Senieji Neries tiltai Kaune
(Neišlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Pirmieji tilto per Nerį idėją iškėlė Kauno miestiečiai, kurie atsidėkodami seimui už miestiečių teises išplėtusį 1791 m. balandžio 18 d. Miestų įstatymą (įtrauktą į gegužės 3 d. Konstituciją) išsiuntė į Varšuvą delegatus. 1791 m. gegužės 28 d. jiems buvo surašyta instrukcija, kurioje susisiekimo palengvinimui ir miesto pajamų padidinimui prašyta seimo leidimo pastatyti du tiltus (per Nerį ir per Nemuną). Kauniečiai pageidavo, kad per tiltus besikeliantiems asmenims būtų nustatyta pusė sumos mokesčio, koks buvo taikomas už perkėlą Vyslos tiltu prie Varšuvos<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Neries tilto atveju kauniečių prašymai buvo susiję ir su ketinimais išplėsti miesto teritoriją. Miestų įstatyme buvo nurodyta, jog, siekiant išvengti bereikalingos konkurencijos (miestiečių luomo viduje), mažieji miestai turi būti prijungti prie greta esančių didžiųjų. Kaimyninio Radvilų Vilijampolės miestelio gyventojų absoliučią daugumą sudarė žydų tautybės asmenys, kurių neišskyrimas Miestų įstatymas davė pagrindą miestiečių viltims, kad iki šiol turėjusių išskirtinį statusą valstybėje žydų socialinis-luominis statusas bus apibrėžtas pagal jų gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį. Kitaip tariant, kauniečiai kaip ir kiti miestiečiai tikėjosi, jog žydų tautybės asmenys dėl Miestų įstatymo taps miestiečiais.</p>
<p style="text-align: justify;">Remdamiesi šiomis įstatymo naujovėmis, kauniečiai toje pačioje instrukcijoje delegatams į Varšuvą nurodė prašyti seimo, kad Radvilų privatus miestelis Vilijampolė virstų Kauno priemiesčiu ir būtų pavaldus Kauno magistrato jurisdikcijai<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Palanki aplinkybė tokiam kauniečių sumanymui buvo ir Vilijampolės savininko, Vilniaus vaivados, Karolio Stanislovo Radvilos mirtis (1790 m.) bei jo valdų perėjimas nepilnamečio sūnėno Dominyko Radvilos nuosavybėn. Iki Miestų įstatymo kauniečiai į Vilijampolės gyventojus žiūrėjo kaip į konkurentus prekyboje, todėl fiziškai miestą nuo miestelio skyrusi Neris, matyt, nelaikyta rimta kliūtimi miesto raidai. Prašymuose centrinės valdžios institucijoms bei seimui iki tol akcentuoti siekiai neįsileisti Vilijampolės prekeivių į Kauną, neleisti švartuotis upeiviams Vilijampolės uoste ir, remiantis senosiomis privilegijomis, drausti žydams Kaune įsigyti nekilnojamo turto. Visgi miestiečiams įgyvendinti sumanymo ir pastatyti tilto taip ir nepavyko.</p>
<p style="text-align: justify;">Netrukus iniciatyvą statyti tiltą per Nerį iš miestiečių perėmė Vilijampolės administratoriai. 1793 m. Vilijampolės inventoriuje tvirtinta, kad abu Neries krantai priklauso savininkui Domininkui Radvilai, o tai leidžia kelto vietoje pastatyti „plaukiojantį tiltą“ (t. y. pontoninį tiltą). Tilto svarba sieta su Vilijampolės pajamų pagausėjimu, nes viltasi, jog pastačius tiltą per Nerį vykstantieji iš Peterburgo, Prūsijos ir Žemaitijos neaplenks ne tik Vilijampolės, bet ir Kauno. Manyta, kad tiltas turėtų suintensyvinti Vilijampolės prekybą, nes nuogąstauta, jog būtent dėl šios priežasties niekas iš Kauno nevyksta į miestelio turgus. Planuota, kad nepakitus mokesčiams, kurie buvo mokami už perkėlą keltu, bus galima tiltą išnuomoti už 9 000 auksinų. Apskaičiuota, kad tilto statyba kainuos 13 300 auksinų, iš kurių net 3 000 auksinų numatyti už meistro ir amatininkų darbą<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Tačiau galiausiai išrinkus vietą tilto statybai paaiškėjo, jog kranto iš Kauno pusės sklypas priklauso Kauno benediktinėms. Todėl 1794 m. kovo 20 d. D. Radvilos įgaliotiniai dėl tilto statybos susitarė su benediktinėmis, kurių valdose buvo Neries pakrantė iš Kauno pusės (vadinama <em>Regina</em> arba <em>Ragine</em>)<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. Už leidimą benediktinių sklype statyti tiltą D. Radvilos globėjai sutiko leisti benediktinėms ir jų tarnams nemokamai keltis per upę. Šis susitarimas buvo įgyvendintas iki 1794 m. liepos antros pusės<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>. Tik 1795 m. pradžioje, kuomet reikėjo pristatyti carinei administracijai miesto pajamų šaltinius, sujudo Kauno magistratas ir pradėjo įrodinėti teisę pusę Neries tilto mokesčių rinkti į miesto kasą<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>. Taip dar kartą atsinaujino kivirčai tarp miesto ir benediktinių dėl „Raginės“ priklausomybės. Nors magistratas puolė rinkti miesto teises į Neries pakrantę Kauno pusėje patvirtinančius dokumentus<a title="" href="#_ftn7">[7]</a>, atidavė juos saugoti į archyvą<a title="" href="#_ftn8">[8]</a> ir rengėsi bylinėtis, miestiečių pastangos įrodyti „Raginės“ priklausomybę miestui nebuvo sėkmingos ir tiltas liko Vilijampolės savininkų rankose.</p>
<p style="text-align: justify;">1810 m. Vilijampolės inventoriuje rašyta, kad tiltas pastatytas ant polių („na palach“), tačiau kiekvienais metais vėlyvą rudenį yra surenkamas, o pavasarį pastatomas iš naujo. Visos su tilto surinkimu ir perstatymu susijusios išlaidos (medžiagos ir darbininkai) pagal sutartį buvo priskirtos tilto nuomininkui<a title="" href="#_ftn9">[9]</a>. Nežiūrint į atsargumo priemones dėl dažnai kylančių pavasarinių potvynių, tiltui buvo būtinas kasmetinis remontas, kuriuo buvo ypatingai suinteresuota carinės kariuomenės vadovybė. Artėjant 1812 m. karui tarp Napoleono Didžiosios Armijos ir Rusijos imperijos kariuomenės, cariniai valdininkai siuntinėjo nurodymus skubiai taisyti tiltus vieškelyje iš Kauno į Gardiną, o balandžio pradžioje net grasino Kauno valdytojams karine egzekucija, jei per dvi dienas tiltai nebus suremontuoti<a title="" href="#_ftn10">[10]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">1812 m. birželio 24 d. rytą, per Nemuną persikėlus Didžiajai Armijai, tiltas per Nerį buvo sudegintas iš Kauno spėjusio atsitraukti nedidelio Rusijos kariuomenės dalinio. Apie 16 val. apžiūrėti sudeginto tilto atvyko pats imperatorius Napoleonas ir įsakė tuoj pat pastatyti pontoninį tiltą. Perkėla per Nerį buvo svarbi, nes baimintasi, kad Didžiosios Armijos atsivėrusio kairiojo sparno neužpultų Rusijos kariuomenė. Po kelių valandų tiltas buvo baigtas statyti ir į kitą krantą persikėlė maršalo N. Oudinot vadovaujamas korpusas. Apie pontoninio tilto per Nerį statybas savo laiške iš Kauno Napoleonas pranešė ir žmonai Marijai Luizai. Su jo statyba buvo susijęs ir pasakojimas apie katastrofiškai nesėkmingą kavalerijos perkėlą per Nerį stebint pačiam imperatoriui, nors perkėlos metu nuskendo tik vienas raitelis<a title="" href="#_ftn11">[11]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Jau būdamas Vilniuje, Napoleonas nurodė Kaune statyti įtvirtinimus ir pastovius tiltus ant polių, o Neries naująjį tiltą nusprendė sutvirtinti prietilčio įtvirtinimais su pylimu. Naujojo tilto statyba kartu su kitais fortifikacijos darbais galėjo užsitęsti iki spalio<a title="" href="#_ftn12">[12]</a>. 1812 m. įvykių Kaune liudininkas, bernardinų vienuolis, pasakojo, kad dėl artėjančio karo sustojusi prekyba su Prūsija, kuri nugalėta pripažino Prancūzijos imperatoriaus siuzerenitetą. Tuo metu iš Lietuvos gilumos į Kauną pirkliai buvo suvežę daug medienos, iš kurios Napoleono inžinieriai pastatė tiltą per Nerį kitoje vietoje – „už žydų mokyklos iš parapinės gatvės“. Pabrėždamas tilto kokybę ir išskirtinumą, bernardinų vienuolis rašė, kad jis buvo „brangus ir gražus“, o kiekvienas „rąstas apkaltas aštriu noragu, atgabentu iš Prūsijos“<a title="" href="#_ftn13">[13]</a>. Atsitraukdama iš Kauno Didžioji Armija Neries tiltą sudegino, bet Vilijampolės savininkai netrukus jį atstatė senoje, iki 1812 m. karo stovėjusio tilto, vietoje.</p>
<p style="text-align: justify;">1828 m. tiltas dar kartą buvo perstatytas, bet vėl kitoje vietoje. 1834 m. teisybės ieškoti ėmėsi benediktinės, nes perstatyto Neries tilto naujieji nuomininkai nuo 1830 m. ėmė iš jų rinkti mokesčius už naudojimąsi tiltu. Vis tik teismas išsiaiškino, jog naujasis tiltas dabar jau rėmėsi į krantą Kauno pusėje ne ant benediktinių „Raginės“ valdų, bet privataus asmens sklypo, kuriam perėjo ir lengvatos už naudojimąsi tiltu<a title="" href="#_ftn14">[14]</a>. 1842 m. gegužės 13 d. naujasis tilto per Nerį savininkas Samuelis Medekša sudarė sutartį su atsargos pulkininku Justinu Varakomskiu dėl tilto administravimo. Pastarasis informuodavo savininką apie kylančius pavojus dėl potvynių ir upe plaukiančių sielių, daužančių tiltą<a title="" href="#_ftn15">[15]</a>. 1848 m. tiltas per Nerį buvo dar kartą perstatytas. 1853 m. Vilijampolės inventoriuje jis detaliai aprašytas. Naujasis tiltas buvo pontoninis, su specialiais vartais laivams praplaukti. Greta tilto, perkėloje per Nerį, svarbus išliko ir keltų vaidmuo <a title="" href="#_ftn16">[16]</a>. Kaunui tapus gubernijos centru, Neries tiltas sulaukė ir Kauno generalgubernatoriaus dėmesio, ir inžinierių iš Peterburgo patikrinimo<a title="" href="#_ftn17">[17]</a>, ir carinės administracijos kontrolės dėl jo karinės svarbos<a title="" href="#_ftn18">[18]</a>. Karinė tilto paskirtis ir carinės kariuomenės priežiūra dar labiau išaugo Kaunui tapus miestu-tvirtove.</p>
<p style="text-align: justify;">Pontoniniai tiltai per Nerį išliko iki Pirmojo pasaulinio karo, kuomet vokiečiai pastatė medinį tiltą. Jį 1926 m. nunešė potvynis. Vadovaujantis moderniomis XX a. technologijomis, 1929 m. per Nerį pastatytas naujas tiltas, kuriam suteiktas Petro Vileišio vardas. Tiltą 1941 m. birželį pavyko apsaugoti nuo atsitraukiančios sovietų kariuomenės, tačiau 1944 m. jį susprogdino atsitraukiantys vokiečių kareiviai. Tiltas buvo atstatytas XX a. 7 dešimtmetyje, o rekonstruotas – 2009 m.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Liudas Glemža</em></p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<div style="text-align: justify;"><hr size="1" /></div>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> 1791 05 28 Kauno miesto punktai delegatams į Varšuvą, <em>LVIA</em>, f. SA, b. 19560, l. 107.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> L. Glemža, Kaunas miestiečių sąjūdyje, <em>Kauno istorijos metraštis</em>, t. 1, Kaunas, 1998, p. 65.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> 1793 m. Vilijampolės inventorius, <em>Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas</em>, f. 694, a. 2, b. 1190, l. 9-9a. Už galimybę pasinaudoti Vilijampolės inventorių kopijomis iš Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo (toliau – BNIA) dėkoju Kauno apskrities archyvo direktoriui Gintarui Dručkui.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> 1833 02 06 Kauno benediktinių raštas Radvilų prokuratorijai, <em>LMAB</em>, f. 38-63, l. 50a-52a. Už nuorodą dėkoju Vaidai Kamuntavičienei.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> Wawrzecki, List do redaktora z obozu pod Kownem dnia 20 lipca, <em>Dodatek do Gazety wolnej Warszawskiej</em>, nr. 29, 1794 08 02, s. 392; 1794 07 21 D. Radvilos sutartis su Kauno benediktinėmis, <em>LVIA</em>, f. SA, b. 13808, l. 1291-1292a.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> 1795 02 13 Kauno magistrato posėdžio protokolas, <em>KAA</em>, f. 1600, a. 1, b. 617, l. 140.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> <em>Ibid.,</em> l. 141.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref8">[8]</a> <em>Ibid.,</em> l. 149a.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref9">[9]</a> 1810 m. Vilijampolės inventorius, <em>BNIA</em>, f. 694, a. 2, b. 1191, l. 25.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref10">[10]</a> 1812 02 02 ir 1812 04 02 įrašai Rusijos kariuomenės aprūpinimo įsakymų knygoje, LMAB, f. 27-121, l. 4, 6.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref11">[11]</a>  Dundulis, B. <em>Lietuva Napoleono agresijos metais (1807-1812)</em>, Vilnius, 1981, p. 56; D. Nawrot, <em>Litwa i Napoleon w 1812 roku</em>, Katowice, 2008, s. 174.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref12">[12]</a>  Pugačiauskas, V. Prancūzmetis Kaune, <em>KIM</em>, t. 11, Kaunas, 2011, p. 224; <em>1812 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos posėdžių protokolai</em>, parengė V. Pugačiauskas, Vilnius, 2012, p. 268.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref13">[13]</a>  Pugačiauskas, V. 1812 metų Rusijos ir Prancūzijos karas. <em>KIM</em>, t. 11, Kaunas, 2011, p. 245.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref14">[14]</a> 1837 04 24 Radvilų valdų komisijos teismo sprendimas. <em>LMAB</em>, f. 38-63, l. 46-47a.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref15">[15]</a> 1844 09 29 J. Varakomskis S. Medekšai. <em>LMAB</em>, f. 260-541, l. 1.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref16">[16]</a> 1853 m. Vilijampolės inventorius. <em>BNIA</em>, f. 694, a. 2, b. 1192, l. 7a-11.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref17">[17]</a> 1849 m. J. Varakomskis S. Medekšai, <em>op. cit.</em>, l. 3.</p>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref18">[18]</a> 1854 08 02 Carinės administracijos įsakymas J. Medekšai. <em>LMAB</em>, f. 260-61, l. 1.</p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Laikotarpis: Carinis, Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Tiltas
Medžiagos: Kitos medžiagos
Susiję bibliografijos įrašai
Baisus gaisras vaikų namuose
Baisus gaisras vaikų namuose
Lietuvos Žinios
1930-01-28 p.p.3
Straipsnis
Kaip Kaunas gelbėsis nuo potvynio
Kaip Kaunas gelbėsis nuo potvynio
Lietuvos Žinios
1931-03-17 p.p.5
Straipsnis
Kaunui potvynio katastrofos pavojus dar nepraėjo
Kaunui potvynio katastrofos pavojus dar nepraėjo
1931-04-16 p.1, 5
Straipsnis
Autobusų susisiekimo mieste tvarkymo reikalu
Autobusų susisiekimo mieste tvarkymo reikalu
Lietuvos Aidas
1932-06-15 p.6
Straipsnis
Pigiųjų butų kolonijos
Pigiųjų butų kolonijos
Lietuvos Aidas
1932-06-21 p.5
Straipsnis
Apdegė sacharino fabrikas
Apdegė sacharino fabrikas
Lietuvos Žinios
1931-05-04 p.5
Straipsnis
Vilijampolėj statomas paštui namas
Vilijampolėj statomas paštui namas
Lietuvos Aidas
1932-07-07 p.6
Žinutė
Dėl Kauno miesto naujų ribų
Dėl Kauno miesto naujų ribų
Lietuvos Žinios
1931-05-15 p.5
Straipsnis
Netikusios tilto grindys
Netikusios tilto grindys
Lietuvos Žinios
1931-05-26 p.5
Reklama
Naujosios Vilijampolės pažanga, vargai ir nusiskundimai
Naujosios Vilijampolės pažanga, vargai ir nusiskundimai
Lietuvos Aidas
1932-07-16 p.6
Straipsnis
Kauno pliažai
Kauno pliažai
Lietuvos Aidas
1932-07-16 p.7
Straipsnis
Didelis gaisras senamiesty
Didelis gaisras senamiesty
Lietuvos Aidas
1932-07-18 p.6
Straipsnis
Lietuvos autobusų savininkų sąjunga
Lietuvos autobusų savininkų sąjunga
Lietuvos Žinios
1931-05-28 p.5
Žinutė
Žydai ligoninei prašo subsidijos
Žydai ligoninei prašo subsidijos
Lietuvos Žinios
1931-05-29 p.5
Žinutė
Perkūnas trenkė į Kauno ugniagesių rūmus
Perkūnas trenkė į Kauno ugniagesių rūmus
Lietuvos Žinios
1931-06-03 p.1
Straipsnis
Pradžios mokyklų statyba
Pradžios mokyklų statyba
1931-06-05 p.5
Straipsnis
Rūpinamasi Kauno beturčių būkle
Rūpinamasi Kauno beturčių būkle
Lietuvos Aidas
1932-08-03 p.6
Žinutė
Miesto tunelis
Miesto tunelis
Lietuvos Žinios
1931-06-12 p.5
Straipsnis
Siaurųjų geležinkelių direkcija praneša
Siaurųjų geležinkelių direkcija praneša
1931-06-18 p.5
Žinutė
Traukinėlis į seną miestą dar vaikščios
Traukinėlis į seną miestą dar vaikščios
Lietuvos Žinios
1931-06-22 p.5
Žinutė
Šveicarai sutinka paskolint Kaunui nemažiau kaip 2 mil. lt
Šveicarai sutinka paskolint Kaunui nemažiau kaip 2 mil. lt
Lietuvos Aidas
1932-08-11 p.6
Straipsnis
 Kauno priemiesčių vaikų aikštelės
Kauno priemiesčių vaikų aikštelės
Lietuvos Aidas
1932-08-13 p.4
Straipsnis
Dėl Gulbės aikštės ir Valančiaus paminklo
Dėl Gulbės aikštės ir Valančiaus paminklo
Lietuvos Aidas
1932-09-30 p.4
Straipsnis
Tiesins ir platins gatves
Tiesins ir platins gatves
Lietuvos Žinios
1931-07-09 p.5
Žinutė
Kokia Kaunui nauda iš prijungtų sričių
Kokia Kaunui nauda iš prijungtų sričių
Lietuvos Žinios
1931-07-13 p.5
Straipsnis
Gatvių neplatins
Gatvių neplatins
Lietuvos Žinios
1931-07-17 p.5
Žinutė
Bendrovės „Skėtlit“ reklaminis skelbimas
Bendrovės „Skėtlit“ reklaminis skelbimas
1931-07-25 p.6
Reklama
Jau pradeda amizituoti Kęstučio gatvę
Jau pradeda amizituoti Kęstučio gatvę
Lietuvos Žinios
1931-08-08 p.5
Žinutė
Dėl priekaištų naujojo geležinkelio statybai
Dėl priekaištų naujojo geležinkelio statybai
Lietuvos Aidas
1932-10-26 p.1
Straipsnis
 Visi tiltai bus tikrinami kasmet
Visi tiltai bus tikrinami kasmet
1935-07-20 p.4
Straipsnis
Giršo Landmano baldų krautuvės reklaminis skelbimas
Giršo Landmano baldų krautuvės reklaminis skelbimas
Lietuvos Žinios
1931-08-29 p.5
Reklama
Žinutės apie Kauną
Žinutės apie Kauną
Lietuvos Aidas
1932-11-10 p.7
Žinutė
Autobusų savininkų memorandumas Kauno miesto tarybai
Autobusų savininkų memorandumas Kauno miesto tarybai
Lietuvos Žinios
1931-09-24 p.5
Žinutė
Tyrinės Kauno pilį
Tyrinės Kauno pilį
Lietuvos Žinios
1931-09-24 p.5
Žinutė
Gaisras autobusų stoty
Gaisras autobusų stoty
Lietuvos Žinios
1931-10-01 p.5
Žinutė
Tikrino autobusus
Tikrino autobusus
Lietuvos Žinios
1931-10-01 p.5
Žinutė
Nemuno ir Nerio krantai nebus stiprinami
Nemuno ir Nerio krantai nebus stiprinami
Lietuvos Žinios
1931-10-02 p.5
Žinutė
Studentų atstovybė nutarė statydintis namis
Studentų atstovybė nutarė statydintis namis
Lietuvos Žinios
1931-10-02 p.6
Straipsnis
Žinutės apie Lietuvos miestus
Žinutės apie Lietuvos miestus
Lietuvos Aidas
1932-12-13 p.7
Žinutė
Galutinai nustatyti statybos rajonai Kaune
Galutinai nustatyti statybos rajonai Kaune
Lietuvos Aidas
1932-12-30 p.7
Straipsnis
Kauno priemiesčių gyentojų žiniai
Kauno priemiesčių gyentojų žiniai
Lietuvos Žinios
1931-10-12 p.5
Straipsnis
Miesto centre neleis statyti fabrikų
Miesto centre neleis statyti fabrikų
1931-10-21 p.5
Žinutė
Koki šiuo metu naujojo gumos fabriko reikalai
Koki šiuo metu naujojo gumos fabriko reikalai
Lietuvos Aidas
1937-10-23 p.5
Straipsnis
Kaunas turės visą eilę aikščių
Kaunas turės visą eilę aikščių
Lietuvos Aidas
1937-11-12 p.4
Straipsnis
Vėl rado senojo Kauno statybos likučių
Vėl rado senojo Kauno statybos likučių
Lietuvos Aidas
1937-11-24 p.4
Straipsnis
Judėjimas ties Vilijampolės, Panemunės tiltais ir Ukmergės pl.
Judėjimas ties Vilijampolės, Panemunės tiltais ir Ukmergės pl.
Lietuvos Aidas
1937-12-01 p.4
Straipsnis
Sekmadienį Kaunas ilsisi...
Sekmadienį Kaunas ilsisi...
Lietuvos Aidas
1934-01-29 p.7
Žinutė
Veterinarijos Akademijos reikšmė nuolat didėja
Veterinarijos Akademijos reikšmė nuolat didėja
Lietuvos Aidas
1937-06-23 p.8
Straipsnis
Žinutės apie Kauno pliažus
Žinutės apie Kauno pliažus
Lietuvos Aidas
1934-07-30 p.p. 5
Straipsnis
Gelbėkime Vytauto bažnyčią
Gelbėkime Vytauto bažnyčią
Lietuvos Aidas
1938-01-15 p.10
Straipsnis
Apie 670 naujų butų Kaune
Apie 670 naujų butų Kaune
Lietuvos Aidas
1936-01-22 p.p.6
Straipsnis
Apie žmones, kurie gyvena iš vandens
Apie žmones, kurie gyvena iš vandens
Lietuvos Aidas
1937-07-11 p.6
Straipsnis
Steigiama penkta vaikų skaitykla
Steigiama penkta vaikų skaitykla
Lietuvos Aidas
1938-02-01 p.2
Straipsnis
Kauno miesto centre piauna ir svilina kiaules
Kauno miesto centre piauna ir svilina kiaules
Lietuvos Aidas
1936-01-09 p.p.3
Žinutė
Nelaimingas atsitikimas
Nelaimingas atsitikimas
Lietuvos Aidas
1934-02-07 p.8
Žinutė
Kiek jau padaryta Kaunui nuo potvynio apsaugoti
Kiek jau padaryta Kaunui nuo potvynio apsaugoti
Lietuvos Aidas
1936-08-13 p.8
Žinutė
Maironio g. rado XVIII a. statybos likučių
Maironio g. rado XVIII a. statybos likučių
Lietuvos Aidas
1938-03-15 p.5
Straipsnis
Rotušės aikštės sutvarkymas
Rotušės aikštės sutvarkymas
Lietuvos Aidas
1938-04-07 p.4
Straipsnis
Kaune statyba sparčiai vyksta
Kaune statyba sparčiai vyksta
Lietuvos Aidas
1938-04-21 p.3
Straipsnis
Kauno miesto 5 metų planas ir sporto aikštės
Kauno miesto 5 metų planas ir sporto aikštės
Lietuvos Aidas
1936-09-29 p.8
Straipsnis
Įdomi miesto gatvių dekoratorė
Įdomi miesto gatvių dekoratorė
Lietuvos Aidas
1936-09-30 p.4
Žinutė
Rotušės aikštės sutvarkymas
Rotušės aikštės sutvarkymas
Lietuvos Aidas
1938-05-12 p.5
Straipsnis
Dar apie Rotušės aikštės sutvarkymą
Dar apie Rotušės aikštės sutvarkymą
Lietuvos Aidas
1938-06-02 p.6
Straipsnis
Ruošiamasi tinkamai sutvarkyti Kauno pilį
Ruošiamasi tinkamai sutvarkyti Kauno pilį
Lietuvos Aidas
1938-06-11 p.16
Straipsnis
Prasidėjo Vytauto Didžiojo bažnyčios remontas
Prasidėjo Vytauto Didžiojo bažnyčios remontas
Lietuvos Aidas
1938-06-15 p.2
Straipsnis
Seniau Vytauto bažnyčia visai kitaip atrodžiusi negu dabar
Seniau Vytauto bažnyčia visai kitaip atrodžiusi negu dabar
Lietuvos Aidas
1938-06-28 p.3
Straipsnis
Kauno centre neleis statyti fabrikų
Kauno centre neleis statyti fabrikų
Lietuvos Žinios
1931-10-21 p.5
Žinutė
Kuriuose rajonuose Kauno mieste nebus leidžiama statyti pramonės įmonių
Kuriuose rajonuose Kauno mieste nebus leidžiama statyti pramonės įmonių
Lietuvos Žinios
1931-10-30 p.4
Straipsnis
Kaune palengvintas vandentiekio mokestis
Kaune palengvintas vandentiekio mokestis
1934-03-02 p.8
Straipsnis
Sekmadienį bus atidaryti Dariaus ir Girėno vardo namai Vilijampolėje
Sekmadienį bus atidaryti Dariaus ir Girėno vardo namai Vilijampolėje
Lietuvos Aidas
1935-02-07 p.p.7
Straipsnis
Kaip šiemet bus tvarkomas Kaunas
Kaip šiemet bus tvarkomas Kaunas
Lietuvos Aidas
1934-08-08 p.p. 5
Straipsnis
Ar daug vandens reikia Kaunui apsemti
Ar daug vandens reikia Kaunui apsemti
Lietuvos Aidas
1934-03-10 p.12
Straipsnis
Žinutės apie Kauną
Žinutės apie Kauną
Lietuvos Aidas
1934-03-20 p.5
Žinutė
Mūro namai
Mūro namai
1934-03-23 p.4
Straipsnis
Kauno praeities fragmentai
Kauno praeities fragmentai
Lietuvos Aidas
1934-03-24 p.10-12
Straipsnis
Kur šiemet kauniečiai galės maudytis
Kur šiemet kauniečiai galės maudytis
Lietuvos Aidas
1934-05-09 p.12
Straipsnis
Vakar atidaryti Dariaus ir Girėno namai Vilijampolėje
Vakar atidaryti Dariaus ir Girėno namai Vilijampolėje
Lietuvos Aidas
1935-02-11 p.p.10
Straipsnis
Žinutės apie Kauną
Žinutės apie Kauną
1934-08-20 p.p. 5
Straipsnis
Straipsniai apie Kauną
Straipsniai apie Kauną
Lietuvos Aidas
1934-03-24 p.2
Straipsnis
LA, 1936.05.03, p.4 - Po didžiojo karo Kaunas padidėjo daugiau kaip 2 kartus
LA, 1936.05.03, p.4 - Po didžiojo karo Kaunas padidėjo daugiau kaip 2 kartus
Lietuvos Aidas
1936-05-03 p.4
Straipsnis
Vanduo Kaune butus apsėmė apie 8.000 žmonių
Vanduo Kaune butus apsėmė apie 8.000 žmonių
Lietuvos Aidas
1936-03-15 p.1
Straipsnis
Vokiečių okupuotame Kaune
Vokiečių okupuotame Kaune
Lietuvos Aidas
1934-03-24 p.12-15
Straipsnis
Ruošiamasi Kauno siaur. geležinkelį uždaryti
Ruošiamasi Kauno siaur. geležinkelį uždaryti
Lietuvos Aidas
1935-05-11 p.12
Žinutė
Kauno miesto taryba rado išeitį
Kauno miesto taryba rado išeitį
Lietuvos Aidas
1934-08-31 p.p. 8
Straipsnis
Sudegė tolio fabrikas
Sudegė tolio fabrikas
Lietuvos Aidas
1934-04-17 p.8
Žinutė
Ką pasakoja 84m. senukas, matęs karinat kun. Mackevičių
Ką pasakoja 84m. senukas, matęs karinat kun. Mackevičių
Lietuvos Aidas
1936-04-23 p.4
Straipsnis
Po didžiojo karo Kaunas padidėjo daugiau nei 7 kartus
Po didžiojo karo Kaunas padidėjo daugiau nei 7 kartus
Lietuvos Aidas
1936-05-03 p.4
Straipsnis
Kaunas kasmet vis daugiau skęsta žalumynuose
Kaunas kasmet vis daugiau skęsta žalumynuose
Lietuvos Aidas
1936-05-05 p.4
Straipsnis
Miesto savivaldybė Kaune pasodino 700 medelių
Miesto savivaldybė Kaune pasodino 700 medelių
Lietuvos Aidas
1937-05-11 p.2
Straipsnis
Už gražiausius Kaune namus - pemijos
Už gražiausius Kaune namus - pemijos
Lietuvos Aidas
1935-05-17 p.3
Straipsnis
Nemunas turi būti toks, kokio mums reikia
Nemunas turi būti toks, kokio mums reikia
Lietuvos Aidas
1934-04-06 p.8
Straipsnis
Žinutės apie Kauną
Žinutės apie Kauną
Lietuvos Aidas
1934-04-12 p.5
Žinutė
Koks bus Kauno miesto tunelis
Koks bus Kauno miesto tunelis
Lietuvos Aidas
1934-10-02 p.p. 5
Straipsnis
Vilijampolė busianti viena gražiausių
Vilijampolė busianti viena gražiausių
Lietuvos Aidas
1937-08-26 p.4
Straipsnis
Straipsniai apie Kauno vasarvietes
Straipsniai apie Kauno vasarvietes
Lietuvos Aidas
1937-05-15 p.4
Straipsnis
Vilijampolė puošiasi puikiu Vilniaus paminklu
Vilijampolė puošiasi puikiu Vilniaus paminklu
Lietuvos Aidas
1937-05-24 p.8
Straipsnis
Draudimas važinėti Žaliuoju tiltu pagrįstas
Draudimas važinėti Žaliuoju tiltu pagrįstas
1935-06-05 p.6
Straipsnis
Potvynio pavojus sujudino visą Kauną
Potvynio pavojus sujudino visą Kauną
Lietuvos Aidas
1936-03-10 p.p.1
Straipsnis
Vaizdai iš vandens apsemtų vietų
Vaizdai iš vandens apsemtų vietų
Lietuvos Aidas
1936-03-10 p.p.4
Straipsnis
Potvynis Kauną skaudžiai palietė
Potvynis Kauną skaudžiai palietė
Lietuvos Aidas
1936-03-12 p.p.1
Straipsnis
Kaune jau apsemtos 54 gatvės ir 730 pastatų
Kaune jau apsemtos 54 gatvės ir 730 pastatų
Lietuvos Aidas
1936-03-14 p.p.1
Straipsnis
Pašventinti šeši nauji Kauno m. savivaldybės pastatai
Pašventinti šeši nauji Kauno m. savivaldybės pastatai
Lietuvos Aidas
1936-03-03 p.p.3
Straipsnis
Kaune imperatoriui statytas tiltas
Kaune imperatoriui statytas tiltas
Lietuvos Aidas
1936-06-11 p.4
Straipsnis
Kaune steigiama veterinarijos akademija
Kaune steigiama veterinarijos akademija
Lietuvos Aidas
1936-06-23 p.8
Žinutė
Kauno pležai šiemet gerai sutvarkyti
Kauno pležai šiemet gerai sutvarkyti
Lietuvos Aidas
1936-07-17 p.4
Straipsnis
Pastabos mokyklų statybos reikalu
Pastabos mokyklų statybos reikalu
1936-07-21 p.5
Straipsnis
Iš aikščių pašalins kioskus
Iš aikščių pašalins kioskus
Lietuvos Žinios
1931-11-28 p.7
Žinutė
Prieglauda priartinta ligoninės tipui
Prieglauda priartinta ligoninės tipui
Lietuvos Žinios
1931-11-30 p.3
Žinutė
Slabados žydai prašo mokyklos
Slabados žydai prašo mokyklos
Lietuvos Žinios
1931-12-17 p.5
Žinutė
Slabadą nori perplanuoti ir kur reikia pravesti gatves
Slabadą nori perplanuoti ir kur reikia pravesti gatves
Lietuvos Žinios
1931-12-22 p.5
Žinutė
Griautinasis Kaunas
Griautinasis Kaunas
Lietuvos Aidas
1938-07-10 p.6
Straipsnis
Slabadoje iš varžytinių parduoti 24 sklypai
Slabadoje iš varžytinių parduoti 24 sklypai
Lietuvos Žinios
1932-01-14 p.5
Žinutė
Kaune bus nugriauta apie 120 namų
Kaune bus nugriauta apie 120 namų
Lietuvos Žinios
1932-01-20 p.5
Žinutė
Kaune 150 sklypų savanoriams
Kaune 150 sklypų savanoriams
Lietuvos Žinios
1932-01-21 p.5
Žinutė
Dėl Kauno arkikatedros bazilikos bokšto
Dėl Kauno arkikatedros bazilikos bokšto
Lietuvos Aidas
1938-07-20 p.4
Straipsnis
Vykdomi dideli Kauno miesto tvarkymo darbai
Vykdomi dideli Kauno miesto tvarkymo darbai
Lietuvos Aidas
1938-08-09 p.6
Straipsnis
Slabadoj nenori pirkti sklypų
Slabadoj nenori pirkti sklypų
Lietuvos Žinios
1932-02-25 p.5
Žinutė
Tilžės gatvės gyventojai trokšta nuo dulkių
Tilžės gatvės gyventojai trokšta nuo dulkių
Lietuvos Aidas
1938-08-18 p.8
Žinutė
Kur prieš dešimtį metų ožkos mekeno, dabar fabrikų miestas. Gyventojų skundas, kurį reikėtų kam nors išgirsti
Kur prieš dešimtį metų ožkos mekeno, dabar fabrikų miestas. Gyventojų skundas, kurį reikėtų kam nors išgirsti
Lietuvos Aidas
1938-08-19 p.5
Straipsnis
Kauno žalumynai
Kauno žalumynai
Lietuvos Aidas
1938-08-22 p.4
Straipsnis
Kauno miesto tarybos posėdis
Kauno miesto tarybos posėdis
Lietuvos Žinios
1932-03-05 p.5
Straipsnis
Vidaus reikalų ministeris apžiūrėjo Slabados lūšnas
Vidaus reikalų ministeris apžiūrėjo Slabados lūšnas
Lietuvos Žinios
1932-03-29 p.5
Žinutė
Laukiamo potvinio perspėjimo reikalu
Laukiamo potvinio perspėjimo reikalu
Lietuvos Žinios
1922-03-03 p.4
Žinutė
Žinutė apie Kauno gatvių apšvietimą
Žinutė apie Kauno gatvių apšvietimą
Lietuvos Žinios
1922-03-22 p.
Žinutė
Vilijampolėje jau užbaigti Dariaus ir Girėno vardo namai
Vilijampolėje jau užbaigti Dariaus ir Girėno vardo namai
Lietuvos Žinios
1935-02-07 p.8
Žinutė
Duoti leidimai steigti naujų pramonės įmonių
Duoti leidimai steigti naujų pramonės įmonių
Lietuvos Žinios
1940-01-05 p.7
Žinutė
Dėl švenčių atideda lūšnų nugriovimą
Dėl švenčių atideda lūšnų nugriovimą
Lietuvos Žinios
1932-04-04 p.5
Žinutė
Žemės ūkio rūmai nenori perleisti ligoninei sklypo
Žemės ūkio rūmai nenori perleisti ligoninei sklypo
Lietuvos Žinios
1935-04-06 p.8
Straipsnis
Nugriaus dalį liaudies namų
Nugriaus dalį liaudies namų
Lietuvos Žinios
1935-05-11 p.10
Straipsnis
Valstybinės Kauno ligoninės ligoniai šaukiasi į dangų
Valstybinės Kauno ligoninės ligoniai šaukiasi į dangų
Lietuvos Žinios
1932-04-14 p.3
Straipsnis
Kauno susisiekimas reikia pertvarkyti
Kauno susisiekimas reikia pertvarkyti
Lietuvos Žinios
1932-04-19 p.4
Žinutė
Senojo Kauno tvirtovės likimas
Senojo Kauno tvirtovės likimas
Naujoji Romuva
1932-07-31 p.689, 690
Straipsnis
Kaip Kaunas auga
Kaip Kaunas auga
Lietuvos Žinios
1936-01-11 p.9
Žinutė
Vokiečių ordino pilys Kauno apylinkėje
Vokiečių ordino pilys Kauno apylinkėje
Naujoji Romuva
1933-01-15 p.65
Straipsnis
Projektuojama steigti aukštąją veterinarijos mokyklą
Projektuojama steigti aukštąją veterinarijos mokyklą
Lietuvos Žinios
1936-01-30 p.8
Žinutė
Kauno ligoninės
Kauno ligoninės
Kauno naujienos
1925-11-05 p.6
Žinutė
Mūsų tiltai
Mūsų tiltai
Kauno naujienos
1925-11-20 p.2
Straipsnis
Lietuvos keliai
Lietuvos keliai
Lietuvos Žinios
1922-08-25 p.1
Žinutė
Įtaisymas šalygatvių Šančiuose, Slabadoj ir Aleksote
Įtaisymas šalygatvių Šančiuose, Slabadoj ir Aleksote
Lietuvos Žinios
1922-08-30 p.3
Žinutė
Kauno gojus
Kauno gojus
Lietuvos Žinios
1922-09-07 p.3
Žinutė
Baltoji gulbė
Baltoji gulbė
Lietuvos Žinios
1922-10-26 p.
Žinutė
Žinutė apie Vilijampolės gaisrą
Žinutė apie Vilijampolės gaisrą
Lietuva
1920-06-19 p.2
Žinutė
Kauno gaisrai
Kauno gaisrai
Lietuva
1920-06-20 p.1-2
Straipsnis
Gražioji bažnyčia
Gražioji bažnyčia
Lietuva
1921-01-14 p.2
Straipsnis
Kauno miesto sanitarinė padėtis
Kauno miesto sanitarinė padėtis
Lietuva
1922-05-23 p.2
Straipsnis
Delei Kauno elektros stoties pagerinimo
Delei Kauno elektros stoties pagerinimo
Lietuva
1922-09-08 p.4
Straipsnis
Delei gatvių pavadinimo
Delei gatvių pavadinimo
Lietuva
1922-11-05 p.5
Straipsnis
Antras pasitarimas dėlei miesto išplanavimo
Antras pasitarimas dėlei miesto išplanavimo
Lietuva
1922-11-16 p.2
Straipsnis
Slabados tiltas
Slabados tiltas
Lietuva
1922-12-15 p.5
Žinutė
Per geležinkelio bėgius statys tiltą
Per geležinkelio bėgius statys tiltą
Lietuvos Žinios
1932-06-10 p.5
Žinutė
Reikalingi tilai
Reikalingi tilai
Lietuvos Žinios
1932-06-18 p.5
Žinutė
Dėl miesto statybos
Dėl miesto statybos
Lietuva
1923-07-25 p.1
Straipsnis
Kauno elektros karai
Kauno elektros karai
Lietuva
1923-12-14 p.4
Straipsnis
Vandens nuleidimo kanalai Kaune
Vandens nuleidimo kanalai Kaune
Lietuva
1923-12-19 p.2-3
Straipsnis
Žinutė apie Kauno apšvietimą ir tramvajų
Žinutė apie Kauno apšvietimą ir tramvajų
Lietuva
1924-02-06 p.6
Žinutė
Žalingas sumanymas
Žalingas sumanymas
Lietuva
1924-04-07 p.4
Straipsnis
Biednuomenės globa Kaune
Biednuomenės globa Kaune
Lietuva
1924-04-15 p.4
Straipsnis
Kauno miesto ūkiškumo reikalu
Kauno miesto ūkiškumo reikalu
Lietuva
1924-09-04 p.4
Straipsnis
Gatvių grindimas ir laikymas Kaune
Gatvių grindimas ir laikymas Kaune
Lietuva
1924-09-30 p.4
Straipsnis
Švarumo prižiūrėjimo reikalu
Švarumo prižiūrėjimo reikalu
Lietuva
1923-01-05 p.6
Žinutė
Dėl namų statymo Kaune
Dėl namų statymo Kaune
Lietuva
1923-01-23 p.3
Straipsnis
Kauno didžiojo susisiekimo problemos
Kauno didžiojo susisiekimo problemos
Lietuvos Aidas
1939-03-11 p.12
Straipsnis
Nešvarumas nemažėja
Nešvarumas nemažėja
Lietuvos Žinios
1923-03-21 p.3
Žinutė
Dėliai miesto išplanavimo
Dėliai miesto išplanavimo
Lietuvos Žinios
1923-03-24 p.4
Straipsnis
Kauno miesto mūrinio kvartalo ribų nustatymas
Kauno miesto mūrinio kvartalo ribų nustatymas
Lietuvos Žinios
1923-05-27 p.3
Žinutė
Tunelio nestatys
Tunelio nestatys
Lietuvos Žinios
1932-07-16 p.5
Žinutė
Prekių stotis
Prekių stotis
Lietuvos Žinios
1923-09-20 p.2
Žinutė
Geležinkelio stoties apylinkės gyventojai pageidauja pontoninio tilto per Nemuną
Geležinkelio stoties apylinkės gyventojai pageidauja pontoninio tilto per Nemuną
Lietuvos Žinios
1935-07-03 p.7
Žinutė
Prašo iškelti restoranus iš Valančiaus gatvės arba pakeisti g. vardą.
Prašo iškelti restoranus iš Valančiaus gatvės arba pakeisti g. vardą.
1935-07-17 p.7
Žinutė
Kaune - potvynis
Kaune - potvynis
Lietuvos Žinios
1936-03-09 p.6
Straipsnis
Potvynis Kaune vis dar nepraeina
Potvynis Kaune vis dar nepraeina
Lietuvos Žinios
1936-03-10 p.6
Žinutė
Kaune milžiniškas potvynis
Kaune milžiniškas potvynis
Lietuvos Žinios
1936-03-11 p.6
Straipsnis
Potvynis Kaune įgavo katastrofišką pobūdį
Potvynis Kaune įgavo katastrofišką pobūdį
Lietuvos Žinios
1936-03-14 p.9
Straipsnis
Nemuno vanduo kas valandą krenta
Nemuno vanduo kas valandą krenta
Lietuvos Žinios
1936-03-17 p.6
Straipsnis
Kauno m. architek. J. Jovalskis apie miesto išplanavimą
Kauno m. architek. J. Jovalskis apie miesto išplanavimą
Lietuvos Žinios
1940-01-11 p.10
Straipsnis
Sunkieji vežėjai
Sunkieji vežėjai
Lietuvos Žinios
1924-12-28 p.2
Žinutė
Kanalizacijos darbai
Kanalizacijos darbai
Lietuvos Žinios
1924-12-19 p.3
Žinutė
Eigulių tiltas parduodamas ir ardomas
Eigulių tiltas parduodamas ir ardomas
Lietuvos Žinios
1925-06-03 p.3
Žinutė
Naujojo tilto projektas
Naujojo tilto projektas
Lietuvos Žinios
1925-06-23 p.p.3
Žinutė
Dėl naujų tiltų per Nemuną
Dėl naujų tiltų per Nemuną
Lietuvos Žinios
1925-07-17 p.3
Žinutė
Eigulių tiltas
Eigulių tiltas
Lietuvos Žinios
1925-09-05 p.3
Žinutė
Dėl projektų darbininkams steigti kolonijas
Dėl projektų darbininkams steigti kolonijas
Lietuvos Žinios
1937-01-15 p.5
Straipsnis
Kaip bus tvarkomas Kauno miestas
Kaip bus tvarkomas Kauno miestas
Lietuvos Žinios
1937-01-21 p.9
Straipsnis
Dideli užsimojimai Kauno miestui tvarkyti
Dideli užsimojimai Kauno miestui tvarkyti
Lietuvos Žinios
1937-03-25 p.8
Straipsnis
Kaunui statomas didelis vandens rezervuaras
Kaunui statomas didelis vandens rezervuaras
Lietuvos Aidas
1939-07-13 p.3
Straipsnis
Tunelis ar namų griovimas ir gatvių platinimas
Tunelis ar namų griovimas ir gatvių platinimas
Lietuvos Aidas
1939-08-05 p.2
Straipsnis
Kada bus iš miesto iškeltos letpjūvės
Kada bus iš miesto iškeltos letpjūvės
Lietuvos Aidas
1940-01-10 p.4
Žinutė
Išspręsti du svarbūs Kauno tvarkymo klausimai
Išspręsti du svarbūs Kauno tvarkymo klausimai
Lietuvos Aidas
1940-02-20 p.6
Straipsnis
300 butų biednuomenei
300 butų biednuomenei
Lietuvos Aidas
1940-04-27 p.4
Straipsnis
Kada gi pagaliau bus sutvarkyta Tilžės gatvė?
Kada gi pagaliau bus sutvarkyta Tilžės gatvė?
Lietuvos Žinios
1938-03-15 p.10
Straipsnis
Atvažiavo Vilijampolės žemių sąvininkė ir reikalauja atlyginimo
Atvažiavo Vilijampolės žemių sąvininkė ir reikalauja atlyginimo
Lietuvos Žinios
1933-05-16 p.5
Straipsnis
Ruošiamasi dideliems kanalizacijos ir vandentiekio darbams
Ruošiamasi dideliems kanalizacijos ir vandentiekio darbams
Lietuvos Žinios
1939-03-09 p.8
Straipsnis
Tiltų statymas
Tiltų statymas
Lietuvos Žinios
1926-01-29 p.3
Žinutė
1 193

Pirmieji tilto per Nerį idėją iškėlė Kauno miestiečiai, kurie atsidėkodami seimui už miestiečių teises išplėtusį 1791 m. balandžio 18 d. Miestų įstatymą (įtrauktą į gegužės 3 d. Konstituciją) išsiuntė į Varšuvą delegatus. 1791 m. gegužės 28 d. jiems buvo surašyta instrukcija, kurioje susisiekimo palengvinimui ir miesto pajamų padidinimui prašyta seimo leidimo pastatyti du tiltus (per Nerį ir per Nemuną). Kauniečiai pageidavo, kad per tiltus besikeliantiems asmenims būtų nustatyta pusė sumos mokesčio, koks buvo taikomas už perkėlą Vyslos tiltu prie Varšuvos[1].


Neries tilto atveju kauniečių prašymai buvo susiję ir su ketinimais išplėsti miesto teritoriją. Miestų įstatyme buvo nurodyta, jog, siekiant išvengti bereikalingos konkurencijos (miestiečių luomo viduje), mažieji miestai turi būti prijungti prie greta esančių didžiųjų. Kaimyninio Radvilų Vilijampolės miestelio gyventojų absoliučią daugumą sudarė žydų tautybės asmenys, kurių neišskyrimas Miestų įstatymas davė pagrindą miestiečių viltims, kad iki šiol turėjusių išskirtinį statusą valstybėje žydų socialinis-luominis statusas bus apibrėžtas pagal jų gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį. Kitaip tariant, kauniečiai kaip ir kiti miestiečiai tikėjosi, jog žydų tautybės asmenys dėl Miestų įstatymo taps miestiečiais.


Remdamiesi šiomis įstatymo naujovėmis, kauniečiai toje pačioje instrukcijoje delegatams į Varšuvą nurodė prašyti seimo, kad Radvilų privatus miestelis Vilijampolė virstų Kauno priemiesčiu ir būtų pavaldus Kauno magistrato jurisdikcijai[2]. Palanki aplinkybė tokiam kauniečių sumanymui buvo ir Vilijampolės savininko, Vilniaus vaivados, Karolio Stanislovo Radvilos mirtis (1790 m.) bei jo valdų perėjimas nepilnamečio sūnėno Dominyko Radvilos nuosavybėn. Iki Miestų įstatymo kauniečiai į Vilijampolės gyventojus žiūrėjo kaip į konkurentus prekyboje, todėl fiziškai miestą nuo miestelio skyrusi Neris, matyt, nelaikyta rimta kliūtimi miesto raidai. Prašymuose centrinės valdžios institucijoms bei seimui iki tol akcentuoti siekiai neįsileisti Vilijampolės prekeivių į Kauną, neleisti švartuotis upeiviams Vilijampolės uoste ir, remiantis senosiomis privilegijomis, drausti žydams Kaune įsigyti nekilnojamo turto. Visgi miestiečiams įgyvendinti sumanymo ir pastatyti tilto taip ir nepavyko.


Netrukus iniciatyvą statyti tiltą per Nerį iš miestiečių perėmė Vilijampolės administratoriai. 1793 m. Vilijampolės inventoriuje tvirtinta, kad abu Neries krantai priklauso savininkui Domininkui Radvilai, o tai leidžia kelto vietoje pastatyti „plaukiojantį tiltą“ (t. y. pontoninį tiltą). Tilto svarba sieta su Vilijampolės pajamų pagausėjimu, nes viltasi, jog pastačius tiltą per Nerį vykstantieji iš Peterburgo, Prūsijos ir Žemaitijos neaplenks ne tik Vilijampolės, bet ir Kauno. Manyta, kad tiltas turėtų suintensyvinti Vilijampolės prekybą, nes nuogąstauta, jog būtent dėl šios priežasties niekas iš Kauno nevyksta į miestelio turgus. Planuota, kad nepakitus mokesčiams, kurie buvo mokami už perkėlą keltu, bus galima tiltą išnuomoti už 9 000 auksinų. Apskaičiuota, kad tilto statyba kainuos 13 300 auksinų, iš kurių net 3 000 auksinų numatyti už meistro ir amatininkų darbą[3].


Tačiau galiausiai išrinkus vietą tilto statybai paaiškėjo, jog kranto iš Kauno pusės sklypas priklauso Kauno benediktinėms. Todėl 1794 m. kovo 20 d. D. Radvilos įgaliotiniai dėl tilto statybos susitarė su benediktinėmis, kurių valdose buvo Neries pakrantė iš Kauno pusės (vadinama Regina arba Ragine)[4]. Už leidimą benediktinių sklype statyti tiltą D. Radvilos globėjai sutiko leisti benediktinėms ir jų tarnams nemokamai keltis per upę. Šis susitarimas buvo įgyvendintas iki 1794 m. liepos antros pusės[5]. Tik 1795 m. pradžioje, kuomet reikėjo pristatyti carinei administracijai miesto pajamų šaltinius, sujudo Kauno magistratas ir pradėjo įrodinėti teisę pusę Neries tilto mokesčių rinkti į miesto kasą[6]. Taip dar kartą atsinaujino kivirčai tarp miesto ir benediktinių dėl „Raginės“ priklausomybės. Nors magistratas puolė rinkti miesto teises į Neries pakrantę Kauno pusėje patvirtinančius dokumentus[7], atidavė juos saugoti į archyvą[8] ir rengėsi bylinėtis, miestiečių pastangos įrodyti „Raginės“ priklausomybę miestui nebuvo sėkmingos ir tiltas liko Vilijampolės savininkų rankose.


1810 m. Vilijampolės inventoriuje rašyta, kad tiltas pastatytas ant polių („na palach“), tačiau kiekvienais metais vėlyvą rudenį yra surenkamas, o pavasarį pastatomas iš naujo. Visos su tilto surinkimu ir perstatymu susijusios išlaidos (medžiagos ir darbininkai) pagal sutartį buvo priskirtos tilto nuomininkui[9]. Nežiūrint į atsargumo priemones dėl dažnai kylančių pavasarinių potvynių, tiltui buvo būtinas kasmetinis remontas, kuriuo buvo ypatingai suinteresuota carinės kariuomenės vadovybė. Artėjant 1812 m. karui tarp Napoleono Didžiosios Armijos ir Rusijos imperijos kariuomenės, cariniai valdininkai siuntinėjo nurodymus skubiai taisyti tiltus vieškelyje iš Kauno į Gardiną, o balandžio pradžioje net grasino Kauno valdytojams karine egzekucija, jei per dvi dienas tiltai nebus suremontuoti[10].


1812 m. birželio 24 d. rytą, per Nemuną persikėlus Didžiajai Armijai, tiltas per Nerį buvo sudegintas iš Kauno spėjusio atsitraukti nedidelio Rusijos kariuomenės dalinio. Apie 16 val. apžiūrėti sudeginto tilto atvyko pats imperatorius Napoleonas ir įsakė tuoj pat pastatyti pontoninį tiltą. Perkėla per Nerį buvo svarbi, nes baimintasi, kad Didžiosios Armijos atsivėrusio kairiojo sparno neužpultų Rusijos kariuomenė. Po kelių valandų tiltas buvo baigtas statyti ir į kitą krantą persikėlė maršalo N. Oudinot vadovaujamas korpusas. Apie pontoninio tilto per Nerį statybas savo laiške iš Kauno Napoleonas pranešė ir žmonai Marijai Luizai. Su jo statyba buvo susijęs ir pasakojimas apie katastrofiškai nesėkmingą kavalerijos perkėlą per Nerį stebint pačiam imperatoriui, nors perkėlos metu nuskendo tik vienas raitelis[11].


Jau būdamas Vilniuje, Napoleonas nurodė Kaune statyti įtvirtinimus ir pastovius tiltus ant polių, o Neries naująjį tiltą nusprendė sutvirtinti prietilčio įtvirtinimais su pylimu. Naujojo tilto statyba kartu su kitais fortifikacijos darbais galėjo užsitęsti iki spalio[12]. 1812 m. įvykių Kaune liudininkas, bernardinų vienuolis, pasakojo, kad dėl artėjančio karo sustojusi prekyba su Prūsija, kuri nugalėta pripažino Prancūzijos imperatoriaus siuzerenitetą. Tuo metu iš Lietuvos gilumos į Kauną pirkliai buvo suvežę daug medienos, iš kurios Napoleono inžinieriai pastatė tiltą per Nerį kitoje vietoje – „už žydų mokyklos iš parapinės gatvės“. Pabrėždamas tilto kokybę ir išskirtinumą, bernardinų vienuolis rašė, kad jis buvo „brangus ir gražus“, o kiekvienas „rąstas apkaltas aštriu noragu, atgabentu iš Prūsijos“[13]. Atsitraukdama iš Kauno Didžioji Armija Neries tiltą sudegino, bet Vilijampolės savininkai netrukus jį atstatė senoje, iki 1812 m. karo stovėjusio tilto, vietoje.


1828 m. tiltas dar kartą buvo perstatytas, bet vėl kitoje vietoje. 1834 m. teisybės ieškoti ėmėsi benediktinės, nes perstatyto Neries tilto naujieji nuomininkai nuo 1830 m. ėmė iš jų rinkti mokesčius už naudojimąsi tiltu. Vis tik teismas išsiaiškino, jog naujasis tiltas dabar jau rėmėsi į krantą Kauno pusėje ne ant benediktinių „Raginės“ valdų, bet privataus asmens sklypo, kuriam perėjo ir lengvatos už naudojimąsi tiltu[14]. 1842 m. gegužės 13 d. naujasis tilto per Nerį savininkas Samuelis Medekša sudarė sutartį su atsargos pulkininku Justinu Varakomskiu dėl tilto administravimo. Pastarasis informuodavo savininką apie kylančius pavojus dėl potvynių ir upe plaukiančių sielių, daužančių tiltą[15]. 1848 m. tiltas per Nerį buvo dar kartą perstatytas. 1853 m. Vilijampolės inventoriuje jis detaliai aprašytas. Naujasis tiltas buvo pontoninis, su specialiais vartais laivams praplaukti. Greta tilto, perkėloje per Nerį, svarbus išliko ir keltų vaidmuo [16]. Kaunui tapus gubernijos centru, Neries tiltas sulaukė ir Kauno generalgubernatoriaus dėmesio, ir inžinierių iš Peterburgo patikrinimo[17], ir carinės administracijos kontrolės dėl jo karinės svarbos[18]. Karinė tilto paskirtis ir carinės kariuomenės priežiūra dar labiau išaugo Kaunui tapus miestu-tvirtove.


Pontoniniai tiltai per Nerį išliko iki Pirmojo pasaulinio karo, kuomet vokiečiai pastatė medinį tiltą. Jį 1926 m. nunešė potvynis. Vadovaujantis moderniomis XX a. technologijomis, 1929 m. per Nerį pastatytas naujas tiltas, kuriam suteiktas Petro Vileišio vardas. Tiltą 1941 m. birželį pavyko apsaugoti nuo atsitraukiančios sovietų kariuomenės, tačiau 1944 m. jį susprogdino atsitraukiantys vokiečių kareiviai. Tiltas buvo atstatytas XX a. 7 dešimtmetyje, o rekonstruotas – 2009 m.


Liudas Glemža


 



[1] 1791 05 28 Kauno miesto punktai delegatams į Varšuvą, LVIA, f. SA, b. 19560, l. 107.


[2] L. Glemža, Kaunas miestiečių sąjūdyje, Kauno istorijos metraštis, t. 1, Kaunas, 1998, p. 65.


[3] 1793 m. Vilijampolės inventorius, Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas, f. 694, a. 2, b. 1190, l. 9-9a. Už galimybę pasinaudoti Vilijampolės inventorių kopijomis iš Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo (toliau – BNIA) dėkoju Kauno apskrities archyvo direktoriui Gintarui Dručkui.


[4] 1833 02 06 Kauno benediktinių raštas Radvilų prokuratorijai, LMAB, f. 38-63, l. 50a-52a. Už nuorodą dėkoju Vaidai Kamuntavičienei.


[5] Wawrzecki, List do redaktora z obozu pod Kownem dnia 20 lipca, Dodatek do Gazety wolnej Warszawskiej, nr. 29, 1794 08 02, s. 392; 1794 07 21 D. Radvilos sutartis su Kauno benediktinėmis, LVIA, f. SA, b. 13808, l. 1291-1292a.


[6] 1795 02 13 Kauno magistrato posėdžio protokolas, KAA, f. 1600, a. 1, b. 617, l. 140.


[7] Ibid., l. 141.


[8] Ibid., l. 149a.


[9] 1810 m. Vilijampolės inventorius, BNIA, f. 694, a. 2, b. 1191, l. 25.


[10] 1812 02 02 ir 1812 04 02 įrašai Rusijos kariuomenės aprūpinimo įsakymų knygoje, LMAB, f. 27-121, l. 4, 6.


[11]  Dundulis, B. Lietuva Napoleono agresijos metais (1807-1812), Vilnius, 1981, p. 56; D. Nawrot, Litwa i Napoleon w 1812 roku, Katowice, 2008, s. 174.


[12]  Pugačiauskas, V. Prancūzmetis Kaune, KIM, t. 11, Kaunas, 2011, p. 224; 1812 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos posėdžių protokolai, parengė V. Pugačiauskas, Vilnius, 2012, p. 268.


[13]  Pugačiauskas, V. 1812 metų Rusijos ir Prancūzijos karas. KIM, t. 11, Kaunas, 2011, p. 245.


[14] 1837 04 24 Radvilų valdų komisijos teismo sprendimas. LMAB, f. 38-63, l. 46-47a.


[15] 1844 09 29 J. Varakomskis S. Medekšai. LMAB, f. 260-541, l. 1.


[16] 1853 m. Vilijampolės inventorius. BNIA, f. 694, a. 2, b. 1192, l. 7a-11.


[17] 1849 m. J. Varakomskis S. Medekšai, op. cit., l. 3.


[18] 1854 08 02 Carinės administracijos įsakymas J. Medekšai. LMAB, f. 260-61, l. 1.