Daugiabučiai gyvenamieji namai Palangoje
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Į šiaurės rytus nuo Palangos centro formavęsis pagrindinės miesto arterijos – Vytauto gatvės, rajonas atrodo gana chaotiškai. Priešingai nei istorinėje miesto dalyje, ši vieta pasižymi stambaus mastelio, laisvo užstatymo pastatais, atsiradusiais sovietmečiu ir po Nepriklausomybės atgavimo. Tokią įvairialypę erdvę būtų sunku pavadinti organiška. Tai, veikiau, stichiškai susiklosčiusi teritorija, kurios laisvų plotų ir pastatų santykis kuria nejaukų amorfiškumą. 2002 metais Vytauto ir Žvejų gatvių kampe iškilę, Donato Rakausko suprojektuoti daugiabučiai gyvenamieji namai atsirado būtent minėtos urbanistinės morfostruktūros kontekste. Tiesa, pačioje Žvejų gatvėje vyrauja kiek kitoks, istorinei Palangai būdingas, sodybinis užstatymas ir daugiabučiai čia tampa puikiu architektūriniu inkliuzu.</p>
<p style="text-align: justify;">Du savo tūriu identiškus keturaukščius skiria tik parinktas spalvinis sprendimas. Medžiagų, fasadų stilistikos ir tūrinės konfigūracijos vienovė byloja apie atgimusias Bauhaus ir kitų avangardinio modernizmo atstovų idėjas. Abu pastatai laisvai sukomponuoti bendrame sklype ir atrodo tarsi vienas iš utopinių Le Corbusier ar Ludwig Hilberseimer urbanistinių planų, siūlančių šviesos ir erdvės gausą namų gyventojams. Čia, kaip ir aštuoniolikos butų poilsiavietėje, naudojamas kampinio stiklo motyvas, ryškinantis minėtas architektūrines sąsajas.</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, modernistinio planavimo principai šiuose daugiabučiuose panaudoti formaliau. Tarsi įspausti į žemę, nedideli pastatai byloja apie šiuolaikinių gyvenimo standartų kūrimą, kuris remiasi skandinavišku principu – glaudžia ir saugia kaimynyste negausiame bendrasavininkų būryje. Anot Cliff Moughtin, modernizmo urbanistikoje atvira erdvė tarp pastatų (dar vadinama moderniąja gatve) tampa visų, o tuo pat metu ir niekieno, erdve, kurioje susikuria terpė plisti nusikalstamumui <a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Tuo tarpu šiuo atveju atvira erdvė skiriama bendriems čia gyvenančiųjų poreikiams.</p>
<p style="text-align: justify;">Toks urbanistinis sprendimas, sujungiant sodybinio ir laisvo užstatymo morfotipus, yra vienas unikaliausių šiuolaikinėje Lietuvos gyvenamojoje architektūroje. Daugiabučiai gyvenamieji namai Vytauto ir Žvejų gatvių kampe yra svarbus architektūrinis reiškinys Palangos ir netgi visos šalies architektūros kontekste, parodantis, kad taikant modernizmo principus galima suformuoti iš esmės naujos kokybės erdvę.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Kastytis Rudokas </em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Moughtin, Cliff . <em>Urban Design. Street and Square</em>. Architectural Press. 2003.</p>
</div>
</div>
Adresas: Palangos sav., Palanga, Vytauto g/Žvejų g. 29A
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Metai: 2002
Laikotarpis: Šiuolaikinė
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Daugiabutis
Medžiagos: Medis, Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 7
Susiję objektai
Druskininkų fizioterapijos gydyklų rekonstrukcija į vandens pramogų parką
Druskininkų fizioterapijos gydyklų rekonstrukcija į vandens pramogų parką
2004 - 2006
Kėdainių krematoriumas
Kėdainių krematoriumas
2010 - 2012
Bankas Kėdainiuose
Bankas Kėdainiuose
2000
Kauno Jėzuitų gimnazijos mokomojo korpuso priestatas
Kauno Jėzuitų gimnazijos mokomojo korpuso priestatas
2007 - 2012
„Swedbank“ centrinė būstinė
„Swedbank“ centrinė būstinė
2005 - 2009
Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus pastatas Druskininkuose
Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus pastatas Druskininkuose
2004 - 2005
„Akropolio“ prekybos ir pramogų centras Kaune
„Akropolio“ prekybos ir pramogų centras Kaune
2005 - 2007
LNK televizijos studijų pastatas
LNK televizijos studijų pastatas
2002 - 2004
VU bibliotekos pastatas
VU bibliotekos pastatas
2011 - 2013
Biurų pastatas „Victoria“
Biurų pastatas „Victoria“
2003 - 2005
Daugiabutis namas „Vila Domino“
Daugiabutis namas „Vila Domino“
2010 - 2013
Viešbučio "Santaka" priestatas
Viešbučio "Santaka" priestatas
2007 - 2007
Universali sporto salė Palangoje
Universali sporto salė Palangoje
2012 - 2014
18 butų poilsiavietė
18 butų poilsiavietė
2001 - 2001
Viešbutis „Palanga SPA“
Viešbutis „Palanga SPA“
2002 - 2003
„Palanga SPA Luxury“ SPA ir balneoterapijos kompleksas
„Palanga SPA Luxury“ SPA ir balneoterapijos kompleksas
2011 - 2013
Daugiafunkcinis kompleksas Palangoje
Daugiafunkcinis kompleksas Palangoje
2005
„Vasaros“ restorano rekonstrukcija ir plėtra
„Vasaros“ restorano rekonstrukcija ir plėtra
2005 - 2005
Svečių namai „Smilčių vilos“
Svečių namai „Smilčių vilos“
2006 - 2009
Daugiafunkcis kompleksas Birštone
Daugiafunkcis kompleksas Birštone
2009 - 2013
Birštono viešoji biblioteka
Birštono viešoji biblioteka
2006
Palangos teritorinė darbo birža
Palangos teritorinė darbo birža
2008 - 2009
1 22

Į šiaurės rytus nuo Palangos centro formavęsis pagrindinės miesto arterijos – Vytauto gatvės, rajonas atrodo gana chaotiškai. Priešingai nei istorinėje miesto dalyje, ši vieta pasižymi stambaus mastelio, laisvo užstatymo pastatais, atsiradusiais sovietmečiu ir po Nepriklausomybės atgavimo. Tokią įvairialypę erdvę būtų sunku pavadinti organiška. Tai, veikiau, stichiškai susiklosčiusi teritorija, kurios laisvų plotų ir pastatų santykis kuria nejaukų amorfiškumą. 2002 metais Vytauto ir Žvejų gatvių kampe iškilę, Donato Rakausko suprojektuoti daugiabučiai gyvenamieji namai atsirado būtent minėtos urbanistinės morfostruktūros kontekste. Tiesa, pačioje Žvejų gatvėje vyrauja kiek kitoks, istorinei Palangai būdingas, sodybinis užstatymas ir daugiabučiai čia tampa puikiu architektūriniu inkliuzu.


Du savo tūriu identiškus keturaukščius skiria tik parinktas spalvinis sprendimas. Medžiagų, fasadų stilistikos ir tūrinės konfigūracijos vienovė byloja apie atgimusias Bauhaus ir kitų avangardinio modernizmo atstovų idėjas. Abu pastatai laisvai sukomponuoti bendrame sklype ir atrodo tarsi vienas iš utopinių Le Corbusier ar Ludwig Hilberseimer urbanistinių planų, siūlančių šviesos ir erdvės gausą namų gyventojams. Čia, kaip ir aštuoniolikos butų poilsiavietėje, naudojamas kampinio stiklo motyvas, ryškinantis minėtas architektūrines sąsajas.


Visgi, modernistinio planavimo principai šiuose daugiabučiuose panaudoti formaliau. Tarsi įspausti į žemę, nedideli pastatai byloja apie šiuolaikinių gyvenimo standartų kūrimą, kuris remiasi skandinavišku principu – glaudžia ir saugia kaimynyste negausiame bendrasavininkų būryje. Anot Cliff Moughtin, modernizmo urbanistikoje atvira erdvė tarp pastatų (dar vadinama moderniąja gatve) tampa visų, o tuo pat metu ir niekieno, erdve, kurioje susikuria terpė plisti nusikalstamumui [1]. Tuo tarpu šiuo atveju atvira erdvė skiriama bendriems čia gyvenančiųjų poreikiams.


Toks urbanistinis sprendimas, sujungiant sodybinio ir laisvo užstatymo morfotipus, yra vienas unikaliausių šiuolaikinėje Lietuvos gyvenamojoje architektūroje. Daugiabučiai gyvenamieji namai Vytauto ir Žvejų gatvių kampe yra svarbus architektūrinis reiškinys Palangos ir netgi visos šalies architektūros kontekste, parodantis, kad taikant modernizmo principus galima suformuoti iš esmės naujos kokybės erdvę.


Kastytis Rudokas 




[1] Moughtin, Cliff . Urban Design. Street and Square. Architectural Press. 2003.


Daugiabučiai gyvenamieji namai. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.
Daugiabučiai gyvenamieji namai. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.
Bendras vaizdas. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr. 2014.
Bendras vaizdas. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr. 2014.
Vaizdas iš šiaurės pusės. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.
Vaizdas iš šiaurės pusės. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.
Perspektyva iš Žvejų g. pusės. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr. 2014.
Perspektyva iš Žvejų g. pusės. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr. 2014.
Pirmojo korpuso fasadas iš Žvejų g. pusės. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.
Pirmojo korpuso fasadas iš Žvejų g. pusės. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.
Antrasis korpusas. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.
Antrasis korpusas. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.
Antrojo korpuso fragmentas - kampinis langas. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.
Antrojo korpuso fragmentas - kampinis langas. 2014 m., P. T. Laurinaičio nuotr.