1931-12-30 p.5
Straipsnis
Ne visur viešo pobūdžio pastatai tinkamai pritaikomi kultūros reikalams
Ne visur viešo pobūdžio pastatai tinkamai pritaikomi kultūros reikalams
Lietuvos Aidas
1938-07-25 p.4
Straipsnis
Pažaislio savivaldybės namai ir pirtis jau atiduota statyti
Pažaislio savivaldybės namai ir pirtis jau atiduota statyti
Lietuvos Aidas
1938-08-11 p.8
Straipsnis
Šaulių teatro remontas
Šaulių teatro remontas
Lietuvos Žinios
1932-02-05 p.6
Žinutė
Nori nugriauti miesto sodno salę?
Nori nugriauti miesto sodno salę?
Lietuvos Žinios
1932-02-06 p.4
Žinutė
Čiurlionies kūriniai perimti
Čiurlionies kūriniai perimti
Lietuvos Žinios
1922-03-15 p.2
Žinutė
Iš karo muziejaus
Iš karo muziejaus
Lietuvos Žinios
1922-03-28 p.2
Žinutė
Alytaus verslininkų klubo skelbimas
Alytaus verslininkų klubo skelbimas
Lietuvos Žinios
1935-03-06 p.6
Reklama
Kraštotyra ir Vytauto D. muziejus
Kraštotyra ir Vytauto D. muziejus
Lietuvos Žinios
1935-03-15 p.5
Straipsnis
Ir Utena turės muziejų
Ir Utena turės muziejų
Lietuvos Žinios
1935-03-18 p.5
Žinutė
Ekonominis ir kultūrinis Panevėžio gyvenimas
Ekonominis ir kultūrinis Panevėžio gyvenimas
Lietuvos Žinios
1935-04-12 p.7
Straipsnis
Žaliajame kalne organizuojami kultūros namai
Žaliajame kalne organizuojami kultūros namai
Lietuvos Žinios
1935-04-26 p.7
Straipsnis
Sumanymas pertvarkyti teatrą
Sumanymas pertvarkyti teatrą
Lietuvos Žinios
1932-05-21 p.4
Straipsnis
Lietuvių liaudies menas
Lietuvių liaudies menas
Naujoji Romuva
1931-03-15 p.266
Straipsnis
Šauliai statoi namus
Šauliai statoi namus
Lietuvos Žinios
1932-06-03 p.4
Žinutė
Kultūros darbai
Kultūros darbai
Lietuvos Žinios
1922-05-08 p.3
Žinutė
Šaulių namų reikalu
Šaulių namų reikalu
Lietuvos Žinios
1922-06-18 p.1
Žinutė
Žinutė apie šaulių namus Perlojoje
Žinutė apie šaulių namus Perlojoje
1922-07-14 p.2
Žinutė
"Kultūros" būrelių susirinkimas
"Kultūros" būrelių susirinkimas
Kauno naujienos
1925-11-04 p.4
Straipsnis
Apie miesto ir kaimo santykį
Apie miesto ir kaimo santykį
Lietuva
1919-12-30 p.1
Straipsnis
Teatro remontas
Teatro remontas
Lietuvos Žinios
1922-09-24 p.3
Žinutė
Anykščiai
Anykščiai
Lietuva
1920-01-30 p.4
Straipsnis
Ar Kaune butų stoka?
Ar Kaune butų stoka?
Lietuvos Žinios
1922-11-01 p.1
Straipsnis
Teatro reikalai
Teatro reikalai
Lietuvos Žinios
1922-11-18 p.3
Žinutė
Laiškai iš Zanavikijos
Laiškai iš Zanavikijos
Lietuva
1921-08-07 p.3
Straipsnis
Kupiškio liaudies namų sumanytojams
Kupiškio liaudies namų sumanytojams
Lietuvos Žinios
1932-06-28 p.4
Straipsnis
Žinutės apie Alytų ir Ukmergę
Žinutės apie Alytų ir Ukmergę
Lietuvos Aidas
1933-04-18 p.5
Žinutė
Dėl straipsnio Karo muziejaus, Čiurlionies galerijos ir kitų muziejų statymo reikalų
Dėl straipsnio Karo muziejaus, Čiurlionies galerijos ir kitų muziejų statymo reikalų
Lietuva
1924-04-16 p.3-4
Straipsnis
Patalpų klausimas
Patalpų klausimas
Lietuvos Aidas
1939-01-13 p.4
Straipsnis
Panevėžio muziejaus rūmams statyti projektų konkursas
Panevėžio muziejaus rūmams statyti projektų konkursas
Lietuvos Aidas
1939-01-20 p.2
Straipsnis
Marijampolė. Marijampolė artėja prie 20.000
Marijampolė. Marijampolė artėja prie 20.000
Lietuvos Aidas
1939-01-28 p.7
Straipsnis
Naujas mokslo židinys Luobėje
Naujas mokslo židinys Luobėje
Lietuvos Aidas
1939-01-28 p.7
Straipsnis
Biržai. Statys šaulių namus
Biržai. Statys šaulių namus
Lietuvos Aidas
1939-02-17 p.7
Žinutė
Jau baigiama remontuoti
Jau baigiama remontuoti
1923-10-02 p.3
Žinutė
Čiurlionies Galerėja
Čiurlionies Galerėja
Lietuvos Žinios
1925-12-11 p.4
Žinutė
Čiurlionės galerėja atidaryta
Čiurlionės galerėja atidaryta
Lietuvos Žinios
1925-12-15 p.4
Žinutė
Šauliškos šviesos židiniai
Šauliškos šviesos židiniai
Lietuvos Aidas
1939-06-23 p.7
Straipsnis
Naujas švietimo ir kultūros židinys mūsų pajūryje
Naujas švietimo ir kultūros židinys mūsų pajūryje
Lietuvos Aidas
1939-08-18 p.2
Straipsnis
Kultūrinės perspektyvos Vilnių atgavus
Kultūrinės perspektyvos Vilnių atgavus
Lietuvos Aidas
1939-10-14 p.3
Straipsnis
Ežerėnai
Ežerėnai
Lietuvos Ūkininkas
1920-10-17 p.4
Žinutė
Dvi didžiausios bibliotekos Vilniuje
Dvi didžiausios bibliotekos Vilniuje
Lietuvos Aidas
1939-11-18 p.3
Straipsnis
Kas padaryta Vilniaus krašto kultūrinėje srityje
Kas padaryta Vilniaus krašto kultūrinėje srityje
Lietuvos Aidas
1939-11-20 p.8
Straipsnis
Keičiasi Dzūkijos veidas
Keičiasi Dzūkijos veidas
Lietuvos Aidas
1939-11-30 p.4
Straipsnis
Sostinėje. Kultūros lobyne
Sostinėje. Kultūros lobyne
Lietuvos Aidas
1940-01-31 p.2
Straipsnis
Šiauliai. Statys šauliams namus
Šiauliai. Statys šauliams namus
Lietuvos Aidas
1940-03-08 p.7
Straipsnis
Platelių grožis ir pažanga
Platelių grožis ir pažanga
Lietuvos Aidas
1940-03-27 p.3
Straipsnis
Šiandien atidaromi darbo rūmų namai
Šiandien atidaromi darbo rūmų namai
Lietuvos Aidas
1940-05-18 p.4
Straipsnis
Slabada statosi
Slabada statosi
Lietuvos Žinios
1933-03-01 p.5
Straipsnis
Žinutę apie Biržus
Žinutę apie Biržus
Lietuvos Ūkininkas
1922-03-03 p.5
Žinutė
Žada statyti teatra
Žada statyti teatra
Lietuvos Žinios
1934-12-31 p.5
Žinutė
1 136
Susiję objektai
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
Aleksandros Radvickienės namas Kaune
1938 - 1939
Iciko-Elchonos ir Frydos Chajetavičių namas Kaune
Iciko-Elchonos ir Frydos Chajetavičių namas Kaune
1930 - 1931
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune
1933 - 1940
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
1929 - 1936
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
1933 - 1935
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune
1937 - 1947
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
Buvusi Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda Kaune
1937 - 1938
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
1791 - 1934
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
Buvusios "Pienocentro" bendrovės rūmai
1931 - 1934
Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
1937 - 1940
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi  Aukštesnioji komercijos mokykla)
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (buvusi Aukštesnioji komercijos mokykla)
1933 - 1935
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai)
1933 - 1934
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
Panevėžio kraštotyros muziejaus konkursiniai projektai (Neįgyvendinti)
1939
Valstybinė Plaučių ligų ligoninė Jurbarke
Valstybinė Plaučių ligų ligoninė Jurbarke
1913 - 1931
1 14
Yra Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Neįgyvendintas, k.k.v.r. 16946) dalis

Vytauto Didžiojo kultas – unikalus Pirmosios Respublikos fenomenas. Istorikų teigimu, Didžiojo Kunigaikščio kulto kūrimas įtakojo politines ir socialines to meto visuomenės pažiūras: „[...] politine prasme Vytauto Didžiojo asmenybės pavyzdys turėjo pagrįsti „tvirtos rankos“ politikos privalumus ir legitimizuoti autoritarinį režimą bei padėti konsoliduoti tautą [...][1]“. Kultūros sfera tapo pagrindine priemone, ir terpe, įgyvendinant šį sumanymą, o bene svarbiausias šio proceso akcentas – Vytauto Didžiojo vardo muziejaus statyba, iškilmingai užbaigianti jubiliejinius Kunigaikščiui skirtus metus.


Nors besikuriančios Lietuvos valstybės finansinė padėtis nebuvo lengva, prognozuota, jog muziejaus statybos kaštai turėjo siekti 2,5 milijonus litų, kurių dalį tikėtasi surinkti iš gyventojų aukų[2]. Neatsitiktinai, dieną prieš muziejaus kertinio akmens dėjimo iškilmes, „Lietuvos aide“ išspausdintas kreipimasis į tautą: „Nuo š. m. lapkr. mėn. 15 d, iki gruodžio mėn. 31 d, visi, kas dar neaukojo, įteikime savo auką Vytauto Didžiojo Komiteto skyriams arba įneškime į Komiteto einamąją sąskaitą Kooperacijos banke Nr. 1425. Te mūsų džiaugsmas ir pagarba šiais metais pareikšta Vytautui Didžiajam per dosnias aukas pražysta gražiu Vytauto Didžiojo muziejumi Kaune[3]“.


Tai, kokios reikšmės įvykis buvo Vytauto Didžiojo vardo muziejaus statyba, liudija faktas, jog išrinkti geriausią architektūrinį sprendimą, kaip turi atrodyti muziejus, skelbti net du konkursai – 1929 ir 1930 metais. Laukta, jog konkursui savo pasiūlymus teiks ir užsienio architektai[4]. Galiausiai, 1930 m. kovo 10 d., oficialiai atplėšti vokai, su galimais būsimo muziejaus projektais: „Atidaryti vokai, kuriuose rasta 17 įvairių projektų su variantais. Vokus atidarant dalyvavo atvykę iš užsienio pakviestieji žinovai — vokiečių mokslininkas, miesto statybos profesorius Janson (Berlynas), suomių inžinierius Waikala (Helsinkis) ir švedų inž. Valter Gan (Stokholmas). Tautos Muziejaus komisijai atstovavo burmistras J. Vileišis, gen. Nagevičius ir dail. Žmuidzinavičius. Iš projektų tik vienas (belgų) pasirašytas pavarde, gi kiti devizais, o tikros pavardės prie tų devizų lieka uždaruose vokuose[5]. Projektų daugumas pritaikyta žemės sklypui nuo Duonelaičio iki Kalnų g-vės (kur dabar yra Karo Muziejus ir Miesto daigynas). Beveik visi projektai – tautinio lietuviško stiliaus, bet yra ir kitoniškų. Taip antai, vienas architektas projektuoja visiškai apvalios formos muziejų[6]“.


Konkursą laimėjo bene garsiausi to meto Lietuvoje dirbę architektai Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas ir Kazimieras Kriščiukaitis[7], pagal šių architektų bendrą projektą muziejus baigtas statyti 1936 m. Tačiau ir konkurso nelaimėję, todėl likę neįgyvendinti muziejaus projektai, yra įdomūs Lietuvos architektūros istorijos epizodai. Vienas tokių pavyzdžių – savarankiškai konkursui pateiktas Karolio Reisono sukurtas projektas.


K. Reisono projekte muziejaus pastato planas – dvigubo kryžiaus formos, kaip aliuzija į Gediminaičių dinastijos simbolį ir Vyčio kryžių. Projekte siūlyta muziejaus patalpas išdėstyti aplink erdvų vidinį kiemą, skirtą Karo muziejaus reikmėms. K. Reisonas: „Karo muziejus užima apatinį aukštą ir be salių su dvipuse šviesa, jam numatomas dengtas, su šviesa iš viršaus, kiemas, kad gražiai galima būtų patalpinti didelius objektus, pav. aeroplanus[8]“. Konkursui pateiktame plane architektas sumodeliavo patalpas Karo muziejui, Miesto muziejui, Čiurlionies galerijai ir parodoms skirtas erdves, bei auditoriją su studijomis, siūlė įrengti liftą. Pagal šį projektą patalpos būtų užėmusios 4120 kvadratinių metrų, o statybos darbai preliminariai turėjo kainuoti 2 900 000 – 3 000 000 litų[9].


K. Reisono projekte būsimo muziejaus pastatas sumodeliuotas K. Donelaičio ir Kalno (dabar V. Putvinskio) gatvių perspektyvoje[10]. Verta prisiminti, jog statinio vietos pasirinkimas buvo ilgai svarstomas, siūlant įvairius variantus. Buvo siūlymų muziejų statyti Kauno pilies prieigose: „Jau pradėta valyti tą vietą, kur stovėjo senoji Kauno pilis. Liko dar keli namukai, iš kurių gyventojai dar nesuskubo išsikraustyti, bet jau ir šie namukai veikiai bus griaunami. [...] Jeigu būtų galima išvesti sienas, kaip jos buvo, ir pilį restauruoti tai gal praverstų ten pat įrengti vietą Vytauto Didžiojo muziejui, kuriam vis nesurandama tinkamos vietos. [...] Miesto tarybos komisiją š. m. rugpiūčio 20 d. 17 val., kviečia platesnį archeologų ir architektų pasitarimą. Bus aiškinama, ar galima pilį restauruoti ir ar galima pilies vietoje įrengti tąjį centrinį Vytauto muziejų, kurį norėta pirmiau statyti Karo muziejaus vietoj[11]“.


Debatai apie tinkamą erdvę muziejui tęsėsi iki pat 1930-ųjų metų pabaigos. Miesto valdyba lapkričio 4 d. rengė Statybos Komisijos, architektų, muziejų atstovų, bei inžinierių, kurių projektus buvo užpirkusi Miesto valdyba, susirinkimą. Pranešime spaudai apie susirinkimą pažymima, jog tinkamiausia muziejui vieta – sklypas prie Karo muziejaus. Miesto valdybai patarta išpirkti kaimyninius sklypus iki pat Maironio g., bei kertinį - esantį Vienybės a. ir K. Donelaičio g. kampe[12]. 1931 metų periodikoje pranešama apie šio Miesto valdybos sprendimo įgyvendinimą: „Ryšyje su naujai suprojektuotu muziejum, kuris žadama statyti vietoje esamo Karo muziejaus, miesto valdyba išsiuntinėjo raštus p. Perkovskiui, Stankevičienei ir kitiems, prašydama pasisakyti, už kokią kainą jie galėtų parduoti savo sklypus su namais, kurie bus reikalingi parkui prie muziejaus įrengti. Užklaustieji sutikimus parduoti savo sklypus davė[13]“.


Neįgyvendintame projekte K. Reisonas būsimo muziejaus erdvę buvo numatęs būtent šioje vietoje[14]. Kaip matyti situacijos plane, dominuojantį fasadą architektas modeliavo į K. Donelaičio gatvę. Čia, pirmajame aukšte, turėjo būti įkurdintas Miesto muziejus, o pastato dalyje iš Kalno gatvės – suprojektuotas pagrindinis įėjimas į auditoriją, turėjusią talpinti 460 žmonių. Abipusiai auditorijos K. Reisono projekte išdėliotos rūbinių patalpos, tautodailės eksponatų konservavimo, paveikslų saugojimo erdvės, bei paveikslų restauravimo dirbtuvės ir skyriaus vedėjų kabinetai[15]. Antrajame pastato aukšte, iš Donelaičio gatvės pusės, suprojektuotos Čiurlionies galerijos patalpos, o aplink vidinį kiemą ir Kalno gatvės pusėje – numatytos Periodinių dailės parodų, skulptūros, etnografijos, bei sakralinio meno objektų eksponavimo erdvės[16].


Vienas didžiausių aptariamo projekto privalumų, kurį paaiškinimo rašte išskyrė pats architektas, suplanuotas lankytojų judėjimas muziejaus patalpose: [...] lankytojas patekęs į muziejų paeiliui apeina visas patalpas neklaidžiodamas ir neturėdamas galimybės nukrypti nuo nustatytos lankytojams cirkuliacijos tvarkos. Tokia cirkuliacija gali būti kaip atskiram muziejui, taip ir visiems muziejams iš karto, kaip matyti iš plano. Dailės parodoms salės gali būti įtrauktos į bendrą cirkuliaciją arba išnaudojamos atskirai (atskira rūbinė prie Kalno g.)[17]“. Rodyklėmis K. Reisonas nubrėžė šias lankytojų srautų kryptys pačiuose planuose[18].


Apibendrinant šį K. Reisono muziejaus projektą, kuris taip ir liko neįgyvendintas, reikia pastebėti, jog architektas buvo išsprendęs visus pagrindinius konkurso rengėjų suformuluotus reikalavimus: viename statinyje apmąstė kaip sutalpinti Karo muziejaus eksponatus, Lietuvos istorijos bei etnografijos rinkinius, erdvią auditoriją viešoms paskaitoms, sales, nuolatinėms dailės parodoms[19]. Reikia pastebėti, jog muziejaus konkursą laimėjusiame projekte, prie kurio K. Reisonas dirbo komandoje kartu su V. Dubeneckiu ir K. Kriščiukaičiu, atpažįstami kai kurie architektūriniai sprendiniai, kuriuos K. Reisonas buvo pateikęs neįgyvendintame projekte, kaip pavyzdžiui auditorijos ir rūbinės patalpų išdėstymas pastato dalyje iš Kalno (dabar V. Putvisnkio) gatvės pusės, stilistiniai panašumai matyti pastatytame Karo muziejaus bokšte ir projektiniame centrinio muziejaus fasado sprendime.


Kristina Endriukaitytė




[1] Mačiulis D., Vytauto Didžiojo metų (1930) kampanijos prasmė, p. 71. Prieiga internet: http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Lituanistica/Lit-54.pdf [žiūrėta 2013 12 12].


[2] Lietuvos aidas, 1930, lapkričio 22, nr. 267, p. 8.


[3] Lietuvos aidas, 1930, lapkričio 21, nr. 266, p. 3


[4] Belgų architekto projektas Vytauto muziejui, Lietuvos žinios, 1930, vasario 26, nr. 47, p. 3


[5] Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyve saugomi projektiniai muziejaus fasado eskizai, nenurodantys autorių tapatybės. Jie į archyvą perduoti kartu su neįgyvendintais K. Reisono projekto brėžiniais. Žr. Projektiniai muziejaus fasado eskizai, ČDM, Fds,  M-5-1-8(1, 2, 7).


[6] Vakar atidaryti Tautos muziejaus projektai. Juos besvarstant dalyvavo užsienio specialistai, Lietuvos žinios, 1930 kovo 11, p. 2.


[7] Vytauto D. muziejaus pagrindai bus padėti 1930 lapkričio 23 d., Lietuvos žinios, nr. 264, 1930 lapkričio 19, p. 2; KAA, f. 218, ap. 2, b. 1071, l. 2.


[8] Architekto K. Reisono paaiškinimo raštas apie muziejaus projektą, ČDM, Fds, M-5-1-8, p. 1.


[9] Ten pat, p. 1.


[10] Situacijos planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(12).


[11] Kauno kronika. Dėl Kauno Senapilio restauravimo. Lietuvos žinios, nr. 187, 1930 rugpjūčio 19 d., p. 3.


[12] Vytauto muziejaus klausimas, Lietuvos žinios, nr. 253, 1930 lapkričio 6 d., p. 4; Miesto oranžerija, Lietuvos žinios,  nr. 162, 1930 liepos 19 d., p. 5.


[13] Miesto valdyba Vytauto muziejaus reikalams perka sklypus, Lietuvos žinios, nr. 8, 1931 sausio 12 p. 5.


[14] Situacijos planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(12).


[15] I aukšto planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(9).


[16] II aukšto planas, ČDM, Fds,  M-5-1-8(8).


[17] Architekto K. Reisono paaiškinimo raštas apie muziejaus projektą, ČDM, Fds, M-5-1-8, p. 1, 2.


[18] Muziejaus pastato planai, ČDM, Fds, M-5-1-8(8, 9, 11).


[19] Vytauto muziejaus klausimas, Lietuvos žinios, nr. 253, 1930 lapkričio 6 d., p. 4.


Arch. K. Reisonas. Muziejausfasadas iš K. Donelaičio g. ČDM, Fds, M-5-1-8(3)-isv
Arch. K. Reisonas. Muziejausfasadas iš K. Donelaičio g. ČDM, Fds, M-5-1-8(3)-isv
Arch. K. Reisonas. Muziejaus vaizdas iš Kalno g. (dabar V. Putvinskio g.), ČDM, Fds, M-5-1-8(4)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus vaizdas iš Kalno g. (dabar V. Putvinskio g.), ČDM, Fds, M-5-1-8(4)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus vaizdas iš šono, ČDM, Fds,M-5-1-8(6)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus vaizdas iš šono, ČDM, Fds,M-5-1-8(6)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus I aukšto planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(9)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus I aukšto planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(9)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus II aukšto planas, ČDM, Fds,  M-5-1-8(8)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus II aukšto planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(8)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus pamatų planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(10)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus pamatų planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(10)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus pusrūsio planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(11)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus pusrūsio planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(11)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus situacijos planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(12)
Arch. K. Reisonas. Muziejaus situacijos planas, ČDM, Fds, M-5-1-8(12)
Projektinis Vytauto Didžiojo vardo muziejaus eskizas, ČDM, Fds, M-5-1-8(1)
Projektinis Vytauto Didžiojo vardo muziejaus eskizas, ČDM, Fds, M-5-1-8(1)
Projektinis Vytauto Didžiojo vardo muziejaus eskizas, ČDM, Fds, M-5-1-8
Projektinis Vytauto Didžiojo vardo muziejaus eskizas, ČDM, Fds, M-5-1-8
Projektinis Vytauto Didžiojo vardo muziejaus eskizas, ČDM, Fds, M-5-1-8(7)
Projektinis Vytauto Didžiojo vardo muziejaus eskizas, ČDM, Fds, M-5-1-8(7)
Architekto K. Reisono paaiškinimo raštas apie muziejaus projektą, ČDM, Fds, M-5-1-8. p.1
Architekto K. Reisono paaiškinimo raštas apie muziejaus projektą, ČDM, Fds, M-5-1-8. p.1
Architekto K. Reisono paaiškinimo raštas apie muziejaus projektą, ČDM, Fds, M-5-1-8. p. 2
Architekto K. Reisono paaiškinimo raštas apie muziejaus projektą, ČDM, Fds, M-5-1-8. p. 2