Tikriausiai jau nei vieno nebestebina Lietuvos miestuose kylantys daugiafunkciniai sporto kompleksai su integruotomis krepšinio aikštelėmis. Pradedant talpiomis arenomis didžiuosiuose šalies miestuose, ir baigiant mažesnėmis – Kėdainių, Prienų, Utenos, Pasvalio ir kt. Naujasis Palangos universalus sporto kompleksas taip pat yra šiuolaikinės miestų plėtros koncepcijos atspindys.
Pagal Gedimino ir Mato Jurevičių parengtą projektą iškilusiam pastatui būdinga asociatyvinė architektūrinė kalba. Pasak projekto autorių, pastatas, talpinantis beveik 2000 žiūrovų, simbolizuoja lūžtančią bangą, o sprendimas fasadus padengti medžio ažūru asocijuojasi su Palangos architektūriniu kontekstu – vyraujančia medine architektūra[1]. Kaip integrali komplekso dalis, buvo sutvarkytas ir miesto stadionas: įrengta dengta tribūna, atnaujinti bėgimo takai ir šuoliaduobės. Tad Palangos sporto kompleksas turėtų tapti vienu iš svarbiausių pajūrio sporto objektų. Tikimasi, jog nauja infrastruktūra pritrauks lengvaatlečius, krepšininkus, o taip pat taps svarbiu treniruočių centru Lietuvos ir užsienio sportininkams.
Priešais pastatą esantis, naujai sutvarkytas skveras, želdynai, suoliukai ir takai turėtų tapti dar viena patogia viešąja erdve miesto gyventojams ir svečiams. Tiesa, itin atviras erdvės pobūdis byloja ir apie tai, kad aikštė labiau skirta arenoje vyksiančių renginių lankytojams nei praeiviams ar aplinkinių gatvių gyventojams. Visgi, pačiame pastate yra numatytos erdvės sporto klubui, maitinimo įstaigai, todėl galima tikėtis, jog naujasis kompleksas nebus skirtas tik sportininkams, bet lygiagrečiai atliks viešosios erdvės mieste funkcijas.
Įdomi pastato tūrio konfigūracija neabejotinai daro jį vienu unikaliausių tokio funkcinio tipo statinių Lietuvoje. Tačiau vertinant urbanistiniu požiūriu, tenka pastebėti, kad priešais pastatą plytinti aikštė net ir turėdama potencialo tapti integralia miesto viešąja erdve, savo pabrėžtu atvirumu rodo, kad stadionas nėra natūraliai įaugęs į urbanistinę kvartalo aplinką kaip, pavyzdžiui, garsusis Anfield‘as Liverpulyje. Kita vertus, tokia urbanistinė morfostruktūra, plokštumoje pabrėžiant svarbesnius pastatus, būdingas Lietuvos urbanistikos bruožas.
Kastytis Rudokas
[1] Universali sporto salė – lūžtančios bangos formos. (2011). Interatyvus: http://www.vakarinepalanga.lt/lt/laikrastis/dienos_tema/?id=602 [žiūrėta: 2014 m. rugpjūčio 25 d.]