Vos tik pradėjus gvildenti sovietmečio daugiabučių renovacijos idėjas, pagrindine problema dažniausiai įvardyta jų šiluminis neefektyvumas bei besidėvinčios konstrukcinės ir komunikacinės sistemos. Tiesa, Vilniaus plano architektas Mindaugas Pakalnis kalba ne tik apie fizinių daugiabučių savybių atnaujinimą, bet taip pat ir estetinio vientisumo išlaikymą, kuriant naujus vakarietiškus gyvenimo standartus. Tam esą reikalinga perplanuoti butus ir atlikti kitus, dažnai valdžios institucijų ignoruojamus pertvarkymus[1].
Tiesa, privačios nuosavybės sąlygomis holistinė daugiabučių rajonų regeneracija neretai tampa itin sudėtingu uždaviniu. Reikia pasidžiaugti, kad net ir neturint aiškaus gyvenimo kokybės tokiuose statiniuose pagerinimo modelio, atsiranda pavienių kūrybiškų sprendimų atvejų. Vienas tokių, G. Natkevičiaus parengtas ir 2006 metais įgyvendintas daugiabučio Birštone rekonstrukcijos projektas. Ant triaukščio tipinio pastato tūrio vietoj apleistos mansardos buvo užstatytas ketvirtas dvigubas aukštas. Išnaudojant daugiabučio konstrukcijas ir komunikacijas, ketvirtasis pastato aukštas tapo naujos gyvenimo kokybės rodmeniu šiame pastate. Tiesa, reikia pripažinti, kad rekonstruojant, senoji pastato planinė sistema buvo palikta tokia, kokia ir buvo prieš pradedant darbus.
Vertintina ne vien tik šio projekto architektūrinė kokybė. Visų pirma, tai socialinis – ekonominis sprendimas, praktiškai siūlantis alternatyvą jau įsibėgėjančiai ir itin konvencionaliai esamai daugiabučių renovacijos sistemai. Tiesa, idealiu atveju paaukštinimai turėtų ne tik suteikti geresnes gyvenimo sąlygas būtent ten gyvenantiems žmonėms, bet taip pat ir inspiruoti senųjų pastatų dalių pozityvią planinę ir erdvinę kaitą.
Kastytis Rudokas
[1] Vilniaus architektas: reikia galvoti ne apie renovaciją, o kaip į miestą sugrąžinti žmones. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/vilniaus-architektas-reikia-galvoti-ne-apie-renovacija-o-kaip-i-miesta-sugrazinti-zmones.d?id=60801399.