Vlado Jurgučio mokykla Palangoje (Išlikęs, k.k.v.r. 33568) (0)
Adresas: Palangos m. sav., Palangos m., Ganyklų g. 2/Kretingos g. 21
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: V. Rimgaila, Feliksas Bielinskis
Metai: 1938 - 1939
Etninis regionas: Nenurodyta
Regionas: Klaipėda
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Švietimo, Mokykla
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 9
Mokslo darbų: 0
Susideda iš 0 objekto(-ų)

Dabartinė Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla buvo statyta kaip Palangos pradžios mokykla. Garsaus tarpukario architekto Stasio Kudoko projektuotas statinys iš pirmo žvilgsnio primena būdingą ketvirtojo dešimtmečio reprezentacinį visuomeninės paskirties objektą. Simetriškas monumentalus tūris, šlaitinis čerpių stogas, siauri vertikalūs stačiakampiai langai, vizualiai akcentuotas įėjimas – visai tai byloja apie charakteringą, nors ir ne unikalią, laikmečio architektūrinės kompozicijos paletę. Visgi Palangos kurorte šios mokyklos statyba tapo nemenku urbanistiniu ir socialiniu įvykiu. Kaip rašoma to meto spaudoje – „tai didžiausias jubiliejiniais metais Palangoje pastatytas paminklas.“[1]

Kretingos apskrityje, kuriai nuo 1919 m. priklausė ir Palanga, mokymo įstaigų statyba tarpukariu įsibėgėjo palaipsniui. „Per pirmąjį dešimtį [nepriklausomybės] metų pasitenkinta pagrindiniais jau esamų mokyklų remontais ir vienos kitos vienkomplektės mokyklos statyba, nes platesnio masto darbams nebuvo lėšų. Antrojo dešimtmečio pradžioje pastatė kelių komplektų medines mokyklas Plateliuose, Notėnuose, Šateikiuose, Salantuose.“ Kiek vėliau buvo „užbaigtos senos medinės mokyklos Jokubave, Vėžaičiuose, Kuliuose ir Mosėdyje.“ Tuo tarpu mūrinių, didesnių mokyklų statyba susirūpinta tik ketvirtojo dešimtmečio viduryje: „iškilo mūrinės mokyklos Kretingoje, Skuode, po gaisro Palangoje ir Gargžduose“[2]. Beje, įdomu, kad pastarosios atliko ne tik tiesioginę edukacinę funkciją, tačiau „nauji, mūriniai, modernūs rūmai“ tapo savotiška valstybės reprezentacijos forma: „visi tie miesteliai yra prie sienos, todėl reikalingi reprezentaciniai mokyklų namai.“[3]

Palangos mokyklos statybą paskatino didysis 1938 m. gegužės 10 d. gaisras[4], kurio metu tarp daugelio kitų miestelio namų sudegė ir senoji mokykla. Šie įvykiai paskatino Švietimo ministeriją skirti lėšų naujai mokyklos statybai, nors apskrityje buvo ką tik iškilusios brangios ir modernios Skuodo bei Kretingos mokyklos (Palangos mokyklos statyba kainavo 356 tūkst. litų, Skuodo – 268 tūkst. litų, Kretingos – 344 tūkst. litų [5]). Mokykla buvo statoma pritaikant S. Kudoko projektuotą Vievio mokyklos projektą, kurį pakoregavo to meto Kretingos apskrities inžinierius V. Rimgaila: „apskrities valdybai atrodė, kad planas reikalinga papildyti, tuo labiau, kad nebuvo vedėjui buto, kuris prie didesnių mokyklų, ypač Palangoje, labai reikalingas.“[6]

Įdomu, kad projektas buvo pritaikytas ir kurortinėms reikmėms: „mokyklos pastatas yra su visais patogumais, ypač didelėmis, iki 200 vietų, turistinėmis patalpomis, kas vasarvietėje yra labai reikalinga“[7]. Nėra nuostabu, kad gyvenamuosiuose namuose kurortiniame miestelyje stengtasi priimti kuo daugiau poilsiautojų sezono metu. Tačiau mokyklos panaudojimas poilsiautojų apgyvendinimui – unikalus atvejis, liudijantis apie stiprią miestelio kurortinę dvasią bei biurokratinį Šveitimo ministerijos lankstumą: „jaunimas ekskursuodamas Palangoje dabar turės kur sustoti. Patalpos yra patogios. Tikimasi iki pavasario įtaisyti ir ekskursantams lovas su čiužiniais. Iš ekskursijų patalpų atsiveria gražūs vaizdai į jūrą“ [8]. Kretingos apskrities valdyba tokiam „mokyklos praplėtimui – ekskursijų patalpų įtaisymui, dušų kambarių įrengimui, mokyklos virtuvei, vedėjo butui ir kt. išleido 71489 lt“[9].

1939 m. sausio 15 d. oficialiai duris atvėrusi mokykla pastatyta itin sparčiai, per nepilnus metus, tapo savotišku po didžiojo gaisro atsigaunančio miestelio simboliu. Mokyklos architektūrinę ir socialinę reikšmę miesteliui itin gyvai ir iškalbingai pristato straipsnis dienraštyje „Lietuvos aidas“: „Jau pats šulnus mokyklos pastatas, iš lygumų plačiai išsišovęs į save vilioja lengvomis, švelniomis architektūros formomis. Balkšvos trijų aukštų  mūro sienos ir skaisčiai rausvos stogo čerpės, kaip besirpstanti milžiniška žemuogė, plačios apylinkės gyventojų  žvilgsnius jau nuo viduvasario į savo laiko pakreipusius. Vaizdas tas galutinai sumaišė vyresniųjų sąmonėje išsikerojusias rūmų sąvokas. Senieji vis galvodavo – nuo palociaus kuo toliau. Dvaras buvo ne kaimynas, o ponas ne brolis. O dabar šit, pačioje ašaringiausioje valandoje, kai tėvų augime būtų belikę tik terbas užsikabinti, miela pagalbos ranka kaip tyste ištyso, ir šalia dar berūkstančių degėsių, rūmai džiaugsmo jiems ir jų vaikams išdygo!“[10].

Padedami to paties šaltinio galime pabandyti įsivaizduoti ir kitus įkurtuvių darbus, kurie palaipsniui turėjo sukurti tam tikrą mikrokosmosą, būdingą moderniam to meto švietimo sistemos objektui. Nors tekstas turi nemenką propagandos užtaisą, visgi tam tikri faktai turėjo atspindėti realybę ar bent jau tikslus ir siekiamybę: „Naujai pastatytajai mokyklai Švietimo ministerija atsiuntė naują pianiną, apskrities valdyba padirbino 95 suolus, 59 kėdes, 5 stalus, 1 spintą. Miesto savivaldybė tuoj užsakė 100 tonų akmens anglių ir kokso, nusamdė medicinos gydytoją  mokinių sveikatai sekti, moterį ir stalių – mokyklos techniškajai daliai aptarnauti. Tėvų komitetas ruošiasi mokiniam pertraukų metu duoti karšto pieno. Ten pat mokykloje kooperatyvas „Talka“ įsteigė savo skyrių šviežiais pyragaičiais ir kitomis reikmėmis mokinius vietoje aprūpinti. Brangindami gražius įrenginius mokiniai pasiryžo mokykloje dėvėti minkštas savo darbo šliures ir tuo prisidėti prie bendrojo brangaus turto pagerbimo.“[11]

Iki šios dienos išliko senosios mokyklos tūris bei išorės fasadai. Interjeruose taip pat galima aptikti originalių senosios mokyklos fragmentų. Nuo statybų laikų nepakito „vidaus laiptai su porankiais, mediniai statramsčiai su spyriais mansardoj, užapvalinti vidinių durų angokraščiai“[12] bei kai kurios kitos detalės. 1977 m. sklype pastatytas naujas mokyklos pastatas ir senąją bei naująją dalis jungiantis priestatas.

Vaidas Petrulis

 


[1] J. V. Naujoje mokykloje. Lietuvos aidas, 1939, sausio 21 d., p. 8.

[2] Juodikis, S. Trys nauji kultūros židiniai Kretingos apskrityje. Savivaldybė, 1939, nr. 9, p. 285.

[3] Ibid.

[4] Plačiau žr.: Šiurpūs ir klaikūs vaizdai Palangos gaisro metu. Lietuvos aidas, 1938, gegužės 11, p. 1.

[5] Juodikis, S., op. cit.

[6] Ibid.

[7] Ibid.

[8] J. V. Naujoje mokykloje. Lietuvos aidas, 1939, sausio 21 d., p. 8.

[9] Ibid.

[10] Ibid.

[11] Ibid.

[12] Vlado Jurgučio mokykla. Prieiga per internetą:
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=33568