ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS TYRIMŲ CENTRAS
Naujienų archyvas
Mūsų komanda

Lietuviškai
|
English

0 architektūros objektai
Architektūros objektaiBibliografijaVaizdų archyvasReikšminiai žodžiaiPaskaitosProjektai
Birštono kultūros centras
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Aštuntame XX amžiaus dešimtmetyje sovietinė architektūra pasuko ekspresyvesnės vėlyvojo modernizmo stilistikos link. Lietuvos miestuose atsirado vis daugiau sudėtingo plano, iracionalaus tūrio statinių. Bene geriausia terpė tokiems eksperimentams būdavo kultūros rūmai, kurie, ypač mažesnių gyvenviečių atveju, tapdavo ryškia urbanistine vietovės dominante. Pagal 1973 metais architektės Adelės Mickienės Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale parengtą projektą 1976 m. iškilę Birštono kultūros rūmai kartu su netoliese esančiu administraciniu pastatu bei keliais kitais statiniais taip pat formavo naująjį miestelio centrą. Šiame urbanistiniame kontekste objektas dėmesį patraukia trapecijos silueto salės tūriu, kuris derintas su asketišku horizontaliuoju korpusu. Rekonstruotas pastatas šiandien vis dar primena naujų formų paieškų tendencijas vėlyvojo sovietmečio architektūroje.</p> <p style="text-align: justify;"><em>Kastytis Rudokas</em></p> <p style="text-align: justify;"> </p>
Adresas: Birštono sav., Birštonas, Jaunimo g. 4
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Adelė Mickienė
Metai: 1973
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Kultūros/ sporto/ poilsio/ Kiti, Kultūros namai
Medžiagos: Mūras (plytų), Gelžbetonis, Kitos medžiagos
Nuotraukos: 6
Susiję objektai
Universalinė parduotuvė „Merkurijus”
Universalinė parduotuvė „Merkurijus”
1965 - 1983
Kartotinis „šermeninės“ (laidotuvių namų) projektas
Kartotinis „šermeninės“ (laidotuvių namų) projektas
1973 - 1975
Laidotuvių rūmai Kaune
Laidotuvių rūmai Kaune
1978
Sujainių kultūros namai
Sujainių kultūros namai
1970
Politino švietimo namai (dab. Vytauto Didžiojo universitetas)
Politino švietimo namai (dab. Vytauto Didžiojo universitetas)
1974
Gyvenamasis daugiabutis namas Laisvės al. 110
Gyvenamasis daugiabutis namas Laisvės al. 110
1974
„Kauko” kavinė Kaune (perstatyta ir pritaikyta kavinei Felikso Vizbaro „pilaitė“)
„Kauko” kavinė Kaune (perstatyta ir pritaikyta kavinei Felikso Vizbaro „pilaitė“)
1982
Miestų projektavimo instituto rūmai („Miestprojektas”; dabar – BLC verslo centras)
Miestų projektavimo instituto rūmai („Miestprojektas”; dabar – BLC verslo centras)
1969 - 1975
Trakų kultūros namai
Trakų kultūros namai
1978 - 1985
Operos ir baleto teatras
Operos ir baleto teatras
1963 - 1974
Anykščių kultūros rūmai (dab. Anykščių kultūros centras)
Anykščių kultūros rūmai (dab. Anykščių kultūros centras)
1973 - 1978
„Britanikos“ viešbutis Kaune
„Britanikos“ viešbutis Kaune
1977 - 1988
Kauno paveikslų galerija
Kauno paveikslų galerija
1978 - 1979
LR Seimo (buvę Aukščiausiosios Tarybos) rūmai
LR Seimo (buvę Aukščiausiosios Tarybos) rūmai
1976 - 1982
Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas
Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas
1979
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
Parduotuvė „Rėda“ Kaune
1976 - 1986
Kavinė "Banga" Palangoje
Kavinė "Banga" Palangoje
1976
Buvęs knygynas Palangoje
Buvęs knygynas Palangoje
1967
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
Pradinė mokykla (buvę pionierių namai) Palangoje
1985
Rekreacinis „Vanagupės“ kompleksas Palangoje
Rekreacinis „Vanagupės“ kompleksas Palangoje
1967 - 1984
Buvusi olimpinio irklavimo bazė Birštone
Buvusi olimpinio irklavimo bazė Birštone
1972
Sanatorija „Versmė“ Birštone
Sanatorija „Versmė“ Birštone
1975
1 iš 22

Aštuntame XX amžiaus dešimtmetyje sovietinė architektūra pasuko ekspresyvesnės vėlyvojo modernizmo stilistikos link. Lietuvos miestuose atsirado vis daugiau sudėtingo plano, iracionalaus tūrio statinių. Bene geriausia terpė tokiems eksperimentams būdavo kultūros rūmai, kurie, ypač mažesnių gyvenviečių atveju, tapdavo ryškia urbanistine vietovės dominante. Pagal 1973 metais architektės Adelės Mickienės Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale parengtą projektą 1976 m. iškilę Birštono kultūros rūmai kartu su netoliese esančiu administraciniu pastatu bei keliais kitais statiniais taip pat formavo naująjį miestelio centrą. Šiame urbanistiniame kontekste objektas dėmesį patraukia trapecijos silueto salės tūriu, kuris derintas su asketišku horizontaliuoju korpusu. Rekonstruotas pastatas šiandien vis dar primena naujų formų paieškų tendencijas vėlyvojo sovietmečio architektūroje.


Kastytis Rudokas


 


Pastatas iki rekonstrukcijos. 2005 m., V. Petrulio nuotr.
Pastatas iki rekonstrukcijos. 2005 m., V. Petrulio nuotr.
Pastatas po rekonstrukcijos. 2014 m., V. Petrulio nuotr.
Pastatas po rekonstrukcijos. 2014 m., V. Petrulio nuotr.
Salės tūrio fasadas. 2014 m., V. Petrulio nuotr.
Salės tūrio fasadas. 2014 m., V. Petrulio nuotr.
Vestibiulis. 2014 m., V. Petrulio nuotr.
Vestibiulis. 2014 m., V. Petrulio nuotr.
Vitražo fragmentas. 2014 m., V. Petrulio nuotr.
Vitražo fragmentas. 2014 m., V. Petrulio nuotr.
Detalusis planas.
Detalusis planas.
Partneriai

Draugai

© 2011 - 2022 AUTC   Svetainių kūrimas: Baltic Condition