Naujasis Palangos darbo biržos pastatas iškilo 2008-2009 metais, pagal Europos regioninės plėtros fondo projektą, kurio vykdymo laikotarpiu įvairiose šalies vietose pastatyti 9 nauji šios paskirties statiniai; dar trijuose buvo atlikta kapitalinė rekonstrukcija[1]. Šis faktas įdomus tuo, kad minėta naujų darbo biržos rūmų atsiradimo banga yra didžiausia vieningos paskirties valdiškų administracinių ir visuomeninių pastatų statybos kampanija nepriklausomoje Lietuvoje nuo tarpukario periodo. Dėl šios priežasties statiniai užima savo vietą šalies architektūros istorijos puslapiuose.
Palangos naujosios darbo biržos pirmojo aukšto medinį apipavidalinimą galima laikyti užuomina tiek į regiono, tiek ir į kurorto tradicinės architektūros medžiagiškumą, kuris sovietmečiu buvo beveik užmirštas. Verta pažymėti, kad pastato kontrastas yra kuriamas dviem lygiais: medžiaginiu ir idėjiniu. Beveik aklina pagrindinio fasado pirmojo aukšto medinė siena kuria subtilų kontrastą su likusį fasadą sudarančiu, metaliniame karkase įrėmintu, permatomu žalsvu stiklu, atskleidžiančiu pastato vidinį atriumą. Pastaroji architekto mintis – atsvara kabinetine biurokratija pasižyminčiam buvusių socialistinių valstybių valdiškų pastatų stereotipui, nes vizualiai kuriamas skaidrumo ir atvirumo įspūdis.
Paulius Tautvydas Laurinaitis
[1] Lietuvos darbo biržos informacija. Prieiga per internetą: http://www.ldb.lt/Informacija/ESParama/Igyvendinti_ERPF_projektai/UserDispForm.aspx?ID=2 [žiūrėta 2014-09-03]