Namas pastatytas 1933 metais pagal architekto Broniaus Elsbergo projektą notaro Kazimiero Škėmos užsakymu. Visgi derėtų atkreipti dėmesį, kad pirmąjį projektą, datuojamą 1932 m. rugsėjo 28 d., parengė Klaudijus Duš-Dušauskas, tačiau po kurio laiko savininkas, matyt, persigalvojo, nes archyve yra architekto pareiškimas, kuriuo jis atsisako savo parašo: „Pripuolamai sužinojau, kad mano projektą pakeitė kažin koks architektorius Elsbergas, nes jau sienos išmūrytos pagal ištaisytą projektą pakeitė visiškai analfabetiškai“[1]. Tiesa, priekaištai daugiau techninio pobūdžio – dėl laiptinės apšvietimo ir pan. Vėlesni projektai (kuriuose pirminis projektas papildytas vienu aukštu) jau rengti B. Elsbergo.

Statinyje architektas išryškina ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos architektūroje dominavusias modernistines tendencijas. Pastatą sudaro penki aukštai, pusrūsis ir pusaukštis pastogėje (vadinamoji „salka“). Statinio planas – apverstos T formos, išsidėstęs per pusę sklypo. Svarbiausias asimetriško pagrindinio fasado akcentas – masyvus keturių aukštų erkeris, kiekviename aukšte besijungiantis su užapvalintą jo kampą atkartojančiais balkonais. Pirmame aukšte išryškinti vienas kitą atkartojantys pagrindinis įėjimas ir įvažiavimas į kiemą. Galinis fasadas neišraiškingas, svarbiausi jo elementai – laužytų formų balkonai, išsidėstę 2–5 aukštuose. Vakarinėje pusėje namas jungiasi su Antano Gylio ligoninės pastatu, gretimame sklype iš rytų pusės stovėjęs medinis namas nugriautas sovietmečiu ir jo vietoje įrengtas skveras.

Paulius Tautvydas Laurinaitis, Vaidas Petrulis

[1] KAA, f. 218, ap. 2, b. 6311, l. 11