Poilsio namų „Žuvėdra“ Palangoje III korpusas (Išlikęs) (0)
Adresas: Palangos m. sav., Palangos m., S. Dariaus ir S. Girėno g. 1
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Aleksandras Eigirdas
Stiliai: "Socialistinis realizmas"
Metai: 1954 - 1956
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Klaipėda
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Poilsio namai
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 10
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

1954 m. įkurta sanatorija „Žuvėdra“ buvo vienas ryškiausių stalinistinės stilistikos kurortinės architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Įdomu, kad „remiantis vadovaujančio personalo žiniomis, projektas buvo nužiūrėtas Gruzijoje“[1]. Palangoje, skirtingai nuo kito svarbaus kurorto – Druskininkų, šio laikmečio statiniai kuklesni, neturintys tokio pompastiško užmojo, kaip tarkim „Dainavos“ sanatorija. Visgi, net ir būdama sąlyginai santūresnės architektūros, „Žuvėdra“ ryškiai išsiskyrė urbanistinėje aplinkoje ir netgi sovietmečiu vertinta nevienareikšmiškai, kaip klaida „nedaranti garbės nei jų statytojams, nei kurortui“[2].

Sanatorija 1989 m. buvo rekonstruota: „poilsio namai neteko stalinistinį laikmetį reprezentuojančių detalių (gipso, degto molio lipdinių) buvo paaukštinta pagrindinė pastato dalis ir praplėstas bei įstiklintas buvęs dviejų tarpsnių keturkampis belvederis. Dėl to pasikeitė rizalito kompozicinė reikšmė – ji tapo svarbiausiu tūriniu statinio akcentu“[3]. Įdomu, kad nors ir rekonstrukcija vėlyva, išsaugota dekoratyvi, „socrealizmui“ būdinga viršutinė bokštelio dalis.

Objektas iškilo miestelio dalyje, kuri pagal 1960 m. generalinį planą turėjo būti priskirta sanatorijoms[4]. Tačiau „Žuvėdroje“ gydomoji funkcija derinta su įprastu poilsiu: „nuo eksploatacijos pradžios 1957 m. turėjęs centrinį šildymą ir naudojamas kaip sanatorinės patalpos žiemą, o sezono metu poilsio namams su 103 vietomis“[5]. Šiandien statinys vertintinas kaip savita ankstyvojo sovietmečio kurortinės architektūros reprezentacija: „reguliari, tačiau ne griežtai simetriška pastato kompozicija su virš stogo iškeltu dviejų tarpsnių bokšteliu-belvederiu primena „itališkų vilų“ statymo manierą“[6].

Vaidas Petrulis

 


1] Tutlytė J. Rekreacinė architektūra Lietuvos kurortuose (1940-1990): komplekcinis kokybės vertinimas. Daktaro disertacija. Kaunas: VDU, 2003, p. 82.

[2] Tutlytė, J. op. cit., p. 82.

[3] Čepys, A., Pikturna I. Palanga – visų rūpestis.  Kultūros barai, 1965, nr. 11, p. 66.

[4] Stauskas, V. Palanga rytoj. Statyba ir architektūra, 1960, rugpjūtis-rugsėjis, p. 189.

[5] Tutlytė, J. op. cit., p. 82.

[6] Tutlytė, J. Architektūra ir poilsis: [ne]įmanoma rekreacinės architektūros misija. In. Drėmaitė Marija, Petrulis Vaidas, Tutlytė Jūratė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius: VDA leidykla, 2012, p. 195.