Tarpukariu Palangą sezono metu lankydavo žymiausios atkurtos valstybės asmenybės. Čia atvykdavo politikos, verslo ir meno atstovai: prezidentas Antanas Smetona, Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas Mykolas Šleževičius, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, Žemės Ūkio ministro žmona p. Giedraitienė, Krašto Apsaugos ministro žmona p. E. Žalenkevičaitė-Petrauskienė,  valstybinės operos solistai (St. Santvaras), šalies teatrų vedėjai ir kt.[1]

Po Pirmojo Pasaulinio karo sparčiai atsigaunančiame kurorte gerėjančios poilsio ir pamogų paslaugos sugundė ne vieną pasiturintį atvykėlį įsigyti grafų Tiškevičių parduodamo turto. Šia galimybe pasinaudojo ne tik prezidentas A. Smetona, viloje „Baltoji” įsirengęs savo vasaros rezidenciją, bet ir bankininkai Nilsonas ir Tanchumas Buršteinai. Jie iš grafo Tiškevičiaus įsigijo šalia vilos „Mahort” Birutės alėjoje esantį 30 arų sklypą, kuriame ketvirtojo dešimetmečio pabaigoje pasistatė medinę vilą.

Unikalių formų mediniame pastate susijungė pamario kurortams ir moderno stiliui būdingi elementai. Dviaukštės, „L” formos plano vilos su mansarda architektūrinė kompozicija išsiskyrė to meto Palangos pastatų kontekste neįprastais įgilintais (išsklembtais) kampais, plačiomis pastogėmis, nors gan stambokas vilos tūris vėlyvajame tarpukario laikotarpyje, kaip ir kuklesnė puošyba, jau nebuvo retas reiškinys.

1948 m., pagal ilgalaikę sutartį, pastatas buvo išnuomotas Vilniaus universiteto darbuotojų poilsiui. Nuo 1949 m. Buršteino vila vadinta poilsio namais „Romuva“[2].